- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- II-251-718/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00765-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos įgaliotam atstovui V. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-5735-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistė R. G. 2019-03-01 surašė administracinio nusižengimo protokolą V. K. už tai, kad jis būdamas transporto priemonės valdytoju, V. K. komercinės firmos (duomenys neskelbtini) vadovu, policijos pareigūnui pareikalavus tikslu išsiaiškinti teisės pažeidimą, nepranešė duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2017m. gruodžio 30 d. 10.35 val., Klaipėdos m., P.Lideikio g., naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu V. K. neatliko transporto priemonės valdytojo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje, todėl jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-5735-2019 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda.
2019 m. gegužės 3 d. teisme gautas policijos įstaigos persiųstas administracine tvarka nubausto V. K. skundas, kuriame prašoma Kelių policijos tarnybos 2019 m. balandžio 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde akcentuojama, kad policijos pareigūnai reikalavo pateikti 15 mėnesių senumo duomenis. Negali prisiminti 2017m. gruodžio 30 d. įvykio, nes nepamena. Automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 metais, taip pat ir šiuo metu vairuoja tiek jo, V. K., šeimos nariai, tiek jis pats. Kartais automobiliu naudojasi ir komercinės firmos nuomininkai.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenis, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę nurodytų duomenų, atsako už Transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad V. K. nevykdė transporto priemonės savininkų (valdytojų) reikalavimų, nenurodė asmens, nusižengimo padarymo metu valdžiusio juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę, todėl administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai, nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda nėra per griežta. Mano, kad V. K. skundas yra nepagrįstas, todėl prašo palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. balandžio 18 d. nutarimą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad automobilis Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. K. komercinei firmai (duomenys neskelbtini). Automobiliu naudojasi jis pats, jo sutuoktinė, sūnus. Kadangi yra (duomenys neskelbtini), kartais automobilį paskolina kaimynams. Negali pasakyti, kas vairavo automobilį 2017 m. gruodžio 30 d. Iš policijos įstaigos 2019 m. vasario mėn. gavo el. pranešimą su reikalavimu nurodyti, kas vairavo transporto priemonę. Pranešime net nebuvo nurodytas transporto priemonės modelis ir valstybiniai numeriai. Po 4 dienų jam paskambino policijos pareigūnė, paaiškino, kokia tai transporto priemonė. Sužinojęs, kad tai Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, paprašė atsiųsti nuotrauką, kad pamatytų vairuotoją. Jam atsiuntė protokolą, nuotraukos neatsiuntė. Vėliau gavo iš policijos įstaigos pranešimą, kuriame buvo nurodytas automobilio modelis, valstybiniai numeriai, teisės pažeidimo padarymo vieta – P.Lideikio g. Nepamena, kas 2017-12-30 vairavo automobilį, nes praėjo daug laiko. Automobilį galėjo vairuoti apie 10 asmenų. Turi kavinę, suteikia nakvynės paslaugas, kartais automobiliu naudojasi poilsiautojai. Policijos pareigūnui buvo nurodęs 4 asmenis, galimai vairavusius automobilį teisės pažeidimo metu. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos įgaliotas atstovas V. L. paaiškino, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba pažeidimą suformavo ir atsiuntė tyrimui tik 2018 m. gruodžio 21 d. Mano, kad tai įvyko dėl didelio apdorojamų nuotraukų kiekio. 2019 m. vasario 27 d. V. K. išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pranešimas išsiųstas po 3 mėnesių dėl didelio darbo krūvio. 2019 m. kovo 1 d. V. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pažymėjo, kad V. K., kaip įmonės savininkas, turėjo nustatyti automobilio naudojimosi tvarką. Remiantis LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, transporto priemonės savininkas ar valdytojas, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, įgaliotam pareigūnui turi nurodyti duomenis apie asmenis, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Mano, kad protokolas surašytas teisingai, prašo V. K. skundo netenkinti.
Skundą pateikusio asmens atstovas advokatas E. J. Šorius prašo V. K. skundą tenkinti, administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Pažymėjo, kad ANK 8 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, jei jo veiksmuose egzistuoja tyčios faktorius. Nuo teisės pažeidimo padarymo iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo V. K. buvo praėję 1,5 metų. Policijos pareigūnas negalėjo paaiškinti, kodėl toks ilgas laiko tarpas. Mano, kad tai negali būti argumentu kaltinant, kad V. K. tyčia nevykdė įstatymo reikalavimų ir nepranešė kas 2017 m. gruodžio 30d. vairavo jam priklausančią transporto priemonę. Vadovaujantis protingumo, teisingumo kriterijais, sunku patikėti, kad koks nors kitas asmuo galėtų pasakyti, ką jis darė prieš pusantrų metų. V. K. nevengė išaiškinti galimų įvykio aplinkybių. Teigia, kad skundžiamas nutarimas prieštarauja ANK nuostatoms, todėl turi būti panaikintas.
2019 m. vasario 27 d. V. K. komercinei firmai (duomenys neskelbtini) išsiųstas oficialus pranešimas dėl užfiksuoto 2017 m. gruodžio 30 d. 10.35 val., Klaipėdos m., P.Lideikio g., eismo taisyklių pažeidimo (b.l. 5). Taip pat ir kitas tą pačią dieną išsiųstas policijos paklausimas, kuriame nenurodyta pažeidimo padarymo vieta ir laikas (b.l. 39).
Iš 2018 m. gruodžio 21 d. pranešimo ir kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39-ANR_P-382550-2018 nustatyta, kad automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017m. gruodžio 30 d. 10.35 val., P.Lideikio g., Klaipėdos m., buvo užfiksuotas nuvažiuojantis. Užfiksuotas automobilio važiavimo greitis, pritaikius paklaidą, - 83 km/h, leidžiamas nustatytas greitis 60 km/h (b.l. 12).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. K. skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
V. K. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. To nepadarius, atsakingas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad būtent Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų nevykdymas ir buvo inkriminuotas skundą pateikusiam V. K..
V. K. kaltės nepripažino, paaiškino, kad teisės pažeidimas padarytas 2017 m. gruodžio 30 d., tačiau pranešimą apie minėtą teisės pažeidimą bei reikalavimą pranešti galimo pažeidėjo duomenis iš policijos įstaigos gavo tik 2019 m. vasario mėnesį. Automobiliu naudojasi jis pats, jo sutuoktinė, sūnus. Kartais automobilį paskolina kaimynams, įmonės klientams. Todėl nepamena, kas minėtą dieną vairavo automobilį.
Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas (valdytojas) privalo žinoti kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį - automobilį.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo (b. l. 12), užfiksuota, kad 2017 m. gruodžio 30 d. 10.35 val., automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P.Lideikio g., Klaipėdos m., buvo užfiksuotas nuvažiuojantis. Užfiksuotas automobilio važiavimo greitis, pritaikius paklaidą, - 83 km/h, leidžiamas nustatytas greitis 60 km/h (b.l. 12). 2019-02-27 Klaipėdos AVPK raštu kreipėsi į transporto priemonės savininką V. K., kad jis per tris darbo dienas nurodytų, kas administracinio nusižengimo padarymo metu valdė jam priklausančią transporto priemonę, pateikiant duomenis apie asmenį, t. y. vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją.
Kaip matyti, šis administracinio nusižengimo tyrimas užsitęsė pernelyg ilgai.
ANK 566 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, be kita ko, vadovaujamasi teisingo proceso ir operatyvumo principais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (pvz. 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017m. birželio 30 d. nutartyje Nr. 2K-177-942/2017 nurodyta, kad baudžiamųjų bylų teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė ir gali būti skiriama švelnesnė bausmė. Tokia teismų praktika atitinka EŽTT praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014). Kartu šioje nutartyje pabrėžiama, kad ir pagal EŽTT, ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui ir kt. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto v. Finland, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus v. Lithuania, peticijos Nr. 53161/99 ir kt.).
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo tyrimas užtruko dėl tyrimą atlikusių pareigūnų klaidų ir dėl to buvo nepakankamai užtikrintas administracinių nusižengimų tyrimo operatyvumo principas. Teisme Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos įgaliotas atstovas V. L. nenurodė užsitęsusio tyrimo priežasties, tik nurodė, kad tai galimai įvyko dėl didelių darbo apimčių, dėl didelio fotonuotraukų kiekio. Pažymėtina, kad tyrimas nereikalavo jokių specialių žinių, jokios ekspertizės atliekamos nebuvo, liudytojai apklausiami taip pat nebuvo, tačiau teisės pažeidimo tyrimas vyko vienerius metus. Net ir surašius 2018 m. gruodžio 21 d. pranešimo ir kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolą Nr. 39-ANR_P-382550-2018, pranešimas skundą pateikusiam V. K. išsiųstas tik 2019 m. vasario 27 d.
Teismas pažymi, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Teismas, atsižvelgęs į šioje byloje nustatytas aplinkybes, sutinka, kad teisės pažeidimo tyrimas nagrinėjamu atveju užsitęsė ir tai sąlygojo tai, jog V. K. negalėjo nurodyti, kad teisės pažeidimo metu vairavo jam priklausančią transporto priemonę. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad jis duomenis apie jo transporto priemonę vairavusį asmenį slėpė tyčia.
Teismas konstatuoja, kad visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrus, išanalizavus bei įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nenustatyta, kad V. K. veiksmuose yra ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, V. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019m. balandžio 18 d. nutarimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 punktu, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. balandžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5735-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.