Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei R. G., trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, dalių nustatymo ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja S. A. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra ieškovės kaimynė apie 22 metus. Ieškovė gyveno kartu su M., susituokę nebuvo. Jie įsigijo automobilį, paskolą ėmė M., ieškovės dukra O. skolino apie 500,00 Eur, bet tiksliai nepamena. Ji dar atliko vieną pavedimą, grąžinant kreditą, ieškovės prašymu. Automobiliu naudojosi M. su ieškove.

Liudytoja T. M. nurodė, kad ji yra ieškovės kaimynė, ieškovė su M. gyveno virš 20 metų. A. jai buvo sakiusi, kad jie nesusituokę. Iš A. ir M. ji sužinojo, kad jie pirko automobilį Opel. Kadangi neužteko paskolos, todėl A. dukra paskolino apie 300,00 Eur. Automobiliu naudojosi A. ir M.

Liudytoja O. S. teismo posėdyje nurodė, kad jos motina su M. nebūtų galėję nusipirkti automobilio, nes jiems trūko pinigų. Ji davė motinai 300,00 Eur automobilio įsigijimui, vėliau davė pinigų padangoms, jie dar ėmė paskolą automobiliui pirkti. Motina su M. gyveno apie 30 metų, automobiliu naudojosi abu. M. yra sakęs, kad su dukra neturi jokio ryšio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmenų gyvenimas kartu nesudarius santuokos, sprendžiant nuosavybės formos klausimus teismų praktikoje gali būti laikomas jungtinės veiklos sutartimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnis apibrėžia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1dalis). Remiantis šiuo apibrėžimu ir nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra išskirti esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai: tai yra, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008).

Sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto, o tokiam susitarimui esant, reikia nustatyti, koks ir kokios apimties kiekvieno asmens įnašas buvo atliktas įgyjant turtą, arba kad šalys susitarė laikyti, jog jų bet kokios formos įnašų dalys yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių rašytinių įrodymų ieškovės bei jos atstovo ir liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė A. B. kartu su atsakovės R. G. tėvu M. G. gyveno kartu virš 30 metų kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį. Jie 2020-09-22 nusipirko automobilį Opel Meriva-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendram naudojimui, kurį įregistravo M. G. vardu, kadangi ieškovė neturi vairuotojo teisių. Automobilio įsigijimui ieškovė panaudojo savo turimas asmenines lėšas bei dukros paskolintas lėšas, iš viso 300,00 Eur. Kadangi turimų lėšų automobiliui įsigyti nepakako, M. G. savo vardu su UAB „SB lizingas“ sudarė 2020-09-07 vartojimo kredito sutartį Nr. C009366887, kurios pagrindu gavo 500,00 Eur paskolą, kurią dalimis grąžino abu sugyventiniai: ieškovė sumokėjo 333,00 Eur, o M. G. – 167,00 Eur. Ginčo dėl automobilio įsigijimo abiejų sugyventinių asmeninėmis lėšomis bendram naudojimui byloje nėra, priešingų įrodymų teismui nepateikta.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus sugyventinių A. B. ir M. G. susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrą turtą – automobilį Opel Meriva-A, abiejų asmeninėmis lėšomis, todėl automobilis Opel Meriva-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas ieškovės A. B. ir M. G. bendrąja daline nuosavybe.

Kaip minėta, ieškovė automobilio įsigijimui panaudojo savo asmenines lėšas – 300,00 Eur bei prie paskolos grąžinimo prisidėjo 333,00 Eur, taigi iš viso ieškovė už automobilį sumokėjo 633,00 Eur, o M. G. – 167,00 Eur. Ginčo dėl nurodytų sumų už automobilį sumokėjimo byloje nėra. Todėl atsižvelgiant į kiekvieno iš sugyventinių automobilio įsigijimui sumokėtų lėšų dydį, darytina išvada, kad ieškovei priklauso 0,8 dalis automobilio Opel Meriva-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o M. G. – 0,2 dalis.

Ieškovė teismo prašo atidalinti automobilį Opel Meriva-A iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai automobilį natūra, o atsakovei M. G. dukrai R. G. priteisiant automobilio 2/10 dalių piniginį ekvivalentą – 100,00 Eur.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad M. G. mirė 2021-10-26. Atsakovė R. G. yra pirmos eilės palikėjo M. G. įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ji palikimo nepriėmė, kaip paaiškino teismo posėdžio metu į palikėjo turtą nepretenduoja ir nenori, kad jai būtų priteista pinigais dalis automobilio vertės. Byloje pateikta notarės Nijolės Liubamirskienės el. pašto kopija patvirtina, kad po M. G. mirties paveldėjimo byla notarų biure neužvesta.

Atsakovė R. G. į palikėjui M. G. priklausančią automobilio dalį nepretenduoja, palikimo nepriėmė, atsisako automobilio 2/10 dalių piniginio ekvivalento – 100,00 Eur jai priteisimo. Ieškovei priklauso didžioji dalis automobilio, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, automobilis Opel Meriva-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovei A. B. asmeninės nuosavybės teise, atsakovei nepriteisiant automobilio 2/10 dalių piniginio ekvivalento – 100,00 Eur.

Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATS-C-2022-04558 nuspręsta ieškovei A. B. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-3120-887/2023, atleisti ieškovę 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų), paskirti advokatą Georgijų Gromovą atstovauti jos interesus. 2023 m. gegužės 8 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-08054 nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei A. B. valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 200,00 Eur. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gavusi ieškinį, atsiliepime nurodė, kad ji palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja, prašė pakeisti ją tinkamu atsakovu – valstybe, kuriai, nesant M. G. įpėdinių, perėjo paveldėjimo teisė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių apmokėjimo ieškovė buvo atleista, ir kurios buvo patirtos teikiant antrinę garantuojamą teisinę pagalbą ieškovei, apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 19,92 Eur, kurios taip pat apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Pripažinti automobilį Opel Meriva-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vertės, ieškovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2021-10-26, bendrąja daline nuosavybe.

Nustatyti, kad A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 8/10 dalys automobilio Opel Meriva-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vertės.

Nustatyti, kad M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklauso 2/10 dalys automobilio Opel Meriva-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vertės.

Priteisti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) automobilį Opel Meriva-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.