Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. N. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-2202-339/2016 pagal ieškovės Z. N. ieškinį atsakovams J. P., D. K. Z., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl terminuotų valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. 1. Apeliantės teigimu, teismas skundžiamame sprendime pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai išsiaiškino ir taikė materialiąsias (CK 6.564 str. 1 d. 1 p., 3 p.; LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d.) bei procesines teisės normas ir padarė aiškiai nepagrįstas ir neteisingas išvadas apie tai, kad pagal byloje surinktus įrodymus negalima spręsti, jog atsakovas D. K. Z. žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę paskirtį.

6.2. Apeliantė įsitikinusi, kad atsakovas, važinėdamas per žemės ūkio paskirties žemę, akivaizdžiai pažeidžia žemės naudojimo reikalavimus. Tokį pažeidimą apeliantė vertina kaip žemės sklypo naudojimą ne pagal tikslinę paskirtį. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino antstolio V. D. 2016-05-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, kad atsakovas išnuomotą žemę naudoja ne pagal tikslinę žemės paskirtį, t. y. nieko minėtame žemės sklype neaugina, žemės sklypo neprižiūri, nešienauja, jį apleido, žemė apaugo krūmokšniais. Šį žemės nuomos sutarties pažeidimą apeliantė laiko esminiu suteikiančiu teisę vienašališkai nutraukti prieš terminą žemės nuomos sutartį.

6.3. Teismas nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė atsakovo teisei į išmokas už deklaruojamą išnuomotą žemės sklypą, netinkamai įvertino byloje nustatytą aplinkybę, kad atsakovas nemokėjo ieškovei žemės nuomos mokesčio už nuomojamą žemę. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl teisinių argumentų, kad privačios ir valstybinės žemės teisinis reglamentavimas yra skirtingas.

6.4. Teismas netinkamai taikė CPK 94 str. normą, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo J. P. ½ dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą.

10. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-09-30 sprendimu ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2,4329 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2006-10-26 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. V4-597 4,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas 25 metams atsakovui D. K. Z.. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2015-10-09 buvo įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą. Taigi, šiuo atveju ieškovei Z. N. nuosavybės teisės į 4,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos ekvivalentine natūra, t. y. perduodant jai neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatas tuo atveju „<...>, kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip“. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.559 straipsnyje reglamentuotas visos valstybinės žemės sutarties galiojimo tęstinumas naujajam savininkui. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ieškovei perėjo Valstybinės žemės nuomos 2006-10-26 sutartyje Nr. V4-597 nurodytos nuomotojo teisės ir pareigos, t. y. dabartinė žemės savininkė privalo žemę atsakovui D. K. Z. nuomoti sutartyje nurodytomis sąlygomis.

11. Šalys dėl sutarties keitimo nesutarė, todėl ieškovė pareiškė reikalavimą nutraukti 2006-10-26 valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu, vadovaudamasi CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktais.

12. CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žemės nuomos sutartį būtų galima nutraukti prieš terminą, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuomos sutartį nutraukti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

13. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai sutarties pažeidimus nepripažino esminiais bei nenutraukė valstybinės žemės nuomos sutarties, neteisingai išsiaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas. Teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymų pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti kaip nepagrįsti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas netinkamai įvertino antstolio V. D. 2016-05-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, kad atsakovas išnuomotą žemę naudoja ne pagal tikslinę žemės paskirtį, t. y. nieko minėtame žemės sklype neaugina, žemės sklypo neprižiūri, nešienauja, jį apleido, žemė apaugo krūmokšniais, be to, atsakovas važinėja per žemės ūkio paskirties žemę. Šį žemės nuomos sutarties pažeidimą apeliantė laiko esminiu, suteikiančiu teisę vienašališkai nutraukti prieš terminą žemės nuomos sutartį.

15. CK 6.564 str. 1 d. 1 p. numatyta, jog žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi, šioje įstatymo normoje nustatyti du alternatyvūs pagrindai, leidžiantys teigti, kad sutartis pažeista arba kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutarties sąlygas, arba kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Pagal CK 6.189 str. 1 d. nuostatas, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, ir, jeigu sutartimi sulygta nuomininko prievolė naudoti daiktą tam tikru būdu, vadinasi, šio daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.205 straipsnio nuostatas, sutarties pažeidimas yra ne tik jos nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas, tai reiškia, jog žemės nuomos sutartis bus pažeista ir tuomet, kai žemė nebus eksploatuojama, ir tuomet, kai ji bus eksploatuojama netinkamai. Taigi, netinkamas išsinuomoto daikto naudojimas, kaip ir jo nenaudojimas, gali būti pakankamas pagrindas nutraukti šalių sutartį. Sprendžiant dėl naudojimo laipsnio, pažymėtina, kad tai vertinamoji kategorija, dėl kurios turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti ar kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, pavyzdžiui, 10 proc., bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. Pagal šių kriterijų visumą teismas daro išvadą, ar naudojimas tam tikra apimtimi neatitinka šalių sutarties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-11-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015).

16. Sutarties šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį nepažeidžia sutarties laisvės principo, jeigu šalis šią teisę įgyvendina teisės normose ar sutartyje nustatyta tokios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis. Kasacinio teismo išaiškinta, jog teismai, nagrinėdami ginčą dėl sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo, turi atsižvelgti į tai, kad sutarties šalys gali naudotis šia teise kaip savigynos priemone nuo kitos šalies veikimo ar neveikimo, kurie pagal savo pobūdį iš esmės pažeidžia jų susitarimą ir sukelia tokius padarinius nukentėjusiai šaliai, kad sutarties nutraukimas yra adekvatus veiksmas, siekiant nutraukti tokius veiksmus ir išvengti dar didesnių padarinių atsiradimo. Kasacinio teismo suformuotoje vienašališko sutarčių nutraukimo teisminės patikros praktikoje pažymima, kad dėl tokio nutraukimo pažeidimas turi būti kvalifikuojamas kaip esminis, priešingu atveju būtų pažeistas sutartinių santykių stabilumo principas. Esminis sutarties pažeidimas nustatomas vadovaujantis CK 6.217 str. 2 d. nurodytomis aplinkybėmis. Valstybinės žemės nuomos sutarties vienašalio nutraukimo, esant esminiam pažeidimui, praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėje sesijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, 2015-11-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015 ir kt.).

17. Valstybinės žemės nuomos sutarties 3 punktas patvirtina, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai be teisės statyti statinius. Teisėjų kolegija, vertindama argumentą dėl esminio sutarties pažeidimo, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pažymi, kad atsakovas D. K. Z. ginčo žemę teisėtai ir pagrįstai nuomojasi nuo 2006 metų, yra įregistravęs ūkininko ūkį, verčiasi žemės ūkio veikla, laiko įregistruotų ūkinių gyvūnų bandą. Remiantis atitinkamų teisės aktų reikalavimais bei ginčo sutarties 3 dalimi, nuomojamas žemės sklypas visą laiką yra naudojamas pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį ir deklaruojamas kaip daugiametė ganykla (3 ha ploto) arba pieva (1 ha ploto). Šiltuoju metų laiku ganykla naudojama gyvuliams ganyti, daugiametėje pievoje – auginama ir nustatytais terminais nušienaujama bei tvarkoma žole. Ieškovės byloje pateiktas 2016-05-12 antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei aplinkybė, kad D. K. Z. žemės sklypo pakraštį naudoja privažiuoti prie šalia esančio miško, neleidžia pripažinti, kad nuomojama žemė yra naudojama ne pagal paskirtį ar ne pagal sutartį. Įvertinus ginčo sutartį, gyvulių registravimo pažymas, paraiškas, pasėlių deklaravimą, NŽT prie ŽŪM 2015-07-14 žemės naudojimo patikrinimo aktą ir kitus byloje esančius duomenis, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad esminių nuomojamos žemės pažeidimų nenustatyta, atsakovas D. K. Z. žemę nuomoja pagal nustatytą paskirtį, nepažeisdamas sutarties ir įstatymų reikalavimų. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė atsakovo teisei į išmokas už deklaruojamą išnuomotą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia pripažinti esant esminiam sutarties pažeidimui ir ginčo sutartį nutraukti CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

18. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje nustatytą aplinkybę, kad atsakovas nemokėjo ieškovei žemės nuomos mokesčio už nuomojamą žemę.

19. Sprendžiant, ar nuomininkas nevykdė jam priskiriamos pareigos mokėti nuomos mokestį ir ar šis pareigos nevykdymas gali būti laikomas esminiu nuomos sutarties pažeidimu, kaip jį apibūdina CK 6.217 ir CK 6.564 straipsnių normų dispozicijos, būtina atsižvelgti į individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, tarp šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, nustatyti sutartį pažeidžiančius nuomininko veiksmus ir įvertinti, ar nustatyti nuomininko veiksmai leidžia nuomotojui nesitikėti, jog nuomininkas tinkamai įvykdys sutartį ateityje, taip pat ar šioje situacijoje būdamas nuomotoju kiekvienas protingas asmuo galėtų pagrįstai prarasti pasitikėjimą nuomininko gebėjimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

20. Vertindama teismų nustatytas aplinkybes pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį ir CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės nuomos mokestį už 2015 metus atsakovas D. K. Z. sumokėjo 2015-10-28 Telšių rajono savivaldybės administracijai pagal jam pateiktą žemės nuomos mokesčio deklaraciją. Pagal ginčo Valstybinės žemės nuomos sutarties 11 p. žemės nuomos mokesčio terminas – kiekvienais metais iki spalio 15 d. ir lapkričio 15 d. 2016 metų mokestis turėjo būti sumokėtas iki 2016-11-15, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu ieškovė jau buvo inicijavusi ginčą teisme. Žemės nuomos mokestį ieškovei atsakovas sumokėjo 2016-12-15 (2 t., 40 b. l.), tai yra nepažeisdamas CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto termino. Šiuo konkrečiu atveju apeliantės deklaruojamas žemės nuomos mokesčio nesumokėjimas nėra pagrindas nutraukti sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neteikia pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju toks sutarties pažeidimas atitinka esminio nuomos sutarties pažeidimo požymius, kaip jie apibūdinami CK 6.217 straipsnio 2 dalyje ir 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir nurodytoje kasacinio teismo praktikoje.

21. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas gali būti taikomas kaip žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, jeigu yra žemės nuomos mokesčio bent vienos įmokos viso dydžio įsiskolinimas daugiau negu tris mėnesius, jeigu įsiskolinimas nesumokėtas nuomininkui pranešus apie ketinimą nutraukti sutartį CK 6.564 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka ir jeigu skola egzistuoja sutarties nutraukimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2006). Taigi, sutarties nutraukimo metu nesant įsiskolinimo, šis sutarties nutraukimo pagrindas negali būti taikomas.

22. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog yra pagrindas taikyti CK 6.217 straipsnio 2 dalį ir 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir pripažinti, kad atsakovas, pažeisdamas žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus, padarė esminį žemės nuomos sutarties pažeidimą, dėl kurio žemės nuomos sutartis turėtų būti nutraukta prieš terminą.

23. Apeliantės nuomone, teismas nevertino ir nepasisakė dėl teisinių argumentų, kad privačios ir valstybinės žemės teisinis reglamentavimas yra skirtingas. Nepagrįstai apeliantė įsitikinusi, kad atsakovas D. K. Z. grubiai pažeidė ieškovės teises, nes atsisakė pakeisti žemės nuomos sąlygas. Visų pirma, teisėjų kolegija vertina tai, kad 2016 m. kovo mėnesį ieškovė iš esmės kreipėsi į atsakovą D. K. Z. ne siūlydama derėtis dėl sutarties sąlygų, o siekdama sutartį nutraukti. Antra, byloje nenustatyta esminių pažeidimų žemės nuomos sutarčiai prieš terminą nutraukti. Trečia, pažymėtina, kad privačios žemės nuomos santykiams būdingas ne tik sutarčių laisvės principas, bet ir sutarties šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo, teisingumo bei kiti teisės principai. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ne tik į žemės savininko, bet ir į nuomininko teises bei teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo išvadai, kad atsakovo D. K. Z. veikla negali būti vertinama kaip ieškoves teisių pažeidimas.

25. Apeliantė tvirtina, kad teismas atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo J. P. ½ dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų, pažeidė CPK 94 straipsnį.

26. Bylos nutraukimas yra bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kuris numato, jog tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

27. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis atsakovo J. P. procesinis elgesys gali būti pripažintas netinkamu. Svarbu tai, kad žemės nuomos sutartis su J. P. nebuvo nutraukta, priešingai, ieškovė 2016-11-29 su šiuo atsakovu sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo savo poziciją ieškovei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš J. P. ir su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka visiškai.

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

29. Atsakovas D. K. Z. apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas ruošiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.