- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-20
- Bylos Nr.
- 2-2202-339/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01890-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Liauzginienė
- Atsakovas
- D. K. Z., J. P.
- Ieškovas
- Z. N.
- Advokatai
- Silva Balčiūnienė, Rimantas Žilevičius
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. N. ieškinį atsakovams J. P., D. K. Z., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl terminuotų valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Ieškinyje ieškovė, vadovaudamasi LR CK 6.564 str. 1 d. 1, 2, 3 p., prašo jos, Z. N., reikalavimu nutraukti terminuotą 2006-10-26 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. V4-597, sudarytą 25 metams su atsakovu D. K. Z. dėl 4,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ir terminuotą 2015-08-21 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 37SŽN-155-(14.37.55), sudarytą 25 metams su atsakovu J. P. dėl 2,4392 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė ieškovės ieškinio atsisakymą dalyje dėl terminuotos 2015-08-21 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 37SŽN-155-(14.37.55), sudarytos 25 metams su atsakovu J. P. nutraukimo, prašo šioje dalyje bylą nutraukti, bet iš J. P. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kitus ieškinio reikalavimus palaikė ir nurodė, kad ieškovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-09-30 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris 2006-10-26 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. V4-597 išnuomotas 25 metams atsakovui D. K. Z.. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą ir ieškovė, sužinojusi, kad jai priklausantis žemės sklypas yra išnuomotas, 2015-12-02 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos prašydama nutraukti su D. K. Z. sudarytą žemės nuomos sutartį. Buvo gautas atsakymas, jog nėra galimybės pakeisti ar nutraukti sutartį, pasiūlyta kreiptis į atsakovą. Su D. K. Z. susitarti dėl žemės nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ar nutraukimo prieš terminą nepavyko. Atsakovas D. K. Z. yra apleidęs nuomojamą žemės sklypą, nenaudoja jo pagal paskirtį, nevykdo sutartinių įsipareigojimų, nemoka jai žemės nuomos mokesčio, todėl yra pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą. Už 2016 m. žemės mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai už minėtą sklypą sumokėjo ieškovė. Žemės nuomos sutarties sąlygos nebuvo derintos su ieškove, atsakovas nesutinka keisti sutarties sąlygų, tokia situacija pažeidžia ieškovės nuosavybės teises, nes ji negali naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra. Atkuriant nuosavybės teises ekvivalentine natūra, ieškovei atiteko toks žemės sklypas, koks buvo numatytas projektuose, jo pasirinkti savo nuožiūra nebuvo galimybės.
Atsakovas D. K. Z. su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. pas jį atvyko ieškovės atstovas J. N. ir paprašė pasirašyti dokumentus, kad jis atsisako žemės nuomos. Tuo metu jis neturėjo duomenų, kad ieškovei yra grąžintos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. 2015 m. spalio mėn. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą, kad jam išnuomotas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso nebe valstybei, o ieškovei. Derybos su ieškovės atstovu dėl žemės nuomos sutarties sąlygų keitimo (nuomos mokesčio didinimo ir nuomos termino trumpinimo) nepavyko, nes ieškovės atstovas buvo labai kategoriškas, prašomas žemės nuomos mokestis buvo akivaizdžiai per didelis. Nutraukti žemės nuomos sutartį nesutinka, nes jam žemė yra reikalinga, yra deklaravęs ją 2016-2020 m. programoje, todėl gauna už 1 ha apie 100 Eur tiesioginę išmoką per metus. Nutraukus žemės sklypo nuomos sutartį, jam tektų grąžinti už 2016 m. pagal programą gautas išmokas, nes dalyvavimo programoje sąlygos yra tokios, kad deklaruotą žemę reikia išlaikyti 5 metus, deklaruoto ploto sumažinti negalima. Išsinuomotas žemės sklypas yra daugiametės pievos, gano jame ožkas ir arklius, šienauja. Per nuomos laikotarpį jis pagerino žemės sklypą, pašalino krūmus, kasmet rinko akmenis, kas porą metų nukultivuodavo, nuakėdavo žemės sklypą, užsėdavo naują žolę. Taip pat per nuomojamą žemės sklypą ja yra patogesnis privažiavimas prie jam priklausančio miško. Žemės nuomos mokestį už 2015 m. mokėjo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o kam mokėti 2016 m. jis nežino. Nupirkti žemės sklypą iš ieškovės šiuo metu galimybių neturi.
Atsakovas J. P. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas prašo ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, jeigu nuosavybės teisės yra atkurtos natūra ir tas turtas yra išnuomotas, tai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos privalo nutraukti nuomos sutartį. Kai nuosavybės teisės atkurtos ekvivalentine natūra, nuomos sutarties nutraukti nėra galimybių, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, kaip yra šiuo atveju. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo atlikusi ginčo žemės sklypo patikrinimą, kurie atliekami visada, kai asmenims išnuomojama valstybinė žemė. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad žemės sklypas neįdirbtas, šienavimas galimas tik dalyje žemės sklypo. Šiuos trūkumus D. K. Z. pašalino, todėl nebuvo konstatuota, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. 2006 m. sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį nebuvo užfiksuota žemės sklypo būklė. Nežino, kokioje konkrečiai programoje dalyvauja D. K. Z., todėl negali nurodyti kokios būtų pasekmės, jei sumažėtų atsakovo programoje deklaruotas žemės sklypų plotas. Žemės nuomos mokestis už 2015 m. turėjo būti sumokėtas valstybei, o 2016 m. turėtų būti mokamas ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Ieškovė atsisako ieškinio dalyje dėl terminuotos 2015-08-21 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 37SŽN-155-(14.37.55), sudarytos 25 metams su atsakovu J. P. nutraukimo. Iš pateiktos 2016-11-29 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė atsakovui J. P. pardavė 2,4329 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl terminuotos 2015-08-21 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 37SŽN-155-(14.37.55) nutraukimo priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina (LR CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-09-30 sprendimu ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2,4329 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (33 b. l.). 2006-10-26 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. V4-597 4,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas 25 metams atsakovui D. K. Z. (35 b. l.). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2015-10-09 buvo įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą (39-40 b. l.). Iš 2015-05-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto matyti, kad ieškovei buvo suprojektuoti trys žemės ūkio paskirties sklypai (duomenys neskelbtini): 4,03 ha ploto, 2,80 ha ploto, 1,70 ha ploto, esantys laisvame žemės fonde (53 b. l.). 2015-12-02 ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos prašydama nutraukti su D. K. Z. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. 2015-12-14 raštu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties negali, Z. N. nuosavybės teisė atkurta lygiaverčiu žemės sklypu (ne natūra), todėl jai netaikomos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d. nuostatos (52 b. l.). 2016-03-23 ieškovė kreipėsi į atsakovą D. K. Z. siūlydama nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį šalių sutarimu prieš terminą (31-32 b. l.), atsakovas D. K. Z. su šiuo siūlymu nesutiko (48-49 b. l.). Atsakovui D. K. Z. išnuomoto žemės sklypo būklė užfiksuota 2016-05-12 antstolio Vaido Drungilo faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (17-28 b. l. ). Atsakovas D. K. Z. yra ūkininkas, nuo 1996-05-20 įregistravęs ūkininko ūkį (74 b. l.). D. K. Z. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 2015-06-11 teikė paraišką paramai už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus gauti, o 2016-06-08 paraišką paramai už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius gauti (75-78, 101-102 b. l.), taip pat deklaruoja pasėlius (79 b. l.). Už išsinuomotą valstybinį žemės sklypą 2015 m. atsakovas D. K. Z. žemės nuomos mokestį sumokėjo (80 b. l.). Iš pranešimų apie gyvulių judėjimą ir prieauglio atsivedimą matyti, kad D. K. Z. augina gyvulius (82, 83 b. l.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2015-07-14 žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad D. K. Z. išnuomotas žemės sklypas yra nušienautas, medžiai ir krūmai iškirsti, paliktas vienas pavienis krūmas ir apie dešimt pušaičių, yra palikta žemių krūva, riboženkliai išlikę (108-113 b. l.). Ieškovės sutuoktinis J. N. yra ūkininkas, nuo 2008-02-04 įregistravęs ūkininko ūkį, turi traktorių ir teisę jį vairuoti (116, 117, 118 b. l.). Ieškovė sumokėjo žemės mokestį už 2016 m., paskaičiuotą už 4,03 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d. nustatyta, kad tuo atveju “<...> kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.” Nagrinėjamu atveju ieškovei Z. N. nuosavybės teisės į 4,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos ekvivalentine natūra, t. y. perduodant jai neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Ieškovei nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos nuo 2015-10-09. Kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (LR CK 6.559 str.). Tokiu atveju sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis nesikeičia, o pirmesnįjį savininką bei nuomotoją pakeitęs naujasis savininkas sutarties tęstinumo pagrindu perima visas pirmesniajam savininkui priklausiusias tiek pareigas, tiek ir teises. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad žemės nuomos sutarties galiojimo tęstinumas pasikeitus nuomotojui reiškia ir tai, kad ji toliau galioja tomis pačiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-16 nutartis Nr. 3K-3-225/2012). Taigi, šioje normoje reglamentuota sutarties galiojimo tęstinumas visa apimtimi naujiesiems savininkams kartu su nuo sutarties sudarymo ir įsigaliojimo momento atsiradusiomis bei sutarties viso galiojimo laikotarpiu kilusiomis pasekmėmis. 2006-10-26 su atsakovu D. K. Z. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. V4-597, kuria pastarajm 25 metams išnuomotas 4,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruota 2007-02-28, nurodytas žemės nuomos terminas nuo 2006-10-26 iki 2031-10-26. Taigi ieškovei tapus 4,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, jai, kaip naujai žemės sklypo nuomotojai, tebegalioja visos valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytos sąlygos. Tapusi žemės sklypo savininke ieškovė kreipėsi į atsakovą D. K. Z. dėl 2006-10-26 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. V4-597 sąlygų pakeitimo, tačiau šalys dėl sutarties keitimo nesutarė, todėl ieškovė pageidauja nutraukti 2006-10-26 valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu, vadovaudamasi LR CK 6.564 str. 1 d. 1, 2, 3 p.
LR CK 6.564 str. 1 d. 1 p. reglamentuojama, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi šioje įstatymo nuostatoje nustatyti du alternatyvūs pagrindai, leidžiantys teigti, kad sutartis pažeista: pirma, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutarties sąlygas, antra, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Jei sutartimi sulygta nuomininko prievolė naudoti daiktą tam tikru būdu, vadinasi, šio daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimas – tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Taigi daikto (šiuo atveju – žemės) nenaudojimas, kai sutartis reikalauja daiktą naudoti, yra sutarties pažeidimas. Kasacinio teismo pažymėta, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis Nr. 3K-3-473/2010; 2012-05-10 nutartis Nr. 3K-3-196/2012). Žemė privalo būti naudojama racionaliai, ją tausojant, pagal pagrindinę paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nepažeidžiant įstatymų saugomų interesų (LR Žemės įstatymo 1, 21 str.)
Ginčo Valstybinės žemės nuomos sutarties 3 p. numatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai be teisės statyti statinius. Byloje nustatyta, kad atsakovas D. K. Z. yra ūkininkas, nuo 1996-05-20 įregistravęs ūkininko ūkį. D. K. Z. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 2015-06-11 teikė paraišką paramai už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus gauti, o 2016-06-08 paraišką paramai už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius gauti, taip pat deklaruoja pasėlius, augina gyvulius. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu. Tai, jog atsakovas D. K. Z. išsinuomotą žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį, ieškovė grindė 2016-05-12 antstolio Vaido Drungilo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota išnuomoto žemės sklypo būklė. Atsakovas D. K. Z. teismo posėdžio metu pripažino, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas jo naudojamas žemės sklypas. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad žemės sklypas yra naudojamas kaip pieva, jo pakraščiai apaugę krūmais. Atsakovas paaiškino, jog minėtame žemės sklype jis gano ožkas, arklius, šienauja. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina, jog žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį, nes matyti tolygiai sužėlusi žolė, tik pavieniai krūmai, sklypo pakraščiuose prie miško krūmų yra daugiau, tačiau tai nereiškia, kad sklypas nėra prižiūrimas. Juolab, kad atsakovas minėtą žemės sklypą deklaruoja, siekdamas gauti paramą už žemės ūkio naudmenis, tuo pačiu sutikdamas, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra neįspėjusi gali alikti patikrinimą jo ūkyje (pvz. 2015-06-11 paraiškos įsipareigojimų 9 p.). Be to, 2015-07-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus specialistai, atlikę žemės sklypo ptikrinimą, jokių esminių trūkumų nenustatė, sankcijų netaikė. Taip pat atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog sklypą naudoja privažiavimui prie jam priklausančio, šalia esančio miško. Prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pateiktose fotonuotraukose matyti žemės sklypo pakraščiu transporto priemonių suvažinėtas kelias, tačiau tai nesudaro esminės reikšmės ir negalima konstatuoti žemės sklypo nenaudojimo pagal tikslinę paskirtį. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovas D. K. Z. pagal ginčo Valstybinės žemės nuomos sutartį išsinuomotą žemės sklypą naudoja pagal paskirtį, todėl nutraukti šios sutarties pagal LR CK 6.564 str. 1 d. 1 p. nėra pagrindo.
LR CK 6.564 str. 1 d. 2 p. reglamentuojama, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Žemės nuomos mokestį už 2015 metus atsakovas D. K. Z. sumokėjo 2015-10-28 Telšių rajono savivaldybės administracijai pagal jam pateiktą žemės nuomos mokesčio deklaraciją. Ieškovei žemės nuomos mokesčio už 2015 metus atsakovas mokėti neturėjo, nes žemės sklypo savininkas pasikeitė II metų pusmetyje, besibaigiant žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminui. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas. Pagal ginčo Valstybinės žemės nuomos sutarties 11 p. žemės nuomos mokesčio terminas: kiekvienais metais iki spalio 15 d. ir lapkričio 15 d. Taigi pareiga mokėti žemės nuomos mokestį už 2016 metus D. K. Z. suėjo 2016-11-15. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad ragino atsakovą sumokėti žemės nuomos mokestį. Teismo posėdžio metu D. K. Z. nurodė, jog mokesčio nesumokėjo, nes nežinojo kokiu būdu ir į kokią sąskaitą tai padaryti, nevengia vykdyti šios pareigos. Sprendimo priėmimo dieną nuo žemės nuomos mokesčio mokėjimo termino pabaigos nėra praėjęs trijų mėnesių terminas, todėl šiuo atveju žemės nuomos mokesčio nesumokėjimas nėra pagrindas nutraukti sutartį.
LR CK 6.564 str. 1 d. 3 p. reglamentuojama, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovė nurodo, jog atsakovas D. K. Z. grubiai pažeidė ieškovės teises, nes atsisakė pakeisti žemės nuomos sąlygas, nenaudojo žemės sklypo pagal tikslinę paskirtį, apleido ją ir neprižiūrėjo, nemokėjo žemės nuomos mokesčio. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d. nustatyta, kad tuo atveju “<...> kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.” Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą keisti sutarties sąlygų nėra privaloma. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pati ieškovė derėtis dėl sutarties sąlygų pakeitimo nebuvo linkusi: vos įregistravus nuosavybės teises į žemės sklypą ji teikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2006-10-26 sutarties nutraukimo, o 2016 m. kovo mėn. iš esmės kreipėsi į atsakovą D. K. Z. ne siūlydama derėtis dėl sutarties sąlygų, o siekdama sutartį nutraukti. Šalys teismo posėdžio metu pripažino, jog preliminarios derybos žodžiu tarp jų vyko, tačiau nepavyko sutarti dėl žemės nuomos sąlygų pakeitimo. Atsakovas D. K. Z. buvo sutikęs žemės nuomos laikotarpį sutrumpinti iki penkerių metų, tačiau ieškovės netenkino toks žemės nuomos laikotarpis bei jo siūlomo nuomos mokesčio dydis. Teismas nenustatė, kad atsakovas D. K. Z. žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę paskirtį, žemės sklypas nėra apleistas, nenaudojamas, žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminas praleistas nežymiai, todėl konstatuoti grubų sutarties pažeidimą nėra pagrindo. Ieškovė prieš jai atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą žinojo, kad žemės sklypas yra išnuomotas, tačiau sutarties sąlygomis nesidomėjo, kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar kompensacijos nesirinko. Nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, nuosavybės teisės įgyvendinimas neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Ieškovė neįrodė, jog yra LR CK 6.564 str. 1 d. 3 p. numatytas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Ieškinio reikalvimas dėl terminuotos 2006-10-26 valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos 25 metams su atsakovu D. K. Z., nutraukimo atmestinas.
Ieškovė už reikalavimą dėl terminuotos 2015-08-21 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 37SŽN-155-(14.37.55), sudarytos 25 metams su atsakovu J. P., nutraukimo sumokėjo 144 Eur žyminį mokestį. Šioje dalyje ieškovė ieškinio atsisakė, todėl jai grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 108 Eur (LR CPK 87 str. 2 d.). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo J. P. 1096,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokatės atstovavimo išlaidų). Šis ieškovės prašymas atmestinas, nes atsakovo J. P. procesinis elgesys buvo tinkamas, jis teikė atsiliepimą į ieškinį, dėjo pastangas, kad byla būtų užbaigta taikiai, 2016-11-29 ieškovė su atsakovu J. P. sudarė žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, dėl ko ieškovė ieškinio šioje dalyje atsisakė (LR CPK 94 str. 1 d.).
Atmetus ieškinio reikalvimą dėl terminuotos 2006-10-26 valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos 25 metams su atsakovu D. K. Z., nutraukimo, iš ieškovės atsakovui D. K. Z. priteistinos 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato atstovavimo išlaidų) (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
nutraukti bylą dalyje dėl terminuotos 2015-08-21 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 37SŽN-155-(14.37.55), sudarytos 25 metams su atsakovu J. P., nutraukimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Iš ieškovės Z. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti D. K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM grąžinti Z. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108 Eur (vieną šimtą aštuonis Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2016-07-20 mokėjimo nurodymu.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.