Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-31 · Administracinė byla Nr. eI-3276-484/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
eI-3276-484/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Beata Martišienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, J. P.
Administracinė byla Nr. eI-3276-484/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01469-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Beatos Martišienės,

dalyvaujant pareiškėjui R. P.,

atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius ir J. P.) dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovė ar Tarnyba) 2019 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 1SD-2079; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 2 000 Eur neturtinę žalą (el. byla, I t., 1–14 psl.).

Skunde paaiškino, kad 2019 m. vasario 21 d. pateikė Tarnybai skundą dėl Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) 2018 m. spalio 29 d. administracinio sprendimo, kuriuo nustatytas 1 grėsmės vaikui lygis ir surašyta Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa (toliau – Anketa), pagrįstumo. Tarnybos vadovas 2019 m. kovo 26 d. pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė tenkinti skundą (toliau – Tarnybos sprendimas).

Pareiškėjas teigia, kad Skyrius pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygio kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5.2 papunktyje nustatytą reikalavimą, kad gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą kuo skubiau, tačiau ne vėliau nei per 3 darbo dienas pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, taip pat įvertina vaiko gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko santykius su tėvais, jeigu yra įtarimų kad vaikas patyrė smurtą vaikas turi būti išklausytas psichologo (išskyrus tuos atvejus kai vaikas dėl amžiaus, sveikatos būklės, esamos būsenos negali išreikšti savo nuomonės). Nurodo, kad Skyrius J. P. 2018 m. spalio 1 d. pranešimą pradėjo nagrinėti vėliau, su vaiku ar jo atstovais nesusitiko. Pažymi, kad Tarnyba klaidingai, galimai melagingai nurodo, kad to Skyrius negalėjo padaryti, nes J. P. 2018 m. spalio 1 d. pranešimo gavimo metu dukra sirgo. Priešingai, dukra buvo sveika, nes visą 2018 m. spalio mėnesį lankė mokyklą, pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką jis susitikdavo su dukra prie jos namų kiekvieną antradienio ir ketvirtadienio vakarą, spalio 12-14 d. kartu vyko į (duomenys neskelbtini) ir kartu leido spalio 26-28 d. savaitgalį. Jokių SMS ar elektroninių žinučių, kaip to reikalauja nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, apie dukters ligą iš J. P. nėra gavęs.

Anot pareiškėjo, Skyrius taip pat nesurinko papildomos medžiagos, kaip to reikalavo Aprašo 5.2 papunktis, ir nesusitiko su vaiko atstovais pagal įstatymą, šiuo atveju su juo. Šių imperatyvių reikalavimų nesilaikymas neleido Skyriui savalaikiai surinkti reikiamą informaciją ir sudarė galimybę įtakoti dukters nuomonę.

Tvirtina, kad 2018 m. spalio 26 d. vykusios apklausos Skyriuje metu buvo juntamas akivaizdus palankumas J. P., surašant tik jos paaiškinimus ir akivaizdus spaudimas jo atžvilgiu siekiant įtikinti, kad kepštelėjimas yra vaiko mušimas, kad toks smurtas baudžiamas ir apie tai bus pranešta policijai. Tuo Skyrius pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytą objektyvumo principą. Mano, kad Skyrius privalėjo įvertinti jo žodžiu Skyriuje 2019 m. spalio 29 d. nurodytas aplinkybes, įvertinti tai, kad dukra gyvena su mama ir ji, pateikdama skundą Skyriui bei pristatydama vaiką pokalbiui, galėjo padaryti įtaką dukters nuomonei, kad tuo metu vyko skyrybų procesas, kad teikdama skundą Skyriui J. P. galimai siekė daryti įtaką deryboms dėl santuokos nutraukimo, be to, ji galimai keršijo jam už 2018 m. rugsėjo 9 d. antstoliui pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su dukra tvarkos pažeidimų.

Pareiškėjo teigimu, Skyrius neteisingai taikė Apraše nustatytus kriterijus ir nustatė grėsmės lygį, nes netinkamai įvertino dukters bei J. P. paaiškinimus, plečiamai ir neteisingai taikė Apraše nustatytus rizikos kriterijus. Tuo pažeidė Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir Viešojo administravimo įstatyme nustatytus įstatymo viršenybės ir proporcingumo principus. Apraše pridedamoje Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyta, kad pirmas grėsmės lygis nustatomas, kai yra bent vienas iš aukštos rizikos veiksnių ir/arba ne mažiau nei penki kiti rizikos veiksniai. Iš 2018 m. spalio 29 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos (toliau – Anketa) matyti, kad nebuvo ir nėra nei vieno aukštos rizikos veiksnio ir nėra 5 kitų rizikos veiksnių. Atkreipia dėmesį, kad Anketoje nenurodyta, kada dukrai buvo trenkta per užpakalį ankstesnius 2 kartus, taip pat nenurodyta, kokiu būdu tai buvo padaryta. Anketoje nenurodyta (nes tikėtina, kad to nepasakė dukra), kad kepštelėjimas ranka per užpakalį būtų sukėlęs dukrai skausmą. Pareiškėjas gali pripažinti tik vieną vienintelį kartą, kai pro šalį praeinančiai dukrai lengvai kepštelėjo per užpakalį ranka 2018 m. rugsėjo viduryje, kai ji nenorėjo perrašyti diktanto ir tai buvo padaryta švelniai, nesiekiant sukelti skausmo, o tik atkreipti dukters dėmesį. Anketoje nenurodyta, kad tą kartą dukrai per užpakalį jis kepštelėjo tyčia. Teigia, kad Anketoje įrašyti dukters teiginiai, kad jis su J. P. konfliktuoja, neteisingi – galimai vaikas suvokė ne dabartį, o praeitį, kada gyveno šeimoje kartu. Tvirtina, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios jis su J. P. beveik nesusitinka, minimaliai bendrauja tik SMS žinutėmis arba elektroniniu būdu, dukters akivaizdoje nėra nuo to karto konfliktavę. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, tėvų nesikalbėjimas skyrybų metu nesudaro pagrindo žymėti Anketos 1.1 papunkčio, nes tai neapima smurto prieš vaiką formų.

Pareiškėjo teigimu, visiškai neteisingas Anketos II skyriaus ,,Grėsmės vaikui lygio vertinimas“ 1 punkto ,,vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai“ 1.1 papunktis ,,Galimos smurto prieš vaiką formos“. Skyriaus įrašyti teiginiai visiškai neatitinka Anketos II skyriaus 1.1 papunkčio pavadinimo ,,Vaiko sveikata sutrikdyta, dėl to vaikas paguldytas į gydymo įstaigą“ ir nurodytų pavyzdinių fizinio ar psichologinio smurto požymių. Jame Skyriaus pažymėtas ne fizinis, o psichologinis smurtas, tačiau Skyriaus pateiktas aprašymas visiškai neatitinka psichologinio smurto apibrėžimo, pateikto Vaiko teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnyje. Tai, kad tokios formos kepštelėjimas nepriskirtinas aukštos rizikos veiksniams, liudija ir tai, kad Anketos II skyriaus 2.4 papunktyje tai jau įvardinta kaip paprastas rizikos veiksnys. Toks nei psichologinio, nei fizinio smurto požymių neatitinkantis jo elgesys negali būti laikomas aukštos rizikos veiksniu.

Pasak pareiškėjo, Anketos II skyriaus 1.2 papunktyje įrašytas J. P. paaiškinimas, kad dukra matė, kaip jis anksčiau smurtavo prieš brolį, taip pat yra neteisingas. Nurodo, kad pokalbiai su sūnumi vykdavo jo kambaryje, o ne bendroje namų erdvėje. Šiame papunktyje įrašytas J. P. teiginys, kad jis į ją metė žvakę, taip pat neatitinka tikrovės. Žvakę ranka numetė ant žemės, o ne į J. P.

Teigia, kad neteisingai užpildytas Anketos II skyriaus 3 punkto ,,Rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovo bendravimu (santykiu) su vaiku ir tėvystės įgūdžiais“ 3.1 papunktis ,,Neigiamas santykis su vaiku“. Mano, kad jame aprašytos aplinkybės negali būti pagrindas konstatuoti aukštos rizikos veiksnį: šiame papunktyje nenurodyta, kada jis būna piktas. Atsižvelgiant į Anketos 1.8 punktą, akivaizdu, kad dukra norėjo paminėti, jog jis būna piktas tik tada, kai ji blogai parašo diktantą. Tai, kad dukra nurodė, jog kartais pas tėtį nenori būti arba nenori būti ilgiau nei 2 dienas, visiškai neparodo jo neigiamo santykio su vaiku, o tik reiškia, kad vaikui kartais būna nuobodu. Pažymi, kad rūpinimasis, jog dukra gerai mokytųsi, yra viena iš tėvų pareigų, taigi negali būti laikoma blogu tėvystės įgūdžiu ar blogu santykiu su vaiku, jeigu vaiko paprašo tobulinti lietuvių kalbos ar kitas žinias. Vienkartinis kepštelėjimas nelaikytinas netinkama auklėjimo priemone.

Visa tai, pasak pareiškėjo, įrodo, kad Skyriaus sprendimas dėl 1 grėsmės lygio nustatymo nebuvo pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, neatitiko Apraše nustatyto grėsmės lygio aprašymo ir buvo neproporcingas. Pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos įstatymo 38 straipsnio 2 dalis reikalauja ne tik nustatyti rizikos veiksnius, susijusius su tėvais, bet kartu nustatyti ir tai, kad tėvai neužtikrina vaiko teisių.

Nurodo, kad Tarnybos 2019 m. kovo 26 d. sprendimas buvo pateiktas praleidus Viešojo administravimo įstatyme nustatytą ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 punkte nustatytą 20 darbo dienų terminą. Administracinės procedūros terminas nebuvo pratęstas. Mano, kad Tarnyba netinkamai ištyrė grėsmės nustatymo aplinkybes, kurias surašė Skyrius Anketoje, kadangi iš esmės nepasisakė dėl jo 2019 m. vasario 22 d. Tarnybai skunde pateiktų argumentų, jog Skyrius nenustatė, kad vaikui buvo taikyta fizinė bausmė, kad ji buvo taikyta tyčia, kad tokiu vaiko kūno lietimu vaikui buvo sukeltas fizinis skausmas. Tarnyba taip pat nepasisakė dėl jo skunde nurodytų argumentų, jog Anketa visiškai neatitinka Aprašo. Tarnyba savo atsakyme tik preziumuoja galimą tokio pliaukštelėjimo žalą vaiko psichologinei būsenai bei normaliai raidai, rekomenduoja lavinti pozityvios tėvystės kursus, tačiau atvejo vadybininko sudarytame pagalbos plane nei šios, nei kitos su tėvystės įgūdžių lavinimu susijusios priemonės nenumatytos, pagalbos teikimas nebuvo vykdomas ir todėl nutrauktas.

Pareiškėjo vertinimu, Tarnyba 2019 m. kovo 26 d. atsakyme nepagrįstai remiasi Anketa ir mini jog dukra galimai patyrė ir psichologinį smurtą, kadangi matė konfliktus su sūnumi ir J. P., tačiau tokie veiksmai neatitinka įstatyme nurodytojo psichologinio smurto požymių – įstatymas psichologinį smurtą sieja tik su tyčiniu sistemingu smurtu ginamo vaiko atžvilgiu.

Tvirtina, kad Tarnyba nepagrįstai 2019 m. kovo 26 d. sprendime nurodo, jog grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarką reglamentuoja ne Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, o Aprašas. Pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymas be išlygų taikomas visiems viešojo administravimo subjektams, todėl nesant kituose įstatymuose specialių kitokių normų viešojo administravimo veiklai taikomos minėtos įstatymo nuostatos ir jame nurodyti principai.

Teigia, kad dėl ginčijamo akivaizdžiai neproporcingo, teisės aktų nustatytą tvarką pažeidžiant priimto Skyriaus 2018 m. spalio 29 d. sprendimo bei nepagrįsto Tarnybos 2019 m. kovo 26 d. atsisakymo panaikinti neteisėtą Skyriaus sprendimą patyrė didelį šoką ir iki šiol patiria didelius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nes nepagrįstai yra pripažintas smurtavęs prieš mylimą dukrą, su kuria siekia gyvenamosios vietos ir gyvendamas skyrium išlaikyti maksimalų bendravimą, padaryta ir daroma neatitaisoma žala jo garbei ir orumui, sveikatos būklei. Nustačius pirmąjį grėsmės lygį buvo paskirtas atvejo vadybininkas, pas kurį teko lankytis. Tarnyba 2019 m. kovo 26 d. sprendimu pranešė, kad Vilniaus AVPK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, todėl dėl neteisėto Skyriaus sprendimo ir inicijuoto teisinio persekiojimo jo atžvilgiu patyrė ir iki šiol patiria didelę baimę ir nežinomybę dėl ateities. Šie daugiau nei pusę metų trunkantys teisiniai procesai ir išgyvenimai neabejotinai pakenkė jo ir dukros santykiams, nes dukra dar labiau pradėjo manipuliuoti namų darbų nedarymu buvimo pas jį savaitgalių metu, vedamas baimės ateityje vėl būti nepagrįstai apkaltintu iš esmės nustojo teikti dukrai mokymosi pagalbą namuose, tuo būdu apribotos jo maksimalaus ir nuolatinio bendravimo su dukra galimybės.

Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu atstovaudama ir Lietuvos valstybę atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33-34, 35-36). Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo skundo teiginys, jog buvo praleistas terminas, per kurį turi būti įvertintas grėsmės vaikui lygis, prieštarauja Tarnybos sprendime nurodytoms objektyvioms priežastims (vaikas sirgo, todėl vaiko nuomonė galėjo būti išklausyta tik 2018 m. spalio 26 d.). Tarnyba atkreipė dėmesį į nurodytus pareiškėjo faktus dėl galimo Skyriaus 2018 m. spalio 1 d. pranešimo vertinimo terminų ir (arba) tvarkos pažeidimų ir sprendžia klausimą dėl aplinkybių / tarnybinio tyrimo pradėjimo.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad vaikas nenurodė, kada jam buvo trenkta per užpakalį, ar tai sukėlė jam skausmą, paaiškina, kad vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 2 straipsnio 9 dalimi smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Fizinė bausmė – vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (arba) orumą (VTAPĮ - 2 straipsnio 5 dalis). Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, smurtą patyręs asmuo – asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje smurtauta. Tačiau smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis (VTAPĮ 2 straipsnio 9 dalis).

Pažymi, kad vadovaujantis VTAPĮ 36 straipsniu, Tarnybos kompetencija reaguoti į galimo smurto prieš vaikus atvejus, gavus ir (arba) surinkus informaciją, esant tam tikroms aplinkybėms – vaiko liudijimui, požymiams (pavyzdžiui, galimo fizinio smurto žymės ir pan.), vaiko tėvų, kitų asmenų / specialistų pateiktai informacijai ir pan.) imtis veiksmų (pavyzdžiui, inicijuoti pagalbą galimai nukentėjusiems vaikams nuo smurto, kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar pan.), siekiant užtikrinti vaiko teises ir geriausius interesus. Atkreipia dėmesį, kad Tarnybos darbuotojai, bendraudami su vaiku nesiekia išsiaiškinti vaiko patirto smurto detalių, siekdami, jog vaikui netektų galimų neigiamų patirčių pasakoti įvairiems specialistams ir daugiau nei kartą, kad parodymai teisėsaugos atstovui būtų kuo tikslesni ir vaikas kuo mažiau patirtų neigiamų emocijų. Nagrinėjamu atveju Tarnyba, 2018 m. spalio 1 d. gavusi informacijos apie galimai naudotą smurtą S. P. atžvilgiu, 2018 m. spalio 16 d. kreipėsi į teisėsaugos instituciją, kurios kompetencija vertinti faktines aplinkybes, susijusias su galimo smurto naudojimu prieš vaiką, atlikti ikiteisminį tyrimą.

Su pareiškėjo skunde pateikta informacija, jog Skyriaus specialistų Anketos 1.1. papunktyje įrašyta neteisinga informacija, Tarnyba nesutinka. Nurodo, kad Anketoje nėra rizikos veiksnių pavadinimų. Anketos antroje dalyje, prieš rizikos veiksnių sąrašą, esant poreikiui, yra galimybė pažymėti (uždėti varnelę ant tam skirto lauko) informaciją „Vaiko sveikata sutrikdyta, dėl to vaikas paguldytas į ligoninę“, tačiau Anketoje tokios žymos šalia minėtos informacijos nėra.

Atkreipia dėmesį, kad šalia Anketoje išvardintų rizikos veiksnių antrame stulpelyje nurodomi galimi rizikos veiksnio požymių pavyzdžiai, tačiau pavyzdžių sąrašai nėra baigtiniai. Be to, prie Anketoje pateiktų psichologinio smurto požymių (vaikas baikštus, ypač nuolankus suaugusiajam, ypač jautriai reaguoja į atstovų buvimą šalia, ir t. t.) nurodyta, kad esant fizinių bausmių taikymui, tai būtina nurodyti Anketos 3.3 papunktyje. Nagrinėjamu atveju Anketos 3.3 papunktyje pažymėta, jog „vaikas nurodė, kad netinkamai pasielgus tėtis ilgai pyksta, užsidaro kambaryje, kurį laiką nesikalba, tėtis nepripažįsta pliaukštelėjimo kaip smurto, teigia, kad tai auklėjimas vaiko gerovei“.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad Anketos 1.4 ir 4.2 papunkčiuose nurodyti rizikos veiksniai yra aukštos rizikos veiksniai, kiti rizikos veiksniai (prie kurių yra pažymėtas šauktukas) pripažįstami aukštos rizikos veiksniais tik tuo atveju, jei abiem vaiko atstovams (arba vieninteliam turimam iš atstovų) priskirtinas tas pats rizikos veiksnys. Tai reiškia, kad jeigu rizikos veiksnys, pažymėtas šauktuku, priskirtinas tik vienam iš atstovų pagal įstatymą, jis nelaikytinas aukštos rizikos veiksniu. Dėl šių priežasčių Tarnyba nesutinka su pareiškėjo skunde nurodyta informacija dėl nagrinėjamu atveju nustatytų aukštos rizikos veiksnių. Atkreipia dėmesį, kad pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra bent vienas iš aukštos rizikos veiksnių ir (arba) ne mažiau nei penki kiti rizikos veiksniai. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti 5 ne aukštos rizikos veiksniai (1.1., 1.2., 2.4., 3.1. papunkčiai bei 3.3. papunktis).

Informuoja, kad vadovaujantis VTAPĮ 39 straipsniu Skyrius, nustatęs pirmąjį grėsmės vaikui lygį, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir kompleksinės pagalbos teikimą vaikui ir (arba) šeimai. Atvejo vadyba nagrinėjamu atveju buvo pradėta 2018 m. spalio 31 d. ir užbaigta 2019 m. vasario 22 d.

Taip pat paaiškina, kad vadovaujantis VTAPĮ, atvejis – kompleksinės pagalbos vaikui ir (arba) jo atstovams pagal įstatymą poreikio atsiradimas arba galimas vaiko teisių pažeidimas ir (arba) grėsmės vaikui lygis, nustatytas pagal VTAPĮ. Atvejo vadybininkas yra socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, paskirtas savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, vadovo ar įgalioto asmens. Nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį atvejo vadybininkas atlieka VTAPĮ 41 straipsnyje nurodytus veiksmus ir inicijuoja pagalbos plano sudarymą. Atsižvelgiant į tai, kad atvejo vadybininkas nėra Tarnybos darbuotojas ir Tarnyba nėra atsakinga už atvejo vadybos proceso organizavimą, dėl skunde pateiktos informacijos, susijusios su atvejo vadybininko pagalbos planu ir jame (ne)numatytomis priemonėmis Tarnyba pasisakyti negali.

Nurodo, kad Skyriaus specialistai bendravo su pareiškėju ir vaiko motina bei vaiku, atliekant grėsmės vaikui lygio vertinimą. Pareiškėjas bei vaiko motina Anketą pasirašė 2018 m. spalio 27 d., patvirtindami, jog su ja susipažino, todėl Tarnyba nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytu faktu, kad su atstovais pagal įstatymą Skyriaus specialistai nebuvo susitikę ir tokie teiginiai neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl priimto administracinio akto proporcingumo, Tarnyba pažymi, kad Anketos forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A-l-221 „Dėl grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ , kuria savo darbinėje veikloje privalo vadovautis grėsmės vaikui lygį nustatantys Tarnybos specialistai. Taigi, vaiko atstovas (-ai) pagal įstatymą, susipažinęs su Anketos turiniu, turi pasirašyti dokumentą, o grėsmės vaikui lygį nustatantys darbuotojai privalo išaiškinti, kad vadovaujantis VTAPĮ 41 straipsnio 7 dalimi, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę kreiptis į Tarnybos vadovą dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo ar į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių dėl pagalbos plano sudarymo pagrįstumo.

Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad Skyriaus sprendimas jam buvo įteiktas pažeidžiant VAĮ numatytą terminą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų „Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių“ reikalavimus Tarnyba Sprendime nurodė, kad pareiškėjui paprašius gauti Anketos kopiją, jam buvo paaiškinta, kad dokumentas turi būti užregistruotas Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje. Tam tikri procedūriniai veiksmai yra būtini Skyriaus veiklai užtikrinti, todėl darbuotojai negalėjo įteikti Anketos, neįvykdę privalomų vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimų, juolab, kad pareiškėjas jau buvo supažindintas su Anketos turiniu ir šį faktą patvirtino savo parašu. VTAPĮ nėra numatyti terminai Anketos pagrįstumui patikrinti, todėl Anketos kopijos gavimas vėliau, nei ji buvo užregistruota dokumentų valdymo sistemoje, atsakovės manymu, negalėjo sukelti jokių neigiamų teisinių pasekmių pareiškėjui ir / ar turėti įtakos Tarnybai neproporcingam Sprendimui priimti.

Dėl Tarnybos sprendimo pagrįstumo taip pat pažymi, kad skundžiamas aktas negali būti naikinamas dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo. Pagrindas panaikinti skundžiamą teisės aktą dėl procedūros pažeidimo atsiranda tik tuomet, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Pabrėžia, kad objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu.

Tarnyba nurodo, kad pareiškėjo R. P. skundas „Dėl 2018-10-29 Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimo ir 2018-11-05 rašto panaikinimo“ Tarnyboje gautas 2019 m. vasario 22 d. ir tą pačią dieną užregistruotas dokumentų valdymo sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos vadovo įgaliotas asmuo susipažino su pareiškėjo skundu jo gavimo dieną, administracinės procedūros pradžia laikytina 2019 m. vasario 22 d. Atsakymas (Sprendimas) pareiškėjui parengtas ir išsiųstas jo skunde nurodytu elektroniniu paštu bei registruotąja pašto siunta 2019 m. kovo 26 d. Pripažįsta, kad administracinė procedūra baigta ir administracinės procedūros sprendimas Tarnyboje dėl pareiškėjo skundo priimtas nežymiai praleidus Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) 31 straipsnyje įtvirtintą terminą, tačiau jis priimtas laikantis šiam dokumentui keliamų motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Mano, kad nežymiai praleistas terminas administracinės procedūros sprendimui priimti neturėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui, todėl nesudaro pagrindo jį naikinti.

Pažymi ir tai, kad viešojo administravimo subjektas priima administracinį sprendimą pagal sprendimo priėmimo metu buvusią faktinę padėtį, t. y. pagal administracinio sprendimo metu surinktus įrodymus. Pareiškėjas nenurodė jokių įrodinėjimo proceso institucijoje padarytų pažeidimų, kurių Tarnyba galėjo neįvertinti administracinės procedūros nagrinėjimo ir Sprendimo priėmimo metu, todėl priimtas Sprendimas negali būti pripažintas neteisėtu. Be to, pareiškėjas Sprendimo nepagrįstumą iš esmės grindė netinkamai ištirtomis grėsmės vaikui nustatymo aplinkybėmis, netinkamu psichologinio smurto požymių identifikavimu, tačiau šioms aplinkybėms konstatuoti yra kompetentingas Tarnybos vadovas, kuriam numatyta pareiga vertinti grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka (VTAPĮ 41 straipsnio 7 dalis).

Tarnyba atsiliepime nesutinka su, jos nuomone, deklaratyviais pareiškėjo skundo teiginiais dėl neturtinės žalos atsiradimo, nes pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžia, jo nuomone, neteisėtai priimtu Skyriaus sprendimu (2018 m. spalio 29 d. Anketa), kuri nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo Skyriaus sprendimu pareiškėjui galėjo būti sukelta neturtinė žala. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl Tarnybai negali kilti prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Tarnyba prašo Teismo atmesti pareiškėjo reikalavimą šioje dalyje kaip visiškai nepagrįstą (el. byla, I t., 75-83 psl.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodo, kad nežymiai (2 dienas) praleistas terminas pateikti Tarnybos Sprendimą pareiškėjui negalėjo turėti jokios įtakos jo teisėtumui ir pagrįstumui, jame nurodytų aplinkybių nustatymui ir vertinimui, taip pat termino praleidimas pareiškėjui ir (ar) kitiems asmenims nesukėlė jokių teisinių padarinių, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Tarnybos Sprendimą.

Tai, kad Tarnyba netenkino pareiškėjo skundo dėl Skyriaus nustatyto grėsmės lygio, pasak J. P., dar nereiškia, kad ji netinkamai ištyrė grėsmės lygio nustatymo aplinkybes. Nurodo, kad Tarnyba savo Sprendimą grindė aiškiais motyvais, pabrėždama, kad pareiškėjo dukrai buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis, kuris nustatomas, kai nenustatomas pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau nustatomas vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų (VTAPĮ 38 straipsnis).

Pažymi, kad smurtas tai nėra tik fizinio skausmo sukėlimas, tačiau tai gali būti ir psichologinis tyčinis elgesys, keliantis pavojų vaikui, kaip tai numatyta VTAPĮ 3 straipsnyje. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, grėsmės lygis nustatytas teisingai, kadangi pagal grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos duomenis buvo nustatyta, jog pareiškėjas naudojo smurtą – mažiausiai vieną kartą sudavė dukrai dėl to, kad ji netinkamai parašė diktantą, taip pat buvo vertinamos kitos nustatytos aplinkybės, nesusijusios su fiziniu smurtu. Pareiškėjas nenurodo, kaip kitaip Skyrius ir Tarnyba turėjo vertinti tokį jo elgesį atsižvelgiant į Vaiko teisių konvencijos ir VTAPĮ nuostatas.

Nurodo, kad pareiškėjas neargumentuoja, kodėl Tarnyba priimdama sprendimą nepagrįstai vadovavosi Anketa. Pažymi, kad Anketa Sprendimo priėmimo metu buvo ir yra galiojanti, užpildyta teisingai, pasirašyta visų reikiamų asmenų, atitinka teisinį reglamentavimą, todėl Tarnyba neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti jos turiniu. Tarnyba vertino ankstesnių subjektų surinktus ir galiojančius duomenis, o pareiškėjas iš esmės ir skundžia šiuos duomenis bei jų gavimo aplinkybes, kas dėl to nedaro Sprendimo neteisėtu.

Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko Tarnyba, t. y. jos pareigūnai. Net ir teismui nutarus, kad Sprendimas yra neteisėtas, J. P. teigimu, tai nereikštų to, kad jį priimant buvo atlikti neteisėti veiksmai. Nenustačius neteisėtų veiksmų – pareigų nevykdymo, draudžiamo elgesio ir pan., nėra pagrindo nustatyti Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas nenurodo, kaip jis apskaičiuoja žalos dydį, nėra aišku, kokiais įrodymais jis grindžia žalos faktą. Nesant įrodymų dėl žalos, nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo nustatyti ir trečią civilinės atsakomybės elementą – priežastinį ryšį. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, mano, kad nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti 2000 Eur neturtinės žalos (el. byla, I t., 84-88 psl.).

Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė skundą prašė atmesti remdamasi atsiliepimo į skundą argumentais.

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2019 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 1SD-2079, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. skundą, kuriame išreiškiama nuomonė dėl Skyriaus sprendimo pagrįstumo / teisėtumo, prašoma panaikinti Skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 1SD-2635 bei pateikti J. P. 2018 m. spalio 1 d. prašymą Tarnybai (el. byla, I t., 38–41 psl.), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. spalio 1 d. gavo trečiojo suinteresuoto asmens J. P. pranešimą apie galimą jos dukters S. P. teisių ir teisėtų interesų pažeidimą bei prašymą patikrinti gyvenimo sąlygas pareiškėjo gyvenamojoje vietoje.

Skyriuje 2018 m. spalio 26 d. įvyko S. P., J. P. ir pareiškėjo pokalbis su Skyriaus pareigūnais, kurio metu buvo pildoma Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa (toliau – Anketa).

Skyriaus pareigūnai 2018 m. spalio 26 d. atliko patikrinimą dėl gyvenimo sąlygų pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ir 2018 m. spalio 27 d. surašė tarnybinį pranešimą (el. byla, I t., 17 psl.).

2018 m. spalio 29 d. Anketoje Nr. 1GL-1243 S. P. nustatytas pirmas grėsmės lygis (el. byla, I t., 108-118 psl.).

Pareiškėjas 2018 m. spalio 29 d. kreipėsi į Skyrių su prašymu pateikti J. P. 2018 m. spalio 1 d. skundą, kurio pagrindu Skyrius iniciavo grėsmės lygio vaikui nustatymą, Anketą, Skyriaus mobilios grupės 2018 m. spalio 26 d. sąlygų patikrinimo gyvenamojoje vietoje išvadą/medžiagą ir kitus su J. P. skundu ir jo tyrimu Skyriaus turimus dokumentus (el. byla, I t. 132 psl.).

Skyrius 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 1SD-2635 tenkino pareiškėjo prašymą pateikti Anketą ir Skyriaus mobilios grupės 2018 m. spalio 26 d. sąlygų patikrinimo gyvenamojoje vietoje medžiagą, tačiau atsisakė tenkinti prašymą pateikti J. P. 2018 m. spalio 1 d. pranešimą (el. byla I t., 130-131 psl.).

Pareiškėjas 2019 m. vasario 21 d. pateikė Tarnybai skundą dėl Skyriaus 2018 m. spalio 29 d. sprendimo (grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos) pagrįstumo/teisėtumo, Skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. SD-2635 ir prašė pateikti J. P. 2018 m. spalio 1 d. prašymą Tarnybai.

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą Nr. 1SD-2079 (toliau – Tarnybos sprendimas), kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2018 m. spalio 29 d. sprendimo, kuriuo jo dukrai nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, ir prašymą pateikti pareiškėjui J. P. 2018 m. spalio 1 d. prašymą Tarnybai (el. byla, I t., 119-122 psl.).

Dėl Tarnybos 2019 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 1SD-2079 teisėtumo ir pagrįstumo

Pagal VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, taip pat įvertina vaiko gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, vaikas pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato grėsmės vaikui lygį. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato galimų vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs pirmąjį ar antrąjį grėsmės vaikui lygį, vadovaudamasis šio įstatymo 37 straipsnio nuostatomis inicijuoja atvejo vadybos procesą (VTAPĮ 36 straipsnio 7 dalis). Vadovaujantis to paties įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, paaiškėjus pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrįstumui ir nustačius vieną iš šio įstatymo 38 straipsnyje apibrėžtų grėsmės vaikui lygių, taikoma atvejo (atvejis – kompleksinės pagalbos vaikui ir (arba) jo atstovams pagal įstatymą poreikio atsiradimas arba galimas vaiko teisių pažeidimas ir (arba) grėsmės vaikui lygis, nustatytas pagal šį įstatymą; VTAPĮ 2 straipsnio 1 dalis) vadyba.

Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (VTAPĮ 38 straipsnio 1 dalis). Veiksmai, kuriuos turi atlikti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir nedelsiant pradėjusi vertinti grėsmės vaikui lygį, yra nurodyti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Aprašo 5 punkte. Pagal Aprašo 5.3 papunktį, atlikęs Aprašo 5.1 ar 5.2 papunktyje nurodytus veiksmus (susitikti su vaiku, jį išklausyti ir kt.), valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos specialistas, įgaliotas nagrinėti pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vertinantis ir nustatantis grėsmės vaikui lygį bei atliekantis kitus Apraše nustatytus veiksmus, siekdamas apginti vaiko teises ir užtikrinti teisėtus jo interesus, nustato grėsmės vaikui lygį – užpildo Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą (Aprašo 1 priedas). Nenustačiusi galimų vaiko teisių pažeidimų ir grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei rizikos veiksnių, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija grėsmės vaikui lygio nenustato ir baigia nagrinėti pranešimą; valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, jei vaikui ir (ar) vaiko atstovams (-ui) pagal įstatymą reikia gauti paslaugas ir pagalbą, raštu kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir perduoda informaciją, pagrindžiančią vaiko ir (ar) vaiko atstovų (-o) pagal įstatymą poreikius gauti paslaugas ar pagalbą (Aprašo 12 punktas).

Atvejo vadybos taikymo ir inicijavimo, atvejo nagrinėjimo, pagalbos šeimai poreikių vertinimo, pagalbos plano sudarymo ir įgyvendinimo, šeimos stebėsenos, pagalbos plano peržiūros, atvejo vadybos proceso užbaigimo, atvejo vadybos koordinavimo savivaldybėje tvarką nustato Atvejo vadybos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141. Pagal šio aprašo 3 punktą, atvejo vadyba taikoma ir inicijuojama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu nustačius vieną iš grėsmės vaikui lygių; Tarnybos teritorinis skyrius elektroninėmis ryšio priemonėmis ir (ar) raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną po grėsmės vaikui lygio nustatymo kreipiasi į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą ar kitą įstaigą, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus koordinuoti atvejo vadybos procesą ir teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, su prašymu paskirti atvejo vadybininką; kartu su prašymu Tarnybos teritorinis skyrius pateikia turimą informaciją apie vaiką ir jo šeimą. Tačiau atvejo vadyba gali būti taikoma ir nenustačius grėsmės vaikui lygio, bet esant poreikiui vaikui ir šeimai gauti kompleksinę pagalbą; atvejo vadybą gali inicijuoti savivaldybės administracija, seniūnija, socialinių paslaugų įstaiga, kitos pagalbą vaikams ir šeimoms teikiančios įstaigos ar kita įstaiga, organizacija, šeima, elektroninėmis ryšio priemonėmis ir (ar) raštu kreipdamasi į socialinių paslaugų įstaigą su prašymu paskirti atvejo vadybininką; Tarnybos teritorinis skyrius į šį atvejo vadybos procesą neįtraukiamas (Atvejo vadybos tvarkos aprašo 4 punktas).

VTAPĮ 41 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovą dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo ar į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių dėl pagalbos plano sudarymo pagrįstumo.

Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, grėsmės lygio nustatymo procedūra yra sudėtinė kompleksinės pagalbos vaikui ar vaiko teisių pažeidimo užkardymo proceso dalis. Teisės aktai numato, kad būtent atvejo vadybininko veiksmus, atvejo vadybos plano pagrįstumą suinteresuoti asmenys gali skųsti savivaldybės administracijos direktoriui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nesutinka su Anketoje nustatytais rizikos veiksniais ir jų pagrindu nustatytu grėsmės jo vaikui lygiu, dėl to su skundu dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo kreipėsi į Tarnybą.

Pažymėtina, kad administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti grėsmės vaikui lygio nustatymo (kvalifikavimo) klausimo, kadangi nagrinėdamas tokį ginčą teismas turėtų vertinti faktines aplinkybes, susijusias su šeimos civiliniais teisiniais santykiais (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Be to, kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, grėsmės vaikui lygio nustatymas yra pagrindas taikyti atvejo vadybą. Remiantis bylos duomenimis, nagrinėjamu atveju buvo taikyta atvejo vadyba, paskirtas atvejo vadybininkas ir patvirtintas pagalbos planas (el. byla, I t., 31-35 psl.). Duomenų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs atvejo vadybininko veiksmus, atvejo vadybos plano pagrįstumą, nėra.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas šiuo atveju nepasisakys dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumu. Teismas šiuo atveju tik patikrins, ar Tarnyba tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. skundą dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo ir, ar priimtas Tarnybos sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ar jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Tarnybos sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus (VAĮ 8 straipsnis).

Nustatyta, kad pareiškėjas skunde Tarnybai išreiškė nuomonę dėl Tarnybos 2018 m. spalio 29 d. sprendimo (Anketos) pagrįstumo/teisėtumo, prašė panaikinti Skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 1SD-2635 ir pateikti J. P. 2018 m. spalio 1 d. prašymą Tarnybai. Skyriaus 2018 m. spalio 29 d. sprendimo (Anketos) neteisėtumą pareiškėjas argumentavo tuo, kad: Skyrius J. P. pranešimą pradėjo nagrinėti pažeisdamas VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 darbo dienų terminą; Skyriaus darbuotojai nesuteikė teisės jam teikti paaiškinimus, nesusitiko su juo, jo nepilnamete dukra ir jos motina; Skyrius buvo šališkas ir neobjektyvus, kadangi rėmėsi vien J. P. paaiškinimais; Skyrius neteisingai taikė Apraše nustatytus kriterijus ir nustatė grėsmės lygį, nes netinkamai įvertino dukters bei J. P. paaiškinimus, plečiamai ir neteisingai taikė Apraše nustatytus rizikos kriterijus; Anketa pareiškėjui buvo įteikta ne jos pasirašymo dieną; Skyriaus darbuotojai atsisakė pateikti J. P. 2018 m. spalio 1 d. pranešimą Tarnybai.

Aprašo 5.2 papunktyje nustatyta, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gavusi pranešimą apie kitus galimus vaiko teisių pažeidimus, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo vyksta į vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir jį išklauso (išskyrus tuos atvejus, kai vaikas dėl amžiaus, sveikatos būklės, esamos būsenos negali išreikšti savo nuomonės), taip pat susitinka su vaiko atstovais pagal įstatymą. Su vaiku bendraujama individualiai, jei reikia, nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą (pavyzdžiui, jei vaiko atstovas pagal įstatymą daro (gali daryti) įtaką vaiko nuomonei). Prieš vykstant į vaiko buvimo vietą, išsiaiškinama, ar anksčiau buvo gauta panešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, ar šeimai teikiamos ar buvo teiktos socialinės paslaugos ir kita pagalba, pagal galimybes gaunama kita reikalinga informacija iš švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės priežiūros ir (ar) kitų institucijų, įstaigų ar organizacijų.

Iš ginčijamo Tarnybos sprendimo turinio matyti, kad Tarnyba sprendime nurodė grėsmės vaikui lygio nustatymo procedūros pagrindą – J. P. 2018 m. spalio 1 d. pranešimą apie galimą pareiškėjo dukters S. P. teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir prašymą patikrinti gyvenamąsias sąlygas pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad 2018 m. spalio 11 d. tarnybos vyriausioji specialistė, siekdama suderinti susitikimo laiką, susisiekė telefonu su J. P. bei pareiškėju ir pateikė prašymą Skyriui dėl sąlygų pareiškėjo gyvenamojoje vietoje patikrinimo.

Tarnyba pareiškėjo skundo argumentą, jog buvo nesilaikyta VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 5.2 papunktyje nustatytų terminų, sprendime grindė tuo, kad J. P. pranešimo gavimo metu, t. y. 2018 m. spalio 1 d., S. P. sirgo, todėl galimybė išklausyti jos nuomonę atsirado tik 2018 m. spalio 26 d. Tarnyboje vykusio pokalbio metu. Taigi, Tarnyba iš esmės pripažino nesilaikiusi VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų ir nurodė to priežastis.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek pareiškėjas, tiek S. P. ir jos motina J. P. Skyriaus patalpose buvo apklausti 2019 m. spalio 26 d. Iš pradžių atskirai buvo apklausta S. P., vėliau pareiškėjas ir J. P.. Pokalbio metu gauta informacija ir apklaustųjų atsakymai buvo užfiksuoti nustatytos formos Anketoje ties atitinkamais punktais. Su Anketa susipažino ir ją pasirašė pareiškėjas ir J. P.

Tarnybos sprendime išsamiai nurodyta 2018 m. spalio 26 d. pokalbio su S. P., pareiškėju ir J. P. eiga, Skyriaus darbuotojų veiksmai pildant Anketą ir ją pateikiant pareiškėjui susipažinti.

Aprašo 8 punkte nustatyta, kad vaiko atstovas pagal įstatymą su užpildyta Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa (pagal Aprašo 1 priedo formą) supažindinamas pasirašytinai, išskyrus tuos atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių vaiko atstovas pagal įstatymą to padaryti negali. Priežastį, dėl kurios vaiko atstovas pagal įstatymą nebuvo supažindintas ir (ar) nepasirašė Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje, specialistas įrašo Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje (Aprašo 1 priedas). Pažymėtina, kad nei VTAPĮ, nei Apraše nėra nustatytas terminas, per kurį suinteresuotam asmeniui turi būti įteikta Anketa, taip pat nenumatyta, kad gali būti teikiamos pastabos dėl Anketos turinio. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Anketa pareiškėjui įteikta kartu su 2018 m. lapkričio 5 d. Skyriaus raštu, t. y. 2019 m. lapkričio 6 d. Tarnybos sprendime paaiškinta, kad Anketa pareiškėjui nebuvo įteikta 2018 m. spalio 29 d., nes nebuvo užregistruota duomenų valdymo sistemoje. Pareiškėjas, gavęs Anketą, pasinaudojo jam suteikta teise dėl nustatyto grėsmės vaikui lygio teisėtumo kreiptis į Tarnybą, skunde nurodydamas nesutikimo su Anketoje nustatytais rizikos veiksniais argumentus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnyba netinkamai ištyrė grėsmės vaikui nustatymo aplinkybes, kurias surašė Skyrius Anketoje, kadangi iš esmės nepasisakė dėl jo 2019 m. vasario 21 d. skundo argumentų, jog Skyrius nenustatė, kad vaikui buvo taikyta fizinė bausmė. Tarnyba taip pat nepasisakė dėl jo skunde nurodytų argumentų, jog Anketa visiškai neatitinka Aprašo. Tarnyba 2019 m. kovo 26 d. atsakyme nepagrįstai remiasi Anketa ir nurodo, jog dukra galimai patyrė ir psichologinį smurtą, kadangi matė konfliktus su sūnumi ir J. P., tačiau tokie veiksmai neatitinka įstatyme nurodytojo psichologinio smurto požymių – įstatymas psichologinį smurtą sieja tik su tyčiniu sistemingu smurtu ginamo vaiko atžvilgiu.

Kaip jau minėta, Anketoje pareiškėjos dukrai nustatytas pirmas grėsmės lygis. VTAPĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Iš nustatytos formos Anketos turinio matyti, kad pirmas grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra konstatuojamas bent vienas iš aukštos rizikos veiksnių ir/arba ne mažiau nei penki kiti rizikos veiksniai. Anketos II skyriuje „Grėsmės vaikui lygio vertinimas“ išskiriami šie rizikos veiksniai: vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovu (-ais); rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovo (-ų) bendravimu (santykiu) su vaiku ir tėvystės įgūdžiais; rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka.

Nustatyta, kad Tarnybos sprendime yra nurodytos teisės aktų normos, kuriomis remiantis nustatytas grėsmės vaikui lygis, nurodyta, kad buvo nustatyti 5 rizikos veiksniai, kuriais remiantis buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, kokiais ir kieno paaiškinimais jie buvo nustatyti. Atsakant į pareiškėjo skundo argumentą dėl nustatyto galimo psichologinio smurto, paaiškinta, kuo jis pasireiškė nagrinėjamu atveju. Pareiškėjui išaiškinta smurto sąvoka. Taip pat informuojama, kad Tarnyba apie galimai panaudotą fizinį smurtą prieš vaiką pranešė teisėsaugos institucijai ir, kad dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tarnybos sprendime taip pat atsakyta į pareiškėjo skundo argumentus dėl kitų rizikos veiksnių konstatavimo, rekomenduota lavinti pozityvios tėvystės įgūdžius, išaiškinta, kas tai yra fizinė bausmė.

Iš Tarnybos sprendimo turinio matyti, kad taip pat buvo išnagrinėtas klausimas dėl Skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pateikti J. P. 2018 m. spalio 1 d. pranešimo Tarnybai kopiją, teisėtumo. Tarnyba nustatė, kad Skyrius 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjui atsisakė pateikti J. P. 2018 m. spalio 1 d. pranešimo Tarnybai kopiją, kadangi J. P. nesutiko, kad jis būtų pateiktas pareiškėjui. Skyriaus sprendimas buvo grindžiamas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo naikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodytos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos. Tarnyba taip pat nustatė, kad su J. P. 2018 m. spalio 1 d. pranešimu, išskyrus jos asmens duomenis, pareiškėjas buvo supažindintas 2018 m. spalio 26 d. pokalbio Skyriuje metu, jokių naujų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti pateiktas prašomas dokumentas, pareiškėjas skunde nenurodė. Remiantis tuo, Tarnyba atsisakė tenkinti prašymą pateikti J. P. 2018 m. spalio 1 d. pranešimo Tarnybai kopiją. Pareiškėjas jokių nesutikimo su šia sprendimo dalimi argumentų teismui nepateikė.

Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnybos sprendimas yra priimtas išsamiai išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo, nurodant nustatytas faktines aplinkybes ir atsakant į visus skunde nurodytus argumentus. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Tarnybos Anketoje pateiktų faktinių aplinkybių vertinimu ir priskyrimu atitinkamiems rizikos veiksniams, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčijamas Tarnybos sprendimas yra nemotyvuotas.

Teismo vertinimu, Tarnybos sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl jį panaikinti šiuo aspektu nėra pagrindo.

Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad Tarnybos sprendimas priimtas pažeidus VAĮ 31 straipsnyje nustatytą 20 darbo dienų terminą, taip pat nepaneigia jo teisėtumo, kadangi, teismo vertinimu, ši aplinkybė yra formali ir byloje nenustatyta, kad ji turėjo įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir Tarnybos sprendimo pagrįstumui. Kaip matyti iš atsiliepimo į skundą, Tarnyba pripažįsta šį pažeidimą.

Dėl neturtinės žalos

Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje A-2428-520/2017 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pareiškėjas skunde teigia, kad dėl ginčijamo akivaizdžiai neproporcingo, teisės aktų nustatytą tvarką pažeidžiant priimto Skyriaus 2018 m. spalio 29 d. sprendimo bei nepagrįsto Tarnybos 2019 m. kovo 26 d. atsisakymo panaikinti neteisėtą Skyriaus sprendimą patyrė didelį šoką ir iki šiol patiria didelius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nes nepagrįstai yra pripažintas smurtavęs prieš savo vaiką, padaryta ir daroma neatitaisoma žala jo garbei ir orumui, sveikatos būklei, santykiams su dukra. Nustačius pirmąjį grėsmės lygį buvo paskirtas atvejo vadybininkas, pas kurį teko lankytis. Dėl neteisėto Skyriaus sprendimo ir inicijuoto teisinio persekiojimo jo atžvilgiu patyrė ir iki šiol patiria didelę baimę ir nežinomybę dėl ateities.

Kaip matyti, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą iš esmės kildina iš Skyriaus veiksmų, kurių pagrindu buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. Kaip jau minėta, teismas šioje byloje nevertina Skyriaus veiksmų šiuo aspektu. Pareiškėjas jokių konkrečių neteisėtų Tarnybos veiksmų (išskyrus Tarnybos sprendimo nepagrįstumą), nenurodo. Jų nenustatė ir teismas. Be to, kaip minėta, pareiškėjas atvejo vadybininko veiksmų, pagalbos plano pagrįstumo neginčijo. Iš pareiškėjo paaiškinimo teismo posėdyje nustatyta, ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas. Taigi, nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų Tarnybos veiksmų, pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą nėra.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėBeata Martišienė