- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-17
- Bylos Nr.
- 2S-848-123/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13275-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- L. T., V. T., J. M., S. T.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-848-123/2013
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. balandžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų L. T., V. T.. J. M., S. T., V. T., V. T. ir atsakovo V. M. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-20 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. T., J. M., S. T., V. T., V. T., L. T. ieškinį atsakovui V. M. dėl pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai 2012-11-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami patvirtinti garažo (bokso Nr. 49), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą tarp ieškovų ir atsakovo, ieškinyje nurodydami, kad atsakovas atsisako notariškai tinkamai įforminti sutartį. 2013-02-15 parengiamojo teismo posėdžio metu šalys nurodė išsprendusios ginčą taikiai, pateikė prašymą patvirtinti 2012-12-20 šalių pasirašytą taikos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-20 nutartimi šalių prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo atmetė, o civilinę bylą Nr. 2-479-769/2013 nutraukė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių pateiktos taikos sutarties tvirtinimas negalimas, kadangi toks sutarties tvirtinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms (CK 4.103 str.). Pirmosios instancijos teismas iš Nekilnojamojo turto registro CDB išrašo nustatė, kad 2011-08-16 Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu – garažu (bokso Nr. 49), esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kol civilinėje byloje Nr. 2-588-512/2013 bus nagrinėjamas galbūt savavališkų statybos padarinių šalinimo klausimas ir nėra paneigtas statybos neteisėtumo faktas, šalių sudarytos taikos sutarties (susitarimo) tvirtinimas laikytinas prieštaraujančiu CK 4.103 str. 1 d. nuostatoms. Tuo tarpu nutraukdamas bylą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys nepagrįstai, nesant CK 6.309 straipsnio 3 dalyje nurodytų pagrindų, pakartotinai (2012-03-29 Klaipėdos miesto apylinkės nutartis civilinėje byloje Nr.2-37-826/2012) kreipėsi į teismą su ieškiniu bei prašymu tvirtinti taikos sutartį. Dėl to teismas pripažino, kad 2012-11-16 ieškinį priėmė neteisėtai, ieškovams pateikus melagingą informaciją dėl CK 6.309 str.3 d. pagrindų buvimo. Pasak pirmosios instancijos teismo, nekilnojamojo turto sandoriai tvirtinami notaro, pagrindo kreiptis į teismą dėl CK 6.309 str. 3 d. taikymo nebuvo ir nėra, todėl teismas bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme. Be to, teismas šalims išaiškino, kad teismui priėmus procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-588-512/2013 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, jos turės teisę kreiptis į notarą dėl garažo pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo.
Ieškovai su skundžiama nutartimi, kuria buvo atsisakyta patvirtinti taikos sutartį ir civilinė byla nutraukta, nesutiko, prašė šią nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad skundžiama nutartis neatitinka LAT praktikos. Ieškovai remdamiesi LAT 2007-02-26 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2007 nurodo, jog jų sutartis turėjo būti patvirtinta. Pasak ieškovų, 2001-09-04 notariškai patvirtintą sutartį prapažinus pagrindine ieškovai neįgytų daugiau teisių nei jų turėjo atsakovas V. M.. Dėl to jos teismas negalėjo atsisakyti tvirtinti. Taip pat ieškovai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo nutraukė civilinę bylą, o nepatvirtinęs taikos sutarties turėjo ją nagrinėti iš esmės. Be to, kaip nurodo ieškovai, teismas nepagrįstai konstatavo, kad bylą nutraukia CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kadangi nesilaikyta išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Ieškovų vertinimu jokia nurodytiems santykiams išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka nėra taikoma, nes ji nėra numatyta įstatyme.
Atsiliepimas
Atsakovas V. M. taip pat nesutiko su skundžiama nutartimi ir prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir patvirtinti taikos sutartį. Nurodo, jog jis sutinka, kad 2001-09-04 sutartį pripažinus pagrindine, ieškovai dalyvaujant Valstybinei teritorijų ir planavimo inspekcijai įteisintų vėliau darytą garažo rekonstrukciją. Pasak atsakovo, jis neturi nei žinių, nei galimybių pagal Statybos inspekcijos reikalavimus įteisinti rekonstrukciją, nes ją atliko A. T.. Taip pat atsakovas nurodė, kad negali nukentėti ieškovų investicijos ir jų teisės, kadangi pinigus jis yra gavęs. Pasak atsakovo, Valstybinė teritorijų ir planavimo inspekcija neprieštarauja, kad šioje byloje siekiant nepažeisti ieškovų teisių būtų sudaryta taikos sutartis arba priimtas sprendimas jų ieškinio reikalavimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šalių prašoma patvirtinti taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kaip matyti iš bylos duomenų dėl taikos sutarties objekto garažo (bokso Nr. 49), esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra iškelta civilinė byla, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje numatyta imperatyvus draudimas parduoti, padovanoti, išnuomoti statinį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus. Dėl to nėra teisinio pagrindo tvirtinti sutarties, kurios pagrindu nuosavybės teisė pereitų kitam asmeniui, kai tai draudžia imperatyvios įstatymo nuostatos ir byloje yra duomenų, jog teisme yra iškelta byla dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo. Tuo tarpu ieškovų atskirajame skunde minima kasacinio teismo priimta nutartimi negali būti remiamasi, kadangi šios bylos aplinkybės neatitinka tų, kurios buvo nagrinėjamos ieškovų nurodomoje nutartyje.
Taip pat nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovų nurodoma aplinkybe, jog teisės ir pareigos šalims atsirastų nuo 2001 m. ir ieškovai neperimtų daugiau teisių nei jų turėjo atsakovas. Pažymėtina, kad pagrindas įregistruoti nuosavybės teisę patvirtinus taikos sutartį būtų ne ieškovų minima preliminarioji sutartis, kuri buvo sudaryta 2001 m., o teismo nutartis, kuria būtų patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis. Dėl to nuosavybės teisė ieškovams pereitų ne nuo 2001 m., kaip nurodo ieškovai, o nuo 2013 m. Kaip minėta, nuosavybės teisės perėjimą, kai yra nustatyti CK 4.103 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, draudžia įstatymas. Tuo tarpu aplinkybė, jog ieškovai neįgytų daugiau teisių ir pareigų, nei jų turėjo atsakovas, neturi teisinės reikšmės, esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi draudimas perleisti nekilnojamojo turto objektą.
Tačiau nagrinėjamu atveju yra pagrindo sutikti su ieškovų nurodoma aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo civilinę bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio pagrindas, kuriuo ieškovai grindė savo reikalavimus, nenumato išankstinės ne ginčo nagrinėjimo tvarkos. Tuo tarpu išvadas, jog nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.309 straipsnio 3 dalį, galima padaryti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, ištyrus visus byloje esančius įrodymus, išklausius šalių ir, jeigu tai yra būtina, liudytojų paaiškinimus. Be to, konstatavus, jog ieškovai kreipėsi į teismą be teisinio pagrindo, sudaro prielaidas ieškinį atmesti, o ne civilinę bylą nutraukti. Taip pat nagrinėjamu atveju negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog toks ginčas, kuris kilo tarp šalių, nenagrinėtinas teisme. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, toks ginčo nagrinėjimas priskiriamas pirmosios instancijos teismui, kadangi ginčas yra civilinio pobūdžio ir yra nagrinėtinas taikant CPK normas (CPK 1 straipsnio 1 dalis).
Šių aplinkybių visetas leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo nutraukė civilinę bylą. Dėl to yra pagrindas nutarties dalį dėl civilinės bylos nutraukimo panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu nutarties dalis dėl taikos sutarties netvirtinimo paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį padarė rašymo apsirikimą. Iš bylos duomenų matyti, jog nutartis priimta 2013-02-20, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog skundžiama nutartis priimta 2012-02-20. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas remdamasis CPK 276 straipsnio 2 dalimi gali ištaisyti rašymo apsirikimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria civilinė byla Nr. 2-479-769/2013 nutraukta, panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.