Telšių apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, įgaliotam atstovui Remigijui Ilevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tretieji asmenys byloje: A. J., L. G., notarai Stasė Martinaitienė ir D. J. bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas J. N. visiškai palaikė ieškinį ir papildomai paaiškino, kad kai jo mama J. N. mirė, jam paliko palikimą, kurį iki tol tvarkėsi ir prižiūrėjo tiek po močiutės B. J. mirties, tiek kol močiutė gyveno. Jo mama mirė (duomenys neskelbtini) ir jis po jos mirties pas notarą laiku priėmė jos palikimą, nes sesuo atsisakė. Priėmus mamos palikimą, kai ta sodyba buvo tuščia ((duomenys neskelbtini)), jis parsivežė tėvą, o toje sodyboje buvo įleistas žmogus gyventi ir tas žmogus pasakė, kad buvo atvykę iš VĮ Turto banko, tai po to jis kreipėsi. Adresu (duomenys neskelbtini) gyveno jo mama. Jis ten buvo įleidęs žmogų gyventi, kad saugotų ir jis pasakė, kad buvo atvykę iš VĮ Turto banko, bei sakė, jog pastatas valstybės. Tas pastatas priklausė jo mamai ir tėvui, jie kartu ten gyveno. Jis tiksliai negali atsakyti kokie tų sodybų numeriai yra, nes tie nameliai yra šalia. Paveldėjimo liudijimo jis nevartė. Žmogų gyventi jis įleido į senelių sodybą. Tas žmogus pranešė, kad kažkas ieško, o jis tuo metu buvo užsienyje. A. J. yra jo senelis. Kai mirė senelis jis su močiute buvo santuokoje. Po senelio mirties, močiutė naujos santuokos nesudarė. Po senelio mirties liko visas turtas, kurį turėjo su močiute, tai sodyba (duomenys neskelbtini). Tuo adresu gyveno jo senelis su močiute, jie patys tą sodybą statėsi. Po senelio mirties ten liko gyventi viena močiutė, jo mama dar prižiūrėdavo ją. Kai močiutė mirė, tai mama ją palaidojo. Viską prižiūrėjo mama. Mamos sesuo, kaip buvo Mažeikiuose, taip ir liko. Viskas buvo palikta jo mamai, pretenzijų nebuvo, jai viskas buvo palikta, o kodėl ji nesusitvarkė visko jis nežino. Mamos brolis A. J. kažkur dingęs, nebendrauja ir negali pasakyti, ar mama bendravo su juo. Kai sužinojo, kad valstybė yra pradėjusi procedūras, susijusias su palikimo priėmimu, jis iškart kreipėsi į advokatę, kada tai tiksliai buvo, negali atsakyti. Jo mama J. N. visada gyveno (duomenys neskelbtini), kitu adresu negyveno. Mama sakė, kad močiutė jai paliko palikimą, ji mokėjo mokesčius už sodybą adresu (duomenys neskelbtini). Kai mirė senelis, jis buvo dar vaikas, tai nepamena ar jo mama jį prižiūrėjo, bet vėliau po jo mirties mama prižiūrėjo močiutę, nes šalia jų namai buvo, ten vienas bendras kiemas. Kiek žino, mama mokesčius už (duomenys neskelbtini) pastatą mokėjo pati. Močiutė B. J. negyveno Šiauliuose, ji ten nuvažiuodavo į svečius, nes ten gyveno jos sūnus A. J., bet ji nebuvo ten išsikrausčiusi. Jis nežinojo, kad močiutės deklaruota gyvenamoji vieta buvo Šiauliuose. (duomenys neskelbtini) namai yra vienas šalia kito, jie naudojasi bendru įvažiavimu, ten jokių tvorų nėra, ten kaip bendras kiemas. Su mamos seserimi jis palaiko ryšius. Ji sakė, kad mamai liko visas palikimas ir ji nesikiša. Pašalinį žmogų gyventi jis įleido į močiutės namą, įleido tuomet, kai tuos namus buvo išdraskę, o policija nieko nerado, tai jis įleido žmogų prižiūrėti. Šiuo metu ten niekas negyvena, tik nuvažiuoja nupjauti žolę, sumokėti už elektrą. Po mamos mirties tėvą jis pas save parsivežė. Už tą pastatą mama mokėdavo mokesčius už elektrą, žemės mokestį. Kai mama buvo gyva, jis tikėjo, kad mama viską susitvarkius, o kai gavo paveldėjimo liudijimą, jis neskaitė tų popierių krūvos. Jis nežinojo, kad VĮ Turto bankas susitvarkęs paveldėjimo procedūras. Su močiute jis bendravo, iki savo mirties ji gyveno (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu atsakovės VĮ Turto bankas įgaliotas atstovas Remigijus Ilevičius paaiškino, kad pasitikslinus bylos aplinkybes, tai iš tiesų matyti, jog palikimas galėjo pereiti faktinio valdymo būdu J. N., kadangi kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, ten visiškai greta buvo namas, kuriame ji gyveno ir kad buvo kažkoks tai rūpinimasis ta sodyba, esančia (duomenys neskelbtini). Vis tik galima būtų spręsti, jog ieškinys galėtų būti patenkintas, kadangi nėra aišku ir iš tiesų ar tikrai pati J. N. buvo informuota, jog valstybė ketina paveldėti A. J. turtą, tai galėjo būti tokia situacija ir kaip minėjo pats ieškovas, jis manė, jog mama priėmė visą savo tėvų palikimą ir dėl to nesirūpino, kad reikėtų patikrinti juridiškai, ar tas palikimas buvo priimtas. Mano, kad ieškinys galėtų būti patenkintas. VĮ Turto bankas 2017 m. lapkričio 27 d. gavo antstolio pranešimą, nes matyt A. J. buvo skolingas kažkam ir, kadangi mirė jo mama, tai antstolis, vykdydamas išieškojimo procedūras, pradėjo domėtis, ar A. J. nepaveldėjo kažkokio turto, ir informavo juos, kad yra nepaveldėtas turtas. Ta procedūra tokiu atveju yra pagal teisinį reglamentavimą, tai VĮ Turto bankas turi pirmiausia išaiškinti aplinkybes, nuvažiuoti į vietą ir, jei nėra informacijos apie paveldėtą turtą, jie pradeda paveldėjimo procedūrą.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. paaiškino, kad ji su ieškovu yra kartu užaugusi ir šalia gyvena, pažinojo ieškovo močiutę ir mamą. Ji yra kaimynė ir nuolat šalia gyvena, atstumas tarp jos gyvenamojo būsto ir ieškovo močiutės namo gal 100 metrų. Ji pažinojo tiek ieškovo mamą, tiek močiutę. Ieškovo senelį pamena tik šiek tiek. Kiek pamena B. J. gyveno viena ir ją dukra prižiūrėjo. Jos ten bendrai viską tvarkydavo. Ji laikė B. J. to turto savininke, o kai ji mirė, tuo turtu rūpinosi J. N. Nežino ar kokių nors ginčų dėl turto buvo, ar J. N. buvo susitvarkiusi dokumentus. Kai B. J. mirė, jai, kaip kaimynei, atrodė, kad J. N. yra savininkė, nes ji viską tvarkėsi – žolę pjaudavo, daržus prižiūrėdavo. Tvarkingai jie gyveno. Kiek jai žinoma B. J. turėjo tris vaikus. Dabar tos sodybos taip pat prižiūrėtos. Šiuo metu ten niekas negyvena, o prieš tai į B. J. pastatą mėnesiui buvo įleistas toks draugas gyventi.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad jis su ieškovu kartu augo, ėjo į mokyklą. Šiuo metu gyvena šalia tų sodybų. Jis ten gyvena nuo 1970 metų, ieškovo močiutė pradėjo gyventi gal 1975 metais, o ieškovo mama persikėlė gyventi 1977-1978 metais. Jis juos pažinojo. Kai mirė ieškovo senelis, tame pastate gyveno ieškovo močiutė ir jos sūnus A., bet kai išėjo į armiją, gyventi į kaimą nebegrįžo. Prižiūrėdavo ieškovo mama, nes gyveno šalia, ten net tvoros nėra. Kai mirė ieškovo močiutė, tą namą visą laiką prižiūrėjo ieškovo mama su tėvu, ten gyvulius laikė ir šieną. Dar ten trumpam gyveno anūkė, o kai suaugo, ji išvažiavo į Angliją gyventi. Dabar ten J. N. atvažiuoja, žolę nupjauna, sutvarko, prižiūri. Kiek žino, tai tarp B. J. vaikų po jos mirties jokių konfliktų nebuvo dėl palikimo. Jam nekilo jokių abejonių, kam ta sodyba priklauso. Kiek žino, už tą namą buvo mokami mokesčiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė A. J., kuris nuo 1942 m. balandžio 25 d. buvo sudaręs santuoką su B. J. Sutuoktiniams nuosavybės teise po ½ dalį priklausė statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. 97/6825). Sutuoktiniai turėjo tris vaikus: sūnų A. J., dukras L. G. ir J. N. (duomenys neskelbtini) mirė B. J. Duomenų, kad po A. J. ir B. J. mirčių, per įstatyme nustatytą terminą, nors vienas įpėdinis būtų kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, nėra, tačiau pateiktos komunalinių mokesčių atmintinės, mokėjimo kvitai ir pranešimai, patvirtina, kad po A. J. mirties sąskaitos buvo siunčiamos B. J., o po šios mirties siunčiamos ir apmokomos, jos dukros J. N. Mirus B. J., antstolis vykdydamas vykdomąją bylą B. J. sūnaus A. J. atžvilgiu nustatė ir 2017 m. lapkričio 27 d. surašė informacinį raštą VĮ Turto bankas, kad po B. J. mirties palikimo niekas nepriėmė, nors ji turi nekilnojamojo turto. Atsižvelgus į gautus duomenis VĮ Turto bankas iniciavo procedūras dėl palikimo perėjimo valstybei ir 2022 m. lapkričio 9 d. valstybei buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 6811, į A. J. palikimą. (duomenys neskelbtini) mirė A. J. ir B. J. dukra J. N. Po J. N. mirties, jos palikimą priėmė jos sutuoktinis J. N. ir sūnus – ieškovas J. N., kuriems 2022 m. sausio 6 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. VĮ Turto bankas dėl po B. J. atsiradusio palikimo perėmimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi į notarą, tačiau minėtas liudijimas iki ieškinio pateikimo dienos nebuvo išduotas.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Ieškovo senelio A. J. ir močiutės B. J. palikimas atsirado iki 2000 metų CK įsigaliojimo, todėl šalių paveldėjimo santykiams taikomas 1964 metų CK, kurio 573 straipsnis numatė, jog paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniais lygiomis dalimis buvo mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. A. J. ir B. J. palikimo atsiradimo momentu 1964 metų CK buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 metų CK 587 straipsnio 1 dalis). Taip pat įstatyme buvo įtvirtinta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 metų CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimas turėjo būti priimamas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 metų CK 587 straipsnio 3 dalis).

Priimdamas palikimą faktiškai valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų bei teismo posėdžio duotų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo senelis A. J., kuris kartu su sutuoktine, ieškovo močiute, B. J. po ½ dalį turėjo įgiję nekilojamojo turto – pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad po A. J. mirties į palikimo vietos atsiradimo notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau A. J. sutuoktinė B. J., toliau viena liko gyventi jai ir A. J. po ½ dalį priklausiusiame gyvenamajame name. Pažymėtina, jog tiek ieškovas, tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad po A. J. mirties B. J. naudojosi visu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, kaimynams nekilo abejonių, jog viso minėto turto savininkė yra B. J. Duomenų, kad po A. J. mirties, jam nuosavybės teise priklausęs turtas būtų apleistas, už jį būtų nemokėti mokesčiai, būtų susikaupusios skolos, byloje nėra pateikta, priešingai, byloje ištirti duomenys patvirtina, kad visas likęs turtas toliau buvo prižiūrimas, tvarkomas ir išlaikomas. Atsižvelgiant į minėtų duomenų visumą, teismui nekyla abejonių, jog po A. J. mirties B. J. ėmė rūpintis visu, tiek jai, tiek palikėjui ½ dalimi priklausiusiu turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ėmė pilnai šį turtą valdyti, tvarkyti, naudojosi likusiais daiktais kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad mirusio sutuoktinio palikimą priėmė, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti, jo sutuoktinė B. J.

Remiantis bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad B. J. dukra J. N. padėjo savo motinai tvarkytis su po tėčio A. J. mirties likusiu ir pačiai B. J. priklausiusiu, turtu. Mirus B. J. į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo taip pat niekas nesikreipė, tačiau bylos ištirti duomenys patvirtina, kad ieškovo motina J. N. gyveno gretimame sklype, šalia savo motinos B. J. sodybos. Teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, kad mirus B. J., po jos mirties likusiu turtu ėmė rūpintis ir jį prižiūrėti J. N. Atkreiptinas dėmesys, jog B. J. ir J. N. priklausęs nekilnojamasis turtas yra greta vienas kito, į sodybas patenkama tuo pačiu įvažiavimu ir sodybos dalinasi aiškiai neišskirtu bendru sklypu be jokių tvorų. Teismo posėdžio apklausti asmenys, be kita ko, patvirtino, kad po B. J. mirties J. N. ne tik ėmėsi rūpintis, prižiūrėti, tvarkyti palikėjos sodybą, tačiau sodybos kieme taip pat laikė gyvulius ir šieną. Pastebėtina, kad po palikėjos mirties likęs turtas iki šiol yra prižiūrėtas, kaimynams taip pat nekilo abejonių, kad po B. J. mirties, teisėta jos likusio turto savininkė tapo J. N. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad J. N. mokėjo komunalinius mokesčius už po palikėjos mirties likusį turtą, jokių duomenų apie galimas skolas, byloje nėra pateikta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po B. J. mirties į jos palikimą būtų pretendavę kiti asmenys. Visuma byloje ištirtų duomenų leidžia daryti išvadą, kad J. N. po B. J. mirties priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai valdyti likusį turtą, juo naudotis kaip savo, kadangi akivaizdu, jog ji atliko aktyvius veiksmus, siekdama užvaldyti minėtą turtą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad B. J. po savo sutuoktinio A. J. mirties priėmė jo palikimą, taip pat, jog po B. J. mirties, jos palikimą priėmė dukra J. N., todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, nesant prieštaravimų, teismas sprendžia, kad šie pareiškimo reikalavimai pagrįsti, todėl tenkintini (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad pagal nurodytą normą įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.

CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (CK 5.9 straipsnio 2 dalis). Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (CK 5.57 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, ieškovas yra pirmesnės eilės įpėdinis pagal įstatymą prieš atsakovę (valstybę), todėl teismui byloje konstatavus faktus, jog B. J. po savo sutuoktinio A. J. mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą, taip pat, jog po B. J. mirties, jos palikimą faktiniu valdymu priėmė dukra J. N., po kurios mirties jos palikimą yra priėmę ieškovas J. N. ir J. N. sutuoktinis J. N., ieškovo reikalavimas panaikinti perėjimo valstybei liudijimą yra pagrįstas ir tenkinamas, 2022 m. lapkričio 9 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas Akmenės rajono 2-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. 6811, valstybei, nesant įstatyminių įpėdinių, yra naikintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovo teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei atsakovė nereiškė prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų iš priešingos šalies. Esant šioms aplinkybėms, vertinus tai, jog šioje byloje atsakovė yra Lietuvos Respublikos valstybė, be to, įvertinus aplinkybę, kad ieškinio patenkinimas nebuvo sąlygotas atsakovės neteisėtų veiksmų, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų, todėl ieškovo patirtos išlaidos iš valstybės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai, į valstybės biudžetą nepriteistinos ir teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti, priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė B. J., gimusi (duomenys neskelbtini), o po B. J. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti, priėmė jos duktė J. N., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini).

Panaikinti 2022 m. lapkričio 9 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Akmenės rajono 2-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. 6811, paveldėjimo byla Nr. 315, NETSVEP identifikavimo Nr. 1041571925.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.