Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „L. ir K. pastolininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. neteisėtai įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąją patalpą:

A. R., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2018 m. gruodžio 9 d, apie 05.10 val., panaudodami jėgą, išstūmė buto duris ir neteisėtai įsibrovė į E. L. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

A. R. 2018 m. gruodžio 9 d., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apie 05.10 val., įsibrovė į butą adresu (duomenys neskelbtini), kur A. R. be jokios priežasties, tyčia kumščiu smogė E. L. į veido sritį bei spyrė ne mažiau 5 kartus į įvairias kūno vietas, smaugė, įkando į dešinę ranką bei po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo kumščiu smogė E. L. ne mažiau 5 kartus į veido sritį, smaugė, alkūne trenkė E. L. į nugaros sritį, keliu smogė į veido sritį, tokiu būdu, bendrais veiksmais, padarydami E. L. odos nubrozdinimus viršugalvio dešinėje, pakaušio vidurinėje dalyje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke, burnos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis viršutinės lūpos dešinėje, kraujosruvą lūpos vidiniame paviršiuje, 21, 23 dantų sumušimu, odos nubrozdinimus dešinio antakio vidiniame gale bei nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, ovalo formos poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais pakraščiuose dešinio žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą žemiau kairio raktikaulio, odos nubrozdinimus dešinės mentės apatinio kampo projekcijoje, dešinio kelio sąnario vidiniame paviršiuje, kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, taip padarydami E. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš 2018 m. gruodžio 12 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų (fotolentelės), nustatyta kad Kauno g. 6, Klaipėda, tarnybinėse patalpose apžiūrint E. L. kūną, nustatyta, kad ant E. L. veido dešinėje po akimi matyti mėlynė, subraižymas, ant nosies ties akių tarpu matyti dvi žaizdelės, virš nosies gyjanti žaizda. Kairėje žemiau peties matyti mėlynė. Ant dešinės rankos virš alkūnės matyti kandimo žymės (1 t., b. l. 39-41, 42-43).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktoje specialisto 2018 m. gruodžio 14 d. išvados Nr. G 2189/2018(03) nustatyta, kad V. G. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosrūvos veido kairėje apatinio žandikaulio sąnario projekcijoje, apatinės lūpos - smakro kairėje su gleivinės įtrūkimu lūpos vidiniame paviršiuje (1 t., b. l. 125).

Iš 2019 m. spalio 29 d. nutarimo matyti, jog nutarta atskirti tyrimą dėl tyrimo metu nenustatyto asmens, kuris veikdamas kartu su A. R. dalyvavo darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje į atskirą tyrimą (2 t., b. l. 19-22).

Iš 2019 m. liepos 5 d. akistatos tarp kaltinamojo A. R. ir nukentėjusiojo E. L. matyti, jog nukentėjusysis E. L. parodė, kad 2018 m. gruodžio 9 d. apie 04.00 val. A. kartu su savo draugu, kurio duomenų nežino, įsilaužė į jo kambarį t. y. išstūmė jo kambario duris ir abu įėjo į jo kambarį. Matė, kad jie buvo neblaivūs. A. tik įėjęs savo draugui pasakė - vat šitą reikia mušti, bei ranka parodė į jį. Tuo metu jis gulėjo, tačiau jiems įsiveržus į kambarį jis atsistojo iš lovos. T. A. draugas jį ėmė mušti rankomis. Tuo metu jo kambaryje buvo V. G.. Jo draugas V. T., bei draugas T. M.. Kai jį A. draugas ėmė mušti, V.bandė užstoti, t. y. žodžiais ėmė varyti A. ir jo draugą iš kambario. Po to matė, kad V. su V. išbėgo iš kambario. Pats to nematė, tačiau V.jam sakė, kad jai A. sudavė ranka į veidą porą kartų. Po to, kai V.su V. išbėgo iš kambario, A. tada ėmė jį mušti kumščiais. Kiek kartų sudavė neskaičiavo, tačiau kaip jam atrodo ne mažiau kaip 12 kartų. Pagrinde taikėsi į veido sritį. A. jį mušdamas nieko nesakė, bei nieko nereikalavo. Mušdamas tik sakė, kad užmuš, bei klausė, kur peilis, ieškojo jo po spinteles, tačiau nerado. Kam jam reikalingas buvo peilis jis nesakė, tačiau jis tai suprato, kad peilį ketino panaudoti prieš jį. Po to, kai peilio nerado, A. savo draugui pasakė, „davai išmetamam per langą“ turėdamas omenyje jį. A. draugas tuo metu kambaryje išvertė stalą. Tuo metu kambaryje be jų buvo jis ir T. M.. T., kiek pamena, dar bandė užstoti, t. y. atsistoti į tarpą tarp jo ir A., tačiau A. jį nustūmė, liepė tylėti ir Tomas daugiau nesikišo. A. jį po to dar smaugė, t. y. spaudė jam kaklą rankomis. A. draugas jį ėmė žodžiu raminti sakydamas, kad jo daugiau nesmaugtų, nes pasmaugs. T. A. jį paleido ir jis pabėgo iš kambario. Jam iš kambario išbėgus, girdėjo, kad A. su savo draugu išėjo iš jo kambario, bei kiek matė išėjo į lauką. A. V. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. V. G. porą kartų sudavė į veidą, taip ji pati sakė, pats to nematė. Tomo atžvilgiu A. fizinio smurto nenaudojo, tik pastūmė, kai Tomas lindo į tarpą tarp jų. Kaltinamasis A. R. nukentėjusiojo E. L. parodymų nepatvirtino bei parodė, kad pas E. nurodytą datą nei vienas, nei su jokiu draugu nebuvo. Jo nurodytų asmenų jis nepažįsta. E. atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo. 2018 m. gruodžio 8 d. iš namų jis išėjo vakare, kiek buvo valandų nežino. Mieste susitiko su D. K. bei ėjo į mieste vykusį lazerių šou. Po to visą vakarą, bei naktį leido laiką su D. kartu. 2018 m. naktį iš gruodžio 8 d. į 9 d. nakvojo D. namuose. 2018 m. gruodžio 9 d. kartu su D. grįžo pas jį į namus apie pietų metą bei netrukus po to atvyko policijos pareigūnai (2 t., b. l. 50-53).

Kaltinamasis A. R. savo kaltės dėl šių nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. Teigė, jog jis tą naktį nebuvo savo bute, leido laiką kartu su draugu ir pas jį nakvojo. Teigė, kad nukentėjusysis, jį apkaltindamas nusikaltimų padarymu, siekė pasipelnyti. Tačiau teismas sprendžia, kad A. R. kaltę padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje įrodo nukentėjusiojo E. L. parodymai, liudytojų V. G., V. T. parodymai, specialisto išvados apie E. L., V. G. padarytus sužalojimus, jų padarymo laiką ir mechanizmą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje.

BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-942/2015)

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog pastatą - bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja daugiabučio namo savininkų bendrija „V.“. Iš 2020-01-03 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog minėto pastato – bendrabučio 138 buto su bendro naudojimo patalpomis savininkas yra A. R.. Nors byloje nėra rašytinių duomenų kam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad šiame bute gyvena E. L., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad butą su bendro naudojimo patalpomis jam yra išnuomojusi Klaipėdos miesto savivaldybė. Pats kaltinamasis, duodamas parodymus, pripažino, kad E. L. gyvena minėtame bute, jie su nukentėjusiuoju yra kaimynai ir tarp jų kyla ginčai dėl mokėjimo už jų butams teikiamas komunalines paslaugas (vandenį, elektrą). Tokiu būdu pripažindamas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nukentėjusiojo E. L. būstas, kuriame jis gyvena teisėtai. Tai, kad kaltinamasis A. R. 2018 m. gruodžio mėn. 9 d., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apie 05.10 val., įsibrovė į butą, kuriame gyvena nukentėjusysis E. L., patvirtina nukentėjusiojo E. L., V. G., V. T. parodymai. Nukentėjusysis E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis miegojo naktį, kai grįžo A. su draugu, kurie buvo gerokai išgėrę, pasakė „vienas, du trys“ ir išstūmė duris. Durys buvo vieną kartą užrakintos, anksčiau jos nebuvo išlaužtos. Šias aplinkybes patvirtino ir kartu su nukentėjusiuoju buvusi liudytoja V. G., kuri teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog pusę penkių ryto A. su draugu įsiveržė į kambarį, pasakė „vienas, du trys“ ir puolė E., bei liudytojas V. T., kuris duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, jog išgirdo skaičiuojant 1, 2, 3 bei kažkas stipriai patraukė jų kambario duris, bei jas išplėšė, t. y. sugadino užrakto širdelę. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina aukščiau aptarti liudytojų parodymai, kurie viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo išsamūs, nuoseklūs, atitinka byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo. Be to, iš byloje esančios ataskaitų žiūryklės ROIK 0118000664620 (1 t. b.l. 30-32), matyti, jog iš karto po įvykio buvo kviečiama policija, kuriai atvykus buvo nurodoma, kad kaimynas iš 138 buto sumušė pranešėją V. G. ir jos draugą E. L.. Kaip minėta, BK 165 straipsnyje esantis nusikaltimas padaromas įsibraunant panaudojant apgaulę, smurtą ar kitokį būdą prieš savininkų ar jų įgaliotųjų asmenų valią, t. y. kai tai daroma nesutinkant savininkui ar jo įgaliotam asmeniui. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad E. L. leido ar kvietė ateiti A. R. ir kartu su juo buvusį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį į savo būstą. Taigi, A. R., žinodamas, kad E. L. yra bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, savavališkai įsibrovė į E. L. butą, neturėdamas jokio teisėto pagrindo būti nukentėjusiojo E. L. bute. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad kaltinamasis A. R., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2018 m. gruodžio 9 d, apie 05.10 val., panaudodami jėgą, išstūmė buto duris ir neteisėtai įsibrovė į E. L. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. L., iš kaltinimo šalinama aplinkybė dėl buto priklausymo E. L., nekeičiant kaltinimo esmės, nes atsakomybė pagal BK 165 straipsnio 1 dalį taikoma už neteisėtą įsibrovimą į būstą be šio būsto gyventojo, t. y. nebūtinai savininko, sutikimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamasis A. R., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2018 m. gruodžio 9 d, apie 05.10 val., panaudodami jėgą, išstūmė buto duris ir neturėdamas teisėto pagrindo, įsibrovė į kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo E. L., gyvenamąją patalpą, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Jis taip elgtis norėjo, siekė įstatyme numatytų padarinių ir veikė tiesiogine tyčia. A. R. veika kvalifikuotina pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Tai yra tyčinė nusikalstama veika.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. R. 2018 m. gruodžio mėn. 9 d., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apie 05.10 val., įsibrovė į butą adresu (duomenys neskelbtini), kur A. R. tyčia sumušė E. L., smogė V. G.. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusysis E. L. bei liudytoja V. G., jas patvirtina ir liudytojo V. T. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis paaiškino, kad A. R., įpuolęs į jo butą kartu su draugu, pradėjo jį daužyti, atsikėlė V., pradėjo jį ginti, A. trenkė jai į veidą ir puolė daužyti jį, tada V. iškvietė policiją. Šią aplinkybę patvirtina ataskaitų žiūryklės ROIK 0118000664620 duomenys (1 t. b. l. 30-32), iš kurių matyti, jog iškvietimo laikas 2018 m. gruodžio 9 d. 5.34 val. atitinka nukentėjusiojo nurodomą įvykio laiką ir aplinkybes, nes V. G. pareigūnams nurodoma informacija, jog ją ir E. L. sumušė kaimynas A. R., užfiksuota iš karto po įvykio. Liudytojas policijos pareigūnas D. K. patvirtino, jog atvykus pagal pakartotinį 2018 m. gruodžio 9 d. 14.20 val. iškvietimą, matė jog E. L. yra sužalotas bei patvirtino, kad kartu su E. L. buvę asmenys bijojo kaimyno (A. R.). Tai, jog kaltinime nurodytus sužalojimus nukentėjusysis E. L. ir liudytoja V. G. patyrė kaltinime nurodytu laiku, patvirtina byloje esančios specialisto išvados (1 t., b. l. 47-48). Pats kaltinamasis A. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog jo santykiai su kaimynu E. L. yra konfliktiški dėl skolų už buto komunalinius mokesčius bei dėl triukšmo E. L. bute, praeityje yra kilusios muštynės tarp jų, jis buvo išvežtas į policiją. Tikėtina, kad tokie susiklostę konfliktiniai santykiai tarp kaimynų galėjo išprovokuoti A. R. smurtauti prieš E. L.. Liudytojo D. K. parodymai, kad A. R. nakvojo pas jį tą naktį vertintini kritiškai, kadangi jie su A. R. yra draugai ir, duodamas tokius parodymus, jis gali siekti padėti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis A. R. nurodo, jog iš baro M. apie 3 valandą nakties išvažiavo pas D. K., tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Nors kaltinamasis teigė, kad įvykio naktį nakvojo pas draugą D. K., tačiau D. K. mama liudytoja Ž. K. teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti dienos, kada jos namuose kartu su sūnumi D. K. nakvojo ir jo draugas A. R.. Be to, ji nurodė, kad sūnus su draugu į namus grįžo apie 12 ar 1 val. nakties, tokiu būdu nepatvirtindama tiek kaltinamojo, tiek liudytojo D. K. nurodytos aplinkybės, kad į D. K. namus jie grįžo apie 3 valandą nakties. Pažymėtina tai, kad liudytoja Ž. K. teismo posėdžio metu jau po liudytojo D. K. apklausos, pakartotinai patvirtino, jog sūnus su draugu į namus grįžo ne taip vėlai, kaip jis pats nurodo. Sugretinęs kaltinamojo A. R., liudytojų D. K. ir Ž. K. parodymus tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad liudytojos Ž. K. parodymai patvirtina tai, kad vieną naktį kaltinamasis nakvojo pas D. K.. Tačiau negali būti vertinami kaip patvirtinantys kaltinamojo versiją, kad būtent tiriamo įvykio naktį A. R. nakvojo pas D. K. ir pas E. L. įvykio metu nebuvo, nes Ž. K. tikslios jų nakvynės datos nenurodė nei teismo posėdžio, nei ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu liudytojos R. K., R. M., nors ir parodė, jog nukentėjusysis dažnai vaikšto sumuštas ir veda, jų teigimu, netinkamą gyvenimo būdą, tačiau tą naktį įvykio nematė. Todėl šių liudytojų parodymus teismas vertina kaip atspindinčius jų neigiamą požiūrį į nukentėjusįjį E. L. ir teigiamą požiūrį į kaltinamąjį A. R., tačiau jie nei patvirtina, nei paneigia kaltinamojo A. R. kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas pažymi, jog tai, kad nukentėjusysis yra pasirinkęs kaimynams nepriimtiną gyvenimo būdą, negali būti priežastis mušti ar žaloti asmenį. Kaltinamojo versija, kad E. L. nepagrįstai apkaltino jį siekdamas pasipelnyti, atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta, prieštaraujanti kitų byloje surinktų įrodymų visumai, nes byloje nustatyta, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju yra pažįstami jau ne vienerius metus, tarp jų kyla nesutarimai dėl naudojimosi bendro naudojimosi patalpomis, tačiau jie nėra linkę spręsti tarpusavio nesutarimų pasitelkdami kokius nors kitus trečiuosius asmenis ar policiją. Be to, nors kaltinamasis ir liudytojos R. K. bei R. M. nurodė, kad nukentėjusysis dažnai būna sumuštas, tačiau nukentėjusysis E. L. nėra anksčiau kaltinęs kaltinamojo smurto prieš jį panaudojimu. Be to, pradinė informacija apie tai, kad buvo sumuštas E. L. buvo gauta ne iš pačio nukentėjusiojo, o iš liudytojo V. T. (1 t., b. l. 30-32), todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kokiomis nors kitomis, nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Įvertinęs tai, kad nukentėjusiojo E. L. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo E. L. parodymais, kurie kartu su liudytojų V. G., V. T. parodymais, specialistų išvadomis apie jo patirtų sužalojimų mastą, lokalizaciją ir padarymo laiką, taip pat kitais rašytiniais bylos duomenimis jungiasi į nuoseklią, chronologišką bei logišką įrodymų grandinę, kuri yra pakankama daryti išvadą, jog A. R. atliko kaltinime nurodytus veiksmus – kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia sumušė E. L. padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiu būdu, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visumą, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. tyčia kumščiu smogė E. L. į veido sritį bei spyrė ne mažiau 5 kartus į įvairias kūno vietas, smaugė, įkando į dešinę ranką bei po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo kumščiu smogė E. L. ne mažiau 5 kartus į veido sritį, smaugė, alkūne trenkė E. L. į nugaros sritį, keliu smogė į veido sritį, tokiu būdu, bendrais veiksmais, padarydami E. L. odos nubrozdinimus viršugalvio dešinėje, pakaušio vidurinėje dalyje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke, burnos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis viršutinės lūpos dešinėje, kraujosruvą lūpos vidiniame paviršiuje, 21, 23 dantų sumušimu, odos nubrozdinimus dešinio antakio vidiniame gale bei nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, ovalo formos poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais pakraščiuose dešinio žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą žemiau kairio raktikaulio, odos nubrozdinimus dešinės mentės apatinio kampo projekcijoje, dešinio kelio sąnario vidiniame paviršiuje, kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, taip padarydamas E. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendrus bausmės skyrimo tikslus ir paskirtis, numatytus BK 41 straipsnyje, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, motyvus, nusikalstamų veikų stadijas, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę.

A. R. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti, padaryti dėl asmeninių priežasčių, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, (1 t. b. l. 124), Klaipėdos psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikos Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale ir Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti šiam kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus BK 165 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, artimą numatytos bausmės vidurkiui. Įvertinus tai, kad nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 1 dalyje, padaromi sužalojimai asmens sveikatai, už šią nusikalstamą veiką skiriama griežtesnė bausmė, nei už nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, kuriuo kėsinamasi į turtą.

Dėl to, kad padarytas smurtinis nusikaltinas, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, kaltinamajam A. R. skirtinas įpareigojimas – 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, iš dalies pridedant (minimalią 3 mėnesių šios bausmės rūšies dalį) švelnesnę bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje.

Dėl civilinio ieškinio.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 15,26 Eur ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, nes tokia suma buvo sumokėta sveikatos priežiūros įstaigai už nukentėjusiajam E. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 92-93). Ieškinys paremtas dokumentais, patvirtinančiais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl yra pagrįstas ir tenkinamas.

Nukentėjusysis E. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 71). Nukentėjusysis E. L. neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl sumušimo jis patyrė stresą, A. R. bijo iki šiol, sumuštas vietas labai skaudėjo.

Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo E. L. prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į nukentėjusiojo pateiktus motyvus dėl patirtos neturtinės žalos, pripažįsta, kad jis patyrė sužalojimą, jautė skausmą, patyrė įvairius kitus nepatogumus. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam E. L. buvo padaryti odos nubrozdinimai viršugalvio dešinėje, pakaušio vidurinėje dalyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke, burnos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis viršutinės lūpos dešinėje, kraujosruva lūpos vidiniame paviršiuje, 21, 23 dantų sumušimu, odos nubrozdinimai dešinio antakio vidiniame gale bei nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, ovalo formos poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais pakraščiuose dešinio žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje poodinė kraujosruva žemiau kairio raktikaulio, odos nubrozdinimai dešinės mentės apatinio kampo projekcijoje, dešinio kelio sąnario vidiniame paviršiuje, kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas bukais daiktais, daugiausiai sumušant. Ovalo formos poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais pakraščiuose dešinio žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje galėjo gautis įkandus į ranką (1 t., b. l. 47-48). Tačiau teismo vertinimu, prašomas priteisti nukentėjusiosios neturtinės žalos dydis yra per didelis, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusysis po šio įvykio lankėsi pas gydytojus, psichiatrus ar psichologus dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, vartojo vaistus, E. L. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nėra patirtų sužalojimų liekamųjų reiškinių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl prašomos priteisti neturtinės žalos bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, siekiant nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam E. L. mažintinas iki 200 Eur, ir nukentėjusiajam E. L. iš kaltinamojo A. R. priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kita nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestina.

Dėl kitų klausimų.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. R. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 45-47), pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su nuotraukomis, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, kaltinamajam A. R. skirti įpareigojimą – 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir A. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo A. R. Privalomojo sveikatos draudimo fondo naudai 15,26 Eur (penkiolikos eurų 26 ct) žalą į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo E. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. R. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo E. L. naudai. Kitoje dalyje nukentėjusiojo E. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. R. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su nuotraukomis, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.