- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2YT-825-305/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00004-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Pareiškėjas
- R. Š., L. Š., M. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas
suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. Š., L. Š. ir M. Z. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai R. Š., L. Š. ir M. Z. prašo atnaujinti jiems terminą (duomenys neskelbtini) mirusios mamos J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
2. Pareiškėjų pareiškime nurodyta, kad J. Š. ir A. Š. buvo sudarę santuoką. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo gyvenamąjį namą su priestatais ir ūkinį pastatą su priestatu, esančius (duomenys neskelbtini). Minėti nekilnojamieji daiktai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjų mama J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pas notarą niekas nesikreipė, nes J. Š. vardu nebuvo įregistruoto jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Po J. Š. mirties praėjus beveik dešimt metų, 2011 m. gegužės 2 d., pareiškėjų tėvas A. Š. Nekilnojamojo turto registre įregistravo minėtą gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Pareiškėjų tėvas A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai po tėvo mirties kreipėsi į notarą dėl jo palikimo priėmimo. Konsultacijos pas notarą metu pareiškėjams buvo paaiškinta, kad ½ dalis minėto gyvenamojo namo ir ūkinio pastato priklauso mirusiai A. Š. sutuoktinei J. Š., t. y. pareiškėjų mamai, ir kad niekas nėra kreipęsis į notarą dėl jos palikimo priėmimo. Kadangi J. Š. nebuvo sudariusi testamento, jos turtas turėjo būti paveldimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos trečiojo skyriaus numatyta tvarka. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirmąja eile paveldi vaikai. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Trijų mėnesių terminas J. Š. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini), pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Terminas buvo praleistas ne dėl aplaidaus pareiškėjų elgesio, bet dėl objektyvių (svarbių) priežasčių. Pareiškėjai dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą nesikreipė, nes tuo metu (palikimo atsiradimo) J. Š. neturėjo jokio įregistruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Pareiškėjai su tėvu buvo sutarę, kad tėvas, būdamas gyvas, naudosis gyvenamuoju namu su priklausiniais, o po jo mirties, pareiškėjai šį turtą pasidalins tarpusavyje. Vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, darytina išvada, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas. Termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Termino atnaujinimas pareiškėjams sukels svarbias teisines pasekmes – atnaujinus praleistą terminą, jie galės pradėti paveldėjimo procedūrą, priimti palikimą ir juo disponuoti (e. b. l. 1-3).
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas Donatas Ramanauskas nurodė, kad pareiškėjų pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti visa apimtimi, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti 1977 m. (statybų pradžios ir pabaigos metai) pareiškėjų tėvų J. ir A. Š.. Tas buvo padaryta jų santuokos metu – jie susituokė 1972 metais. Tačiau statiniai buvo įregistruoti tik praėjus dešimčiai metų po J. Š. mirties. Kadangi jos mirties dieną ((duomenys neskelbtini).) jokio registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nebuvo, nebuvo pagrindo užvesti paveldėjimo bylą, todėl pareiškėjai ir nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo. Be to, pareiškėjai su tėvu buvo sutarę, kad tėvas, būdamas gyvas, naudosis gyvenamuoju namu su priklausiniais, o po jo mirties, pareiškėjai šį turtą pasidalins tarpusavyje. Tik tuomet, kai nuėjo pas notarą dėl (duomenys neskelbtini) mirusio jų tėvo A. Š. palikimo priėmimo, iš notaro sužinojo, kad ½ dalis tėvo vardu įregistruotų statinių priklauso ir J. Š., tačiau jos palikimo niekas nėra priėmęs. Tai sužinoję, pareiškėjai be nepateisinamo vilkinimo kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (2019 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 6 sek. – 1 min. 12 sek., 1 min. 16 sek. – 7 min. 0 sek., 10 min. 45 sek. – 11 min. 46 sek., 11 min. 56 sek. – 12 min. 12 sek.).
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. Š. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų pareiškimo patenkinimui (e. b. l. 38-40).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjų atstovo paaiškinimais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 8). Pareiškėjai R. Š., L. Š. ir M. Z. yra mirusiosios vaikai (e. b. l. 5, 6, 7, 24). Pareiškėjų tėvas, mirusiosios J. Š. sutuoktinis, A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5, 6, 7, 9, 24, 25). Testamentų registro duomenimis, mirusioji J. Š. nebuvo sudariusi testamento, mirusiosios J. Š. palikimo niekas nėra priėmęs (e. b. l. 13). J. Š. ir A. Š. santuokos metu, 1977 metais (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 25)), pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10, 11-12, 27-29, (2019 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 45 sek. – 11 min. 46 sek.). Todėl po J. Š. mirties liko paveldėtino turto – ½ dalis minėtų statinių, nes vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Tačiau J. Š. mirties dieną minėti statiniai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre – šie statiniai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tik 2011 m. gegužės 2 d. J. Š. pergyvenusio sutuoktinio A. Š. iniciatyva (e. b. l. 11-12). Pareiškėjai buvo įsitikinę, kad minėtus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), jie galės paveldėti visa apimtimi po tėvo mirties, tačiau 2018 metų pabaigoje, nuvykę pas notarą dėl mirusio tėvo A. Š. palikimo priėmimo, sužinojo, kad tam yra kliūčių, nes motinos J. Š. palikimas nėra priimtas (e. b. l. 1-3).
6. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali šį terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, nusprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjos (pareiškėjo) elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis (ji) buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).
8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. Š., jos vaikai pareiškėjai R. Š., L. Š. ir M. Z., kaip pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), turi teisę paveldėti mirusiosios turtą, tačiau per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą (iki (duomenys neskelbtini)) į notarą dėl motinos palikimo priėmimo jie nesikreipė ir kitaip palikimo nepriėmė. Taip įvyko dėl to, kad tuo metu J. Š. vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nebuvo: gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurių ½ dalis priklausė ir J. Š., Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tik 2011 m. gegužės 2 d. Be to, pareiškėjai buvo įsitikinę, kad minėtus statinius jie galės paveldėti visa apimtimi po tėvo mirties. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad R. Š., L. Š. ir M. Z. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir kitaip nepriėmė J. Š. palikimo dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių.
9. Nuo palikimo atsiradimo momento ((duomenys neskelbtini)) jau yra praėjęs nemažas laiko tarpas – daugiau kaip 17 metų, tačiau įvertinęs tai, kad apie kliūtis paveldėti statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai sužinojo tik 2018 metų pabaigoje, teismas sprendžia, kad nepateisinamo delsimo nagrinėjamu atveju nėra. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad būtų atnaujintas terminas pareiškėjams priimti palikimą, atsiradusį po J. Š. mirties. Todėl visumos išdėstytų argumentų pagrindu terminas palikimui priimti pareiškėjams R. Š., L. Š. ir M. Z. atnaujintinas pakankamam 3 mėnesių terminui, kuris skaičiuotinas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Atnaujinti R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.