Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-10-16 · Civilinė byla Nr. 2-1564/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-16
Bylos Nr.
2-1564/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00078-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
Danske Bank A
Atsakovas
G. M., A. M., T. M., K. D.
Kategorijos
  • 121.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1564/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00078-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 121.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-135-553/2014 pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams G. M. ir A. M. dėl skolos priteisimo.

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,nustatyta :Ginčo esmė

Ieškovas Danske Bank A/S kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų G. M. ir A. M. 1 349 739,85 eurų ir nuo šios sumos apskaičiuotas 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; solidariai iš atsakovų A. M. ir G. M. 253 695,53 eurų ir nuo šios sumos apskaičiuotas 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; solidariai iš atsakovų T. M., K. D. (buvusi pavardė – M.), A. M. ir G. M. 168 657,65 eurų bei 177,23 Lt ir nuo šios sumos apskaičiuotas 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nustatyti priverstinę hipoteką, neviršijant patenkintų reikalavimų.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 7 d. preliminariu sprendimu ieškovo Danske Bank A/S ieškinį patenkino visiškai.

Pareiškus prieštaravimus, byla toliau buvo nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Ieškovas pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo prašė priteisti iš atsakovo A. M. 1 349 739,85 eurų ir nuo šios sumos apskaičiuotas 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės G. M. 253 695,53 eurų ir nuo šios sumos apskaičiuotas 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš atsakovų T. M., K. D., A. M. ir G. M. 168 657,65 eurų bei 177,23 Lt ir nuo šios sumos apskaičiuotas 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi išskyrė ieškovo solidarų reikalavimą atsakovams T. M., K. D., A. M. ir G. M. dėl 168 657,65 eurų bei 177,23 Lt ir nuo šios sumos apskaičiuotų 11 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo į atskirą bylą. Vilniaus apygardos teismo l. e. p. Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2014 m. kovo 20 d. nutartimi bylos dalis pagal šį ieškovo reikalavimą pridėta prie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. N2-1299-127/2014 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-179572013-4).

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. preliminaraus sprendimo dalį dėl 168 657,65 eurų bei 177,23 Lt ir nuo šios sumos apskaičiuotų 11 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų T. M., K. D., A. M. ir G. M. panaikino, kitą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. preliminaraus sprendimo dalį pakeitė, ieškovo Danske Bank A/S ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui Danske Bank A/S iš atsakovo A. M. kaip solidaraus su G. M. skolininko l 159 271,74 eurų negrąžinto kredito, 45 167,81 eurų nesumokėtų palūkanų ir 137 381,34 eurų priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, viso 1 341 820,80 eurus ir nuo šios sumos apskaičiuotas 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui Danske Bank A/S iš atsakovės G. M. kaip solidarios A. M. skolininkės 220 925,97 eurų negrąžinto kredito, 6 121,18 eurų priskaičiuotų palūkanų ir 25 769,69 eurų priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, viso 252 816,84 eurus ir nuo šios sumos apskaičiuotas 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusių ieškovo reikalavimų dėl delspinigių priteisimo netenkino; priteisė ieškovui Danske Bank A/S iš atsakovo A. M. 15 000 Lt žyminio mokesčio ir iš atsakovės G. M. – 3 500 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovų A. M. ir G. M. valstybei po 32 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; ieškovo prašymo nustatyti priverstinę hipoteką teismas netenkino.

Dėl šio teismo sprendimo T. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą vykdant vykdomąją bylą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį dėl skolos išieškojimo; konstatuoti (nustatyti), kad kreditorius savo teises įgyvendina vadovaudamasis nesąžiningomis sutarčių sąlygomis, nesąžiningai įgyvendina savo teises skolininkams; 11 procentų dydžio palūkanas prilyginti delspinigiams ir sumažinti kreditoriaus prašomus priteisti delspinigius iki 0,02 procentų; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą; nagrinėti bylą vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais; tenkinant kreditoriaus pareiškimą priteisti sąžiningą, protingą, teisingą ir realią skolą; byloje ginti viešąjį interesą – vartotojų teises.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė priimti T. M. apeliacinį skundą. Teismas nurodė, kad sprendimu buvo tenkintas ieškovo ieškinys, pagal kurį turi atsakyti T. M. tėvai. Teismas sprendimu reikalavimų, pareikštų T. M., nenagrinėjo ir sprendimo dėl jo teisių ir pareigų nepriėmė. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 305 straipsnį apeliacinį skundą turi teisę paduoti tik byloje dalyvaujantys asmenys, todėl T. M., nebūdamas byloje dalyvaujančiu asmeniu, neturi teisės skųsti jo tėvų atžvilgiu priimto teismo sprendimo.

Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas T. M. atskirajame skunde prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą vykdant vykdomąją bylą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį dėl skolos išieškojimo; konstatuoti (nustatyti), kad kreditorius savo teises įgyvendina vadovaudamasis nesąžiningomis sutarčių sąlygomis, nesąžiningai įgyvendina savo teises skolininkams; 11 procentų dydžio palūkanas prilyginti delspinigiams ir sumažinti kreditoriaus prašomus priteisti delspinigius iki 0,02 procentų; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą ir 2014 m. birželio 9 d. nutartį; nagrinėjant bylą vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais; tenkinant kreditoriaus pareiškimą priteisti sąžiningą, protingą, teisingą ir realią skolą; byloje ginti viešąjį interesą – vartotojų teises. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje T. M. buvo atsakovas iki tol, kol dėl neaiškių priežasčių byla, kurioje jam buvo pareikšti reikalavimai, buvo išskirta į atskirą bylą ir prijungta prie skyrybų bylos, nagrinėjamos Vilniaus miesto apylinkės teisme. Teismui pateiktame apeliaciniame skunde buvo keliama daug bylai aktualių ir svarbių klausimų, be kurių analizės neįmanomas teisingas ir sąžiningas civilinės bylos išnagrinėjimas. Apeliaciniame skunde analizuojamas vartotojo teisių prioriteto aktualumas. Byloje egzistuoja viešasis interesas, o pagal CPK 49 straipsnio 2 dalį valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojų viešojo intereso gynimas – tai ieškinio ar pareiškimo (skundo) vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas, kai siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti) pardavėjo ar paslaugų tiekėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų teises, bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja teisės aktams. Taigi apeliantas pagal minėtas įstatymų nuostatas turi teisę ginti vartotojų – savo tėvų viešąjį interesą. Teismas nepagrįstai apeliacinio skundo ir pareiškimo dėl viešojo intereso gynimo priėmimo stadijoje nustatinėjo procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumą bei sprendė klausimą dėl pareiškėjo teisės pateikti tokio pobūdžio pareiškimą (CPK 111, 115 straipsniai). Teismas savo veiksmais apribojo pareiškėjo įgyvendinamą viešąjį interesą. Viešasis interesas byloje yra akivaizdus, T. M. tėvų, kaip vartotojų, teisės yra pažeistos, todėl byloje yra teisėtas pagrindas išspręsti ieškinio priėmimo klausimą, priešingu atveju būtų pažeista teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Byloje kilo ginčas dėl subjekto, turinčio teisę paduoti apeliacinį skundą (CPK 5, 305 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apyagrdos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo.

Teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Dėl to kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2006 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, kt.). Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009, kt.).

Apeliantas, kaip pats nurodo atskirajame skunde, byloje įgyvendina viešąjį interesą, siekia apginti savo tėvų, kaip vartotojų, teises, tačiau, kaip jau buvo minėta, tik pats asmuo turi teisę ginti savo pažeistus interesus. Byloje yra duomenys apie tai, kad apelianto tėvai G. ir A. M., kurių pažeistas teises siekia apginti T. M., savarankiškai yra pateikę apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 5 straipsnis).

Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi išskyrė ieškovo solidarųjį reikalavimą atsakovams T. M., K. D., A. M. ir G. M. dėl 168 657,65 eurų bei 177,23 Lt ir nuo šios sumos apskaičiuotų 11 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo į atskirą bylą ir perdavė šios bylos prijungimo prie santuokos nutraukimo bylos klausimą spręsti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, Vilniaus apygardos teismo l. e. p. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi nutarė sujungti civilines bylas, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4059-553/2014 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00078-2010-3) išskirtą reikalavimą prijungiant prie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. N2-1299-127/2014 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-179572013-4), ir perduoti sujungtas bylas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taigi po to, kai ieškovo solidarusis reikalavimas T. M. (kartu su R. M., A. M. ir K. D.) buvo išskirtas į atskirą bylą ir byla dėl šio ieškinio reikalavimo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, T. M. civilinėje byloje Nr. 2-135-553/2014 nebeturėjo šioje byloje dalyvaujančio asmens teisinio statuso. Kaip jau minėta, apeliacinį skundą paduodantis asmuo turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad apeliacinį skundą gali paduoti tas dalyvaujantis byloje asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas yra nepalankus – varžo jo teises ar nustato papildomas pareigas. Šiuo atveju reikalavimai apeliantui buvo išskirti į atskirą bylą. Ieškovo reikalavimus išskyrus į atskirą bylą, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. preliminaraus sprendimo dalis dėl 168 657,65 eurų bei 177,23 Lt ir nuo šios sumos apskaičiuotų 11 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų T. M., K. D., A. M. ir G. M.. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas priimtas tik pagal ieškinio reikalavimus atsakovams G. M. ir A. M., tad T. M. nėra subjektas, turintis teisę paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas T. M. neturėjo teisinio pagrindo (subjektinės teisės) paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo (CPK 5 straipsnis, 305 straipsnis).

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti T. M. apeliacinį skundą, palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis