Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jorūnė Pukinskienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Megarus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Megarus“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-4354-514/2023, suinteresuotas asmuo Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai (šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai) 2023 m. liepos 5 d. civilinėje byloje Nr. eL2-4354-669/2023 priėmė teismo įsakymą, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Megarus“ (toliau – ir pareiškėja ar skolininkė, ar atsakovė) 78 942 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023 m. liepos 5 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.

2. 2023 m. rugpjūčio 1 d. teisme gauti UAB „Megarus“ prieštaravimai, kuriuos teismas priėmė 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi.

3. Teisme 2023 m. rugpjūčio 14 d. gauta šalių – kreditorės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir skolininkės UAB „Megarus“ - 2023 m. rugpjūčio 8 d. sudaryta taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir 2023 m. liepos 5 d. teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-4354-514/2023, panaikinti. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi šalių sudarytą taikos sutartį patvirtino. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 25 d.

4. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmuose 2025 m. rugsėjo 29 d. gautas pareiškėjos UAB „Megarus“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-4354-669/2023, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atnaujinus procesą pareiškėja prašo:

4.1. Priimti naują sprendimą ir šalių sudarytą 2023 m. rugpjūčio 8 d. taikos sutartį, patvirtintą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, pripažinti negaliojančia.

4.2. Priteisti pareiškėjai UAB „Megarus“ iš suinteresuoto asmens Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir suinteresuotas asmuo ar Užimtumo tarnyba) 46 049,50 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, pareiškėjos sumokėtą periodinėmis įmokomis.

4.3. Patenkinus prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjos naudai iš Užimtumo tarnybos priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Pareiškėja nurodė, kad šalių sudaryta taikos sutartis priežastiniu ryšiu susijusi su išspręsta administracine byla Nr. eA-114-525/2024 – atsakovas, reikalavimai, bylos pagrindas ir pobūdis yra tapatus su išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eA-754-815/2023 faktinėmis aplinkybėmis, tas pats atsakovas – Užimtumo tarnyba, tie patys reikalavimai, atitinkamai sutampa bylos pagrindas ir pobūdis. Be to, pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad minėtų abiejų bylų pareiškėjai (viena iš jų šios bylos pareiškėja UAB „Megarus“) tą pačią dieną teikė paraiškas minėtose bylose aptariamoms subsidijoms gauti ir tą pačią dieną su Užimtumo tarnyba buvo sudarytos: 1) UAB „Akvedukas“ – 2020 m. liepos 24 d. vietinių užimtumo iniciatyvų (toliau – ir VUI) projekto įgyvendinimo sutartis Nr. VUIA(19.1)‑1; 2) UAB „Megarus“ – 2020 m. liepos 24 d. VUI projekto įgyvendinimo sutartis Nr. VUIA(19.1)-2, tokiomis pat sutarties sąlygomis, atsakomybe, tais pačiais įvykdymo projekto terminais; kaip matyti net iš sudarytų sutarčių registro numerių, skaitmeninis eiliškumas atitinka eigą vienas po kito – Nr. VUIA(19.1)-1 ir Nr. VUIA(19.1)-2. Abiejų minėtų administracinių bylų šalys susitarė pakeisti sutarčių 2.1 punktą, nustatant darbo vietų įsteigimo terminą iki 2021 m. gegužės 21 d.: UAB „Megarus“ 2021 m. vasario 15 d. pasirašė susitarimą Nr. VUIA(19.1)‑20 ir UAB „Akvedukas“ pasirašė 2021 m. vasario 15 d. susitarimą Nr. VUIA(19.1)-29. Abiejų minėtų administracinių bylų šalių prašymus dėl sutarčių įvykdymo terminų pratęsimo nuo 2021 m. gegužės 21 d. Užimtumo tarnyba išsprendė: 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. SD(19.1)-1 ir 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. SD(19.1)‑7330 atmetant abiejų šalių prašymus ir abi šalis įpareigojant grąžinti subsidijas tokiomis pat sąlygomis. Dėl minėtų aplinkybių buvo priimtas teismo įsakymas, kuriame nurodyta išieškoti atsiradusią skolą, reikalaujant grąžinti išmokėtos subsidijos lėšas. Pareiškėja teigia, jog šiuo pagrindu sukeltos pasekmės padarė esminį poveikį pareiškėjai prieš jos valią sudaryti Užimtumo tarnybos iniciatyva pasiūlytą taikos sutartį.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, matoma esant tapačiam ryšiui tarp minėtų administracinių bylų (Nr. eA-114-525/2024 ir Nr. eA-754-815/2023) ne tik pagrindu, pobūdžiu ir reikalavimais, bet ir atitinkamai sutampančiais tais pačiais įvykiais iki minėtų administracinių bylų inicijavimo pradžios, jų teikimo ir išsprendimo datomis iki abiejose bylose tos pačios atsakovės (šioje byloje suinteresuotu asmens statusu) tuo pačiu pagrindu priimto 2021 m. liepos 1 d. sprendimo abiejų minėtų administracinių bylų pareiškėjų atžvilgiu bei jo apskundimo. Pažymėtina, kad nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, galutinai įsiteisėję sprendimai administracinėse bylose buvo priimti skirtingu laiku (skirtumas tarp priimtų sprendimų yra beveik pusantrų metų (1 m. 4 mėn. 16 d.), kas turi reikšmingos įtakos vertinimui, esant iš esmės priešingiems sprendimams vienodose administracinėse bylose. Esminės priežastys, kurios lėmė vėlesnį galutinio sprendimo priėmimą (2024 m. spalio 23 d.) administracinėje byloje Nr. eA‑114‑525/2024, yra tos, kad administracinės bylos, kurioje pareiškėja buvo UAB „Akvedukas“, pareiškėjos skundas dėl atsakovės Užimtumo tarnybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. SD(19.1)-1 panaikinimo Lietuvos administracinių ginčų komisijoje (toliau – ir Komisija) buvo gautas 2021 m. rugpjūčio 2 d., kurios 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 21R4-98 (AG4-98/20-2021) buvo atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną Komisijai. Pareiškėja UAB „Akvedukas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti šį Komisijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2‑4811‑463/2021 patenkino pareiškėjos skundą, panaikino Komisijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 2 d. skundo priėmimo klausimą perdavė Komisijai nagrinėti iš naujo. Tik tada pareiškėjos UAB „Akvedukas“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. skundas Komisijos narės Jurgos Mažuknienės 2022 m. sausio 14 d. rezoliucija buvo priimtas nagrinėti ir komisijos Panevėžio skyriaus išnagrinėtas 2022 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 21R4-15 (AG4-98/20-2021). Atsižvelgiant į tai, kad administracinėje byloje Nr. eA-114-525/2024 galutinis 2024 m. spalio 23 d. sprendimas buvo priimtas tik po dviejų metų, terminą skaičiuojant nuo pirmos instancijos teismo Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtos 2022 m. spalio 5 d. nutarties, pareiškėja mano, kad būtent prieš tai aptartos aplinkybės yra esminės, įtakojusios vėlesnį administracinėje byloje Nr. eA-114-525/2024 galutinio 2024 m. spalio 23 d. sprendimo priėmimą, negu buvo priimtas galutinis 2023 m. birželio 7 d. sprendimas administracinėje byloje, kurioje pareiškėja buvo UAB „Megarus“. Būtent minėtų administracinių bylų vienodu laiku inicijuotas procesas dėl atsakovės Užimtumo tarnybos (šioje byloje suinteresuoto asmens statusu) 2021 m. liepos 1 d. sprendimo, tačiau bylų išsprendimas reikšmingu laiko skirtumu turi tiesioginės įtakos proceso atnaujinimo taikymui.

7. Pareiškėja teigė, kad visą laiką gynėsi nuo nepagrįstai reiškiamo ieškinio ir iki šios dienos nėra įvykdžiusi įsipareigojimų, su taikos sutartimi sutiko tik dėl nepalankių aplinkybių, kurias lėmė šalių nelygybė, todėl nesutinka su 2023 m. rugpjūčio 16 d. taikos sutartimi ir reiškia reikalavimą minėtos taikos sutarties nuginčijimui.

8. Užimtumo tarnybos veikimas, dėl savanaudiškų paskatų priimti neteisėti sprendimai, dėl kurių atsirado padariniai, naudojimasis tarnybine padėtimi dėl savanaudiškų tikslų, priimami sprendimai, nesuderinami su paskirta vykdyti funkcija, viršijami tarnybiniai įgaliojimai asmeninio pobūdžio tikslams pasiekti. Visi nurodyti požymiai, susiję su viršenybės demonstravimu prieš kitą šalį, leidžia teigti, kad nuo santykių pradžios vyrauja esminė šalių nelygybė. Ypatingai pastebėtas skirtumas tarp šalių po sudarytos 2023 m. rugpjūčio 8 d. taikos sutarties, kuri nepagrįstai suteikė kitai šaliai (Užimtumo tarnybai) perdėtą pranašumą. Užimtumo tarnyba nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad UAB „Megarus“ nuo jos priklausė, turėjo ekonominių sunkumų, lyginant su Užimtumo tarnybos padėtimi yra ekonomiškai silpna, neinformuota specifiniais teisiniais reguliavimo pagrindais, nėra teisiškai tokia patyrusi kaip Užimtumo tarnyba. Įvertinus visas aukščiau išvardintas aplinkybes, daroma išvada, jog šalių nelygybė yra akivaizdi ir Užimtumo tarnyba neribojama tuo pranašumu pasinaudoti savo poreikiams ir interesams įgyvendinti. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja mano, kad nepakanka teisių apsaugos užtikrinimo taikant tik bendrąsias teisių apsaugos normas, sudarančias pagrindą taikyti bendrąsias teisių apsaugos (gynimo) priemones, šalių nelygybę iš dalies galėtų kompensuoti specifinių nuostatų taikymas bei specialūs silpnesniosios šalies teisių gynimo būdai.

9. Suinteresuotas asmuo Užimtumo tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-4354-669/2023, kuriame teigė, jog su pareiškėjos prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą. Atsiliepime nurodė, kad Užimtumo tarnybos veiksmai buvo atlikti teisėtai ir pagrįstai, sudaryta taikos sutartis yra teisėta ir pagrįsta, atsižvelgiant į teismų priimtus sprendimus, o tai, kad pareiškėjos netenkina įsiteisėjęs sprendimas, negali tapti argumentu proceso atnaujinimui šioje civilinėje byloje ar juo labiau taikos sutarties pripažinimui negaliojančia.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Megarus“ prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-4354-514/2023.

11. Teismas, susipažinęs su kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje esančiais duomenimis dėl pareiškėjos nurodomų išnagrinėtų administracinių bylų, akcentavo tai, kad įsiteisėję ir galutiniai teismo sprendimai kiekvienoje iš minėtų administracinių bylų yra skirtingi.

12. Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nėra.

13. Teismas, susipažinęs su patvirtinta šalių taikos sutartimi, vertino, jog taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nepažeidžia šalių, kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų. Taip pat iš teismo patvirtintos taikos sutarties turinio nėra pagrindo spręsti dėl ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumo. Taikos sutartyje šalys pareiškė, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnyje, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, CPK 294 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad įsiteisėjus taikos sutartį patvirtinančiai teismo nutarčiai, ši taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

14. Teismas sprendė, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai paduoti baigėsi 2025 m. sausio 23 d. Pareiškėja savo prašyme nenurodė jokių svarbių ir objektyvių priežasčių, kodėl su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-4354-514/2023 į teismą kreipėsi tik 2025 m. rugsėjo 29 d., t. y. praleidusi terminą daugiau kaip 8 mėnesiais.

15. Teismo vertinimu, pareiškėja terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti praleido dėl subjektyvių priežasčių, kurių nėra pagrindo pripažinti svarbiomis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino pareiškėjos prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti neatnaujino ir konstatavo, kad pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas ir dėl šios priežasties.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Pareiškėja UAB „Megarus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sprendimais tuo pačiu pagrindu, tiek Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi aiškina ir motyvuoja savo sprendimus dėl atsisakymo atnaujinti procesą vienintele aplinkybe – nustatyto termino proceso atnaujinimui pažeidimu. Nei vienas iš nacionalinių teismų, kurie atsisakė atnaujinti procesą, neatkreipė dėmesio ir nepasisakė dėl paliktos teisminiame procese padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, darančios tiesioginį poveikį kilti teisės ir laisvės pažeidimui. Iš ko seka, kad nepagrįstai apribojama atsakovo teisė ginti savo teises teisme, kreipiantis dėl proceso atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turėjusioms įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį). Atsakovui teisės kreiptis į teismą apribojimui nėra nustatyta jokio teisėto pagrindo, t. y. tik nustatytų terminų nesilaikymas negali būti priežastimi atsisakyti tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

16.2. Pareiškėja nurodo, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pareiškėja pažymi, jog įvykdė visas sąlygas, kurių reikalaujama įgyvendinant proceso atnaujinimo institutą, numatytą CPK 368 ir 369 straipsnio 2 dalyje: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas (įsakymas) pažeidė pareiškėjos teises ir įstatymo saugomus interesus; 2) pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo tos dienos, kai sužinojo apie aplinkybes, sudarančias teismo atnaujinimo pagrindą; 3) prie prašymo pateikti įrodymai ir byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

16.3. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. spalio 23 d. nutartimi išplėtojo teisėje įtvirtintos abstrakčios elgesio taisyklės taikymą, aiškinant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 44 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatas ir jose įtvirtintą su vietinių užimtumo iniciatyvų darbo vietų įsteigimo projektų įgyvendinimu susijusią išimtį, priešingą galiojusiam iki 2024 m. spalio 23 d., kai buvo taikomas nepagrįstas aiškinimas, jog teisės aktai nenustato jokių išimčių, dėl kurių šis numatytas įstatymu maksimalus 10 mėnesių terminas galėtų būti pratęstas, iš kurio kildinama ir nepagrįstai atsiradusi pareiškėjos skola, priverstinai lėmusi sudaryti taikos sutartį.

16.4. Pareiškėjos teigimu, negali būti apeliuojama į tai, kad minėtos aplinkybės, dėl kurių pareiškėja kreipiasi dėl proceso atnaujinimo, buvo žinomos nagrinėjamos bylos proceso metu iki LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. spalio 23 d. išaiškino, jog minėto įstatymo taikymas buvo klaidingai suprantamas ir tuo pagrindu priimtoje nutartyje įvedė taikymo aiškumą. Pareiškėja nesutinka su teismo motyvu atsisakyti tenkinti prašymą tuo pagrindu, jog netinka šių aplinkybių laikyti naujomis, neatsižvelgiant į tai, kad iki išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimo dėl minėto įstatymo taikymo visi teismai šį įstatymą taikė klaidingai, todėl kreiptis tuo laikotarpiu per 3 mėnesius, vadovaujantis klaidinga teismų išplėtota praktika, nebuvo prasmės.

17. Suinteresuotas asmuo Užimtumo tarnyba pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos nutartį nepakeistą. Suinteresuotas asmuo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

17.1. Pareiškėja atskirajame skunde nepateikia jokių naujų, galimai svarbių termino praleidimo priežasčių ir vien nesutikimas su teismo sprendimu nereiškia, kad teismas tinkamai neįvertino visų svarbių aplinkybių, galėjusių lemti objektyvias ir svarbias termino praleidimo priežastis.

17.2. Nėra pagrindo nesutikti su konstitucine nuostata, kuria kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

17.3. Pareiškėja nurodo, jog įvykdė visas tris sąlygas, kurių reikalaujama įgyvendinant proceso atnaujinimo institutą, numatytą CPK 368 straipsnyje, 369 straipsnio 2 dalyje, tačiau kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Taigi nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą minėtu pagrindu, visų pirma, būtina išsiaiškinti, ar ieškovės nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo aspektu, nurodydamas, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės privalo turėti esminę reikšmę bylai.

17.4. Iš pareiškėjos reiškiamų argumentų susidaro įspūdis, jog pareiškėja siekia, kad teismas pasisakytų ne tik dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje ir pripažinti negaliojančia tarp šalių sudarytą taikos sutartį, bet ir dėl LVAT 2025 m. nutarties Nr. eA-754-815/2023, kuria atsisakyta atnaujinti procesą administracinėje byloje, ir LVAT 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjos prašymą priimti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos UAB „Megarus“ prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-4354-514/2023, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Nustatyta, kad 2020 m. liepos 24 d. pareiškėja UAB „Megarus“ ir Užimtumo tarnyba pasirašė vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. VUIA (19.1 )-2 (toliau – ir VUI sutartis arba Sutartis), pagal kurią, be kita ko, pareiškėja įsipareigojo Vilniaus rajone iki 2021 m. vasario 18 d. įsteigti 12 darbo vietų darbo ieškantiems asmenims, sudaryti su jais neterminuotas darbo sutartis ir mokėti atlyginimą – 1 400 Eur per mėnesį, projekto įgyvendinimui skirti 280 716 Eur nuosavų lėšų, o Užimtumo tarnyba įsipareigojo skirti subsidiją (157 884 Eur) pareiškėjai darbo vietoms įsteigti, pusę sumos išmokant avansu, o kitą dalį įsteigus darbo vietas.

22. 2021 m. vasario 9 d. pareiškėja pateikė prašymą Užimtumo tarnybai pratęsti VUI sutarties įgyvendinimo terminą iki 2021 m. gegužės 21 d., pakeičiant Sutarties 2.1 papunktį. Minėtu prašymu buvo prašoma pratęsti terminą darbo vietoms įsteigti iki 2021 m. gegužės 21 d., motyvuojant tuo, kad dėl COVID-19 pandemijos ir įvestų apribojimų atsirado nepalankios aplinkybės įrangos tiekimui, kad įrangos tiekėjas informavo, jog darbo priemonių tiekimas iš užsienio užtruks ilgiau nei planuota tiek dėl įvestų kelionių apribojimų, tiek dėl darbuotojų saviizoliacijos. Be to, prašyme pareiškėja nurodė, kad darbo priemonių procedūros įvykdytos laiku, 2020 m. spalio 5 d. su užsienio tiekėju sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis.

23. Atsakovė, atsižvelgusi į 2021 m. vasario 9 d. pareiškėjos prašymą, pastarąjį tenkino ir 2021 m. vasario 15 d. su pareiškėja pasirašė susitarimą Nr. VUIA(19.1)-20 (toliau – ir Susitarimas), kuriuo buvo pakeistas Sutarties 2.1 papunktis, nustatant, kad darbo vietos privalo būti įsteigtos iki 2021 m. gegužės 21 d.

24. Pareiškėja 2021 m. gegužės 21 d. prašymu dar kartą kreipėsi į Užimtumo tarnybą, prašydama pratęsti paramos sutarties įgyvendinimo terminą iki 2021 m. liepos 20 d., pakeičiant Sutarties 2.1 papunktį. Grįsdama savo prašymą, pareiškėja nurodė aplinkybes, kad Latvijos tiekėjas „Business Financial. Solution“, SIA laiku nepristatė darbo priemonių įrangos, būtinų darbo vietoms įsteigti, nurodydamas, jog dėl COVID-19 situacijos Latvijoje įmonė buvo priversta sustabdyti kai kuriuos procesus, įmonėje serga daugiau kaip pusė darbuotojų, o likusi dalis yra saviizoliacijoje, nurodytas aplinkybes siūlė laikyti svarbiomis ir objektyviai pateisinančiomis VUI sutarties vykdymo termino pratęsimą. Tačiau Užimtumo tarnyba 2021 m. liepos 1 d. sprendimu informavo pareiškėją, kad negali tenkinti pareiškėjos prašymo pratęsti VUI sutarties įgyvendinimo terminą ilgesniam nei 10 mėnesių laikotarpiui, nes to nenumato teisės aktai, reglamentuojantys VUI projektų įgyvendinimą. Kartu sprendimu pareiškėjai buvo nurodyta per 15 darbo dienų grąžinti avansu išmokėtą subsidijos dalį (78 942 Eur).

25. 2021 m. liepos 1 d. Užimtumo tarnyba raštu (pretenzija) Nr. SD(19.1)-7330 „Dėl 2020 m. liepos 24 d. vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. VUIA (19.1 )-2“ priėmė sprendimą dėl subsidijos grąžinimo.

26. UAB „Megarus“ kreipėsi į Komisiją. Komisijos sprendimu panaikintas Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 1 d. raštas Nr. SD(19.1)-7330 „Dėl 2020 m. liepos 24 d. vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. VUIA(19.1)-2“ (toliau – Užimtumo tarnybos sprendimas). Be to, Komisijos sprendimu Užimtumo tarnyba įpareigota UAB „Megarus“ 2021 m. gegužės 21 d. prašymą dėl darbo vietų steigimo termino pratęsimo išnagrinėti iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

27. 2022 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Užimtumo tarnybos skundą pareiškėjai UAB „Megarus“ dėl sprendimo panaikinimo ir nusprendė pareiškėjos Užimtumo tarnybos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Atsakovė (Užimtumo tarnyba) apeliaciniu skundu kreipėsi į LVAT, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės prašymą. LVAT 2023 m. birželio 7 d. sprendimu tenkino atsakovės prašymą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą bei panaikino Komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 21R3-133 administracinėje byloje Nr. AG3‑108/25‑2021 ir pareiškėjos UAB „Megarus“ skundą atmetė.

29. 2023 m. liepos 5 d. kreditorei Užimtumo tarnybai buvo išduotas teismo įsakymas priteisiant iš skolininkės UAB „Megarus“ 78 942 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (78 942 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023 m. liepos 5 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.

30. 2023 m. rugpjūčio 1 d. teisme gauti skolininkės UAB „Megarus“ prieštaravimai, kurie teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi priimti, kreditorė informuota apie teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos pateikti ieškinį.

31. Teisme 2023 m. rugpjūčio 14 d. gauta šalių 2023 m. rugpjūčio 8 d. sudaryta taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir 2023 m. liepos 5 d. teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-4354-514/2023, panaikinti. Taikos sutartyje šalys nurodė, jog yra susipažinusios su taikos sutarties sudarymo pasekmėmis, numatytomis CK 6.983 – 6.985 straipsniuose, taip pat CPK 140 straipsnio 3 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi sudaryta šalių taikos sutartis patvirtinta. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 25 d.

32. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmuose 2025 m. rugsėjo 29 d. gautas pareiškėjos UAB „Megarus“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-4354-669/2023, remiantis Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti

33. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

34. Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybėms, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019).

35. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

36. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų įsiteisėjusia 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eL2-4354-514/2023, remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Anot pareiškėjos, civilinė byla išnagrinėta netinkamai, kadangi teisminiame procese buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri buvo ištaisyta tik LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 23 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. eA-114-525/2024. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismui pateiktas 2025 m. rugsėjo 29 d., t. y. praėjus daugiau nei 11 mėnesių nuo aplinkybių, kurias pareiškėja įvardija kaip naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes.

37. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendė, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas buvo praleistas, kadangi jis turėjo būti paduotas iki 2025 m. sausio 23 d. Pareiškėja savo prašyme nenurodė jokių svarbių ir objektyvių priežasčių, kodėl su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL-4354-514/2023 į teismą kreipėsi tik 2025 m. rugsėjo 29 d., t. y. praleidusi terminą daugiau kaip 8 mėnesiais.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja, paduodama prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-4354-514/2023, sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindo atsiradimo momentą sieja su LVAT 2024 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA‑114‑525/2024. Minėta LVAT nutartis buvo paskelbta ir įsigaliojo 2024 m. spalio 23 d. Tai reiškia, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja turėjo teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą per tris mėnesius nuo LVAT 2024 m. spalio 23 d. nutarties paskelbimo ir įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2025 m. sausio 23 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėja padavė prašymą atnaujinti procesą praleidusi įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, o termino praleidimo priežasčių nėra pagrindo vertinti kaip svarbių.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

39. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas kaip išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Res judicata galią įgijęs bei vykdytinas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant akivaizdžiam, neabejotinam ir įrodytam proceso atnaujinimo pagrindui. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

40. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu pareiškėjas turi įrodyti, kad tokios nurodomos aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi naujai paaiškėjusios aplinkybės privalo turėti esminę reikšmę bylai. Tokios aplinkybės turėtų fiksuoti žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

41. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 370 straipsnį, reglamentuojantį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

42. Taigi, antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, t. y. turi nustatyti kumuliatyvias sąlygas: 1) ar prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas; ir 2) ar yra proceso atnaujinimo pagrindas. Tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš šių sąlygų, civilinės bylos procesas negali būti atnaujinamas. Įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis), nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Kaip jau konstatuota aukščiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas yra praleistas ir šio termino atnaujinimui svarbių priežasčių nenustatyta.

43. Nagrinėjamu atveju pareiškėja naujai paaiškėjusias aplinkybes grindžia LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 23 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. eA-114-525/2024, kurioje teismas išplėtojo Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatų taikymą ir jose įtvirtintą su VUI projektų įgyvendinimu susijusią išimtį, priešingą galiojusiam iki 2024 m. spalio 23 d., kai buvo taikomas aiškinimas, jog teisės aktai nenustato jokių išimčių, dėl kurių įstatymu numatytas 10 mėnesių terminas galėtų būti pratęstas, iš kurio kildinama ir nepagrįstai atsiradusi pareiškėjos skola.

44. Pareiškėja pažymi, jog administracinė byla Nr. eA-114-525/2024, kurioje bylos šalys buvo Užimtumo tarnyba ir UAB „Akvedukas“, yra priežastiniu ryšiu susijusi su administracine byla Nr. eA-754-815/2023, kurioje bylos šalys buvo Užimtumo tarnyba ir UAB „Megarus“. Pareiškėja teigia, jog šiose bylose sutampa ne tik pagrindas, pobūdis ir reikalavimai, bet ir tie patys įvykiai iki minėtų administracinių bylų iniciavimo pradžios, jų teikimo ir išsprendimo datos iki abiejose bylose tos pačios atsakovės (Užimtumo tarnybos) tuo pačiu pagrindu priimto 2021 m. liepos 1 d. sprendimo abiejų minėtų administracinių bylų pareiškėjų atžvilgiu bei jo apskundimo.

45. Vertindamas antrąją prielaidą proceso atnaujinimui, teismas pažymi, jog remiantis teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis, pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo pirmą kartą kreipėsi į LVAT 2024 m. lapkričio 21 d., nurodydama pagrindą ir būtinybę užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktas). 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-754-815/2023 LVAT atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje konstatuodamas, kad prašymas atnaujinti procesą yra paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Teisėjų kolegija nurodė, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento.

46. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėja antrą kartą su prašymu kreipėsi į LVAT dėl proceso atnaujinimo, tačiau teisėjų kolegija 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė pareiškėjos prašymą priimti. Teismas, be kita ko, nurodė, kad LVAT 2023 m. birželio 7 d. sprendimas buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2023 m. birželio 7 d. LVAT 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-20-575/2025 konstatavo, kad pareiškėja jau yra praleidusi 1 (vienerių) metų terminą, per kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-754-815/2023 paduoti, ir minėtas terminas nebegali būti atnaujinamas. Pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių, kurios leistų kitaip vertinti pareiškėjos elgesį per termino prašymui dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje paduoti laikotarpį. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą. LVAT taip pat pažymėjo, jog praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad naujai suformuota ar pasikeitusi teismų praktika dažniausiai negali būti taikoma išnagrinėtai bylai ir negali būti vertinama kaip pagrindas atnaujinti procesą, nes prieštarautų teisės principui lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios).

47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagrindo egzistavimo bei byloje nustatytas aplinkybes, pažymi, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo iš esmės susijęs su administracinės bylos Nr. eA-754-815/2023 nagrinėjimo dalyku. Pažymėtina, kad Užimtumo tarnyba bendrosios kompetencijos Plungės apylinkės teismui pateiktą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos iš UAB „Megarus“ išieškojimo grindė būtent administracinėje byloje Nr. eA-754-815/2023, kurioje UAB „Megarus“, kaip subsidijos gavėjas, ginčijo Užimtumo tarnybos UAB „Megarus“ atžvilgiu priimtą sprendimą grąžinti subsidiją, 2023 m. birželio 7 d. priimtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, kuriuo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad Užimtumo tarnybos sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, šiai dienai administracinėje byloje Nr. eA-754-815/2023 2023 m. birželio 7 d. priimtas sprendimas, kurio pagrindu buvo inicijuota civilinė byla Nr. eL-4354-514/2023, nėra panaikintas kaip neteisėtas ar nepagrįstas, taigi yra galiojantis ir vykdytinas. Įsiteisėję teismų sprendimai saisto tiek proceso šalis, tiek teismą ir negali būti kvestionuojami, išskyrus įstatyme aiškiai nustatytus, išimtinius atvejus. Aplinkybė, jog pareiškėjos atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, reiškia, jog jis sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, yra privalomas bei įgyja res judicata ir prejudicinę galias. Tai, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti ir kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-701/2024). Taigi teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, negali kvestionuoti kitoje byloje (šiuo atveju administracinėje byloje Nr. eA-754-815/2023), kurioje dalyvavo tos pačios šalys, priimto teismo sprendimo.

48. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėja neįrodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL-4354-514/2023, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės pagrindo atnaujinti procesą nesudaro.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-4354-514/2023 pagrindo (ne)buvimo. Tuo tarpu klausimas dėl šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų, dėl imperatyviųjų įstatymų nuostatų ar kitų asmenų teisių ar įstatymų saugojamų interesų pažeidimo sudarant taikos sutartį galėtų būti sprendžiamas tik teismui nusprendus atnaujinti procesą – nustačius proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, konstatavus, jog nėra pagrindo proceso atnaujinimui, nėra ir pagrindo vertinti šalių byloje sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs proceso, dėl šalių sudarytos ir byloje teismo patvirtintos taikos sutarties sudarymo aplinkybių, sąlygų pasisakė ir šią taikos sutartį vertino nesant tam teisinio pagrindo.

50. Atskirai pažymėtina, kad net tokiu atveju, jeigu teismas patenkintų pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kuri buvo nagrinėta bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nustatyta tvarka (CPK XXIII skyrius) ir užbaigta teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, ir teismas panaikintų nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis (UAB „Megarus“ įrodžius, kad taikos sutarties sudarymas neatitiko jos valios), teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo panaikinimas savaime nereikštų teisminio proceso pabaigos, nes civilinėje byloje buvo nagrinėjamas Užimtumo tarnybos reikalavimas, pareikštas UAB „Megarus“ dėl subsidijos grąžinimo; taigi vien taikos sutarties pripažinimas negaliojančia savaime nereikštų Užimtumo tarnybos pareikšto reikalavimo nepagrįstumo; tokiu atveju teismas turėtų išspręsti šį reikalavimą CPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė jokių civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, Užimtumo tarnybos pareiškėjai pareikšto reikalavimo dėl subsidijos grąžinimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog UAB „Megarus“ pareiga grąžinti subsidiją (kurią UAB „Megarus“ buvo pripažinusi su Užimtumo tarnyba sudaryta taikos sutartimi), esant galiojančiam 2021 m. liepos 1 d. Užimtumo tarnybos sprendimui dėl subsidijos grąžinimo (kurio pagrįstumas ir teisėtumas buvo įvertintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-754-815/2023 2023 m. birželio 7 d. priimtu sprendimu), yra išnykusi (pasibaigusi).

Dėl bylos procesinės baigties

51. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir be pagrindo vertino šalių sudarytą taikos sutartį, tačiau pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos UAB „Megarus“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2‑4354/514/2023. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kiti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

53. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Megarus“ atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.