Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Audronei Glambienei, Renatai Vanagienei, Valentinai Solovejienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirba Rudaminos sen. kiemsargiu, teistas: 2013 m. gruodžio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė,

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. žinodamas, kad jam Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-275-855/2012, kurioje buvo atsakovu, priteista nepilnamečių vaikų E. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt ( 115,85 EUR) kiekvienam periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos t. y. nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki vaikų pilnametystės, bei priteista nepilnamečiui sūnui E. G. 14400 Lt ( 4170,53 EUR) išlaikymo įsiskolinimas, o nepilnametei dukrai G. G. 4400 Lt (1274,33 EUR) išlaikymo įsiskolinimas, išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja paskiriant K. G., siekdamas apgaule išvengti turtinės prievolės, 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje - birželio mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku savo namuose, bute (duomenys neskelbtini), pasirašė savo bei savo sūnaus E. G. vardu, suklastodamas pastarojo parašą, 2016 m. birželio 1 d. „Susitarimą dėl išlaikymo pareigos nebuvimo“, kuriame nurodyti melagingi duomenys t. y., kad E. G., pilnametis D. G. sūnus, patvirtina, kad jo tėvas D. G. nei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-275-855/2012 pagrindu, nei jokiu kitu pagrindu nėra skolingas E. G. alimentų ar kitų su išlaikymu susijusių sumų, ir šį žinomai suklastotą dokumentą kartu su 2016 m. birželio 20 d. „Pakoreguotu ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo“ 2016 m. birželio mėn. pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui, Ukmergės g. 322, Vilniuje. Tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule siekė išvengti turtinės prievolės – 14400 Lt (4170,53 EUR) išlaikymo įsiskolinimo ir 2214,52 EUR nesumokėtų periodinių išmokų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes E. G., pastebėjęs dokumento klastotę, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Šiais savo veiksmais D. G. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis D. G. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2016 m. vasarą sūnus su motina nebendravo, atėjo pas jį. Jis sūnui padėdavo - į mokyklą duodavo pinigų, ir močiutė duodavo. Jis sūnui sakė, kad jei jam padeda, turėtų „nuimti“ alimentus. Teismui civilinėje byloje Vilniaus rajono teisme pateikė prašymą sumažinti alimentus, nes kiekvieną mėnesį vaikų motinai pervedinėjo pinigus, norėjo sumažinti išlaikymo sumą. Per pažįstamus rado teisininką, šis parengė tuos dokumentus, davė krūvą „popierių”, pasakė pasirašyti, vežti į teismą. Labai aplaidžiai pasirašinėjo, nežiūrėdamas ką. Pasirašinėjo ir jis, ir jo tėvas, aplaidžiai. Nežinojo, kad yra toks susitarimas dėl išlaikymo pareigos nebuvimo, teisininkas jam davė dokumentus, kuriuos jis pasirašė. Neskaitė, ką pasirašo, galvojo, kad iš tikrųjų padės, o tik problemų padarė. Tiksliai negali pasakyti, kas tą susitarimą pasirašė, gal ir jis, o gal ir ne. Sūnus tuo metu atėjo paprašyti pinigų ar kažko, jis sūnui pasakė pasirašyti, sūnus žiūrėdavo, skaitydavo. Galvojo, kad šis „popierius“ jokios teisinės galios neturi, jokių pasekmių nebus, galvojo teisininkas tikrai jam padės. Dėl tų parašų niekas nenukentėjo finansiškai, nebandė jokios nusikalstamos veikos padaryti. Gailisi, kad taip išėjo, tai jo aplaidumas.

Nukentėjusysis E. G. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jam žinoma, jog oficialiai buvo panaikintas susitarimas dėl skolų jam panaikinimo. Minėtame dokumente buvo užfiksuota, kad jis neturi jokių priekaištų ateityje, kad nuimtos visos skolos. Tas dokumentas buvo pateiktas Vilniaus rajono apylinkės teisme. Tai melagingas dokumentas. Parašas ten buvo ne jo. Pasirašyti dokumento jam nebuvo jokios prasmės, kadangi šiuo metu parama jam labai reikalinga, dėl finansinių problemų turėjo mokslus sustabdyti. Šį dokumentą pamatė gavęs paštu, o vėliau jį dar kartą pamatė teisme. Iki to dokumento gavimo santykiai su tėvu buvo normalūs. Tėvas kartais finansiškai padėdavo, bet tai būdavo dažniausiai prieš teismo posėdžius. Tėvas jam nesakė, kad kreipsis į teismą dėl skolos sumažinimo, neprašė pasirašyti jokių dokumentų.

Liudytoja K. G. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad gavo iš teismo dokumentus dėl alimentų sumažinimo ir su jais buvo pasirašytas dokumentas, kuriuo Edvinas atsisako skolos. Edvinas pasakė, kad tai ne jo parašas, jis pranešė policijai. Edvinas tikrai to nepasirašytų, nes jam reikia tų pinigų. Sūnus sakė, kad nekalbėjo su tėvu dėl tokių dokumentų, bet tėvas buvo labai geras pasidaręs, kvietė į piceriją. Po to, kai sūnus padavė pareiškimą, tėvas užsipuolė jį, grasino susidoroti.

Liudytojas M. L. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad atstovauja teisinių paslaugų įmonę. Kaltinamasis jam yra žinomas, buvo jo klientas. Jo atveju buvo ruošiamas skundas ar civilinis ieškinys dėl alimentų mokėjimo dydžio sumažinimo. Atsimena ruoštą ieškinį dėl alimentų sumažinimo, surašė ir pateikė teismui, po to teismo buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, jie pašalino. Klientas sakė, kad jo su sūnumi santykiai geri, todėl ir buvo suruoštas susitaikymo susitarimas. Apie susitarimą su sūnumi sužinojo iš kaltinamojo, su jo sūnumi nebendravo ir jo nematė. Gali būti, kad jis rengė tokį susitarimą. Tai buvo prieš du metus, neatsimena. Jo medžiagoje kompiuteryje minimas toks susitarimas, kuris buvo pateiktas kaltinamajam, jei buvo ruošiamas, bet ar kaltinamasis pateikė jį teismui, jam nėra žinoma.

Iš 2016 m. rugsėjo 22 d. E. G. pareiškimo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK matyti, kad jis pranešė apie tai, jog D. G. susitarime dėl išlaikymo pareigos nebuvimo pateikė netikrą informaciją ir suklastojo jo parašą. Suklastotą dokumentą jis pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-2971-892/2016 (t. 1, b. l. 6).

Iš 2016 m. spalio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. G. pateikė 2016 m. birželio 1 d. „Susitarimo dėl išlaikymo pareigos nebuvimo“ originalą (t. 1, b. l. 18-19).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. kovo 24 d. specialisto išvados matyti, kad atlikus rašysenos tyrimą nustatyta, jog 2016 m. birželio 1 d. Susitarime dėl išlaikymo pareigos nebuvimo E. G. vardu pasirašė D. G. (t. 1, b. l. 31-32).

Iš byloje esančio D. G. 2016 m. birželio 20 d. pakoreguoto civilinio ieškinio Vilniaus rajono apylinkės teismui turinio matyti, kad D. G. nurodo, jog „Ieškovas su sūnumi E. G. sudarė susitarimą dėl išlaikymo pareigos nebuvimo (Priedas Nr. 2), kuriuo E. G. patvirtino, kad jo tėvas D. G. nei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-275-855/2012 pagrindu, nei jokiu kitu pagrindu nėra skolingas E. G. alimentų ar kitų su išlaikymu susijusių sumų“. Susitarimo dėl išlaikymo pareigos nebuvimo kopija pateikiama teismui kaip ieškinio priedas (t. 1 , b. l. 57-58).

Iš 2017 m. gegužės 18 d. antstolės Daivos Prunskienės pranešimo matyti, kad D. G. išlaikymo įsiskolinimas nuo 2014 m. balandžio 21 d. iki E. G. pilnametystės yra 2214,52 eurai (t. 1, b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad D. G. suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule siekė išvengti turtinės prievolės, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.

D. G. apklausiamas teismo posėdyje dėl jam inkriminuotų kaltinimų neprisipažino, parodė, kad 2016 m. vasarą naudodamasis teisininko pagalba ruošė ieškinį teismui dėl jam priteisto mokėti išlaikymo vaikams. Teisininkas jam davė krūvą dokumentų, kuriuos nurodė pasirašyti, jis pasirašė, ką pasirašo, nesigilino. Kai kuriuos dokumentus pateikė pasirašyti ir sūnui, anot jo, sūnus skaitė prieš pasirašydamas. Kategoriškai neigė, kad savo veiksmais padarė ir kėsinosi padaryti nusikalstamą veiką, teisinosi aplaidumu, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia visuma duomenų, kurie atsispindi liudytojų parodymuose, specialisto išvadoje, rašytiniuose įrodymuose.

Teismas sprendžia, kad byloje nustatyta, jog 2016 m. birželio 1 d. susitarime E. G. vardu pasirašė D. G.. Šį faktą patvirtina kategoriška specialisto išvada, taip pat nukentėjusiojo E. G. parodymai apie tai, kad jis nepasirašė jokių dokumentų.

Kad nebuvo ir žodinio tokio susitarimo, teismo vertinimu, patvirtina E. G. parodymai, kad jis nebūtų pasirašęs tokio dokumento, nes pinigai šiuo metu jam yra labai reikalingi norint mokytis, taip pat K. G. parodymai apie tai, kad sūnus tokių dokumentų nebūtų pasirašęs. Tiek liudytoja teisme apklausta buvusi D. G. sutuoktinė K. G., tiek jo sūnus E. G. parodė, kad apie neva tarp E. G. ir D. G. pasirašytą susitarimą sužinojo tik gavę Vilniaus rajono apylinkės teismo procesinius dokumentus, kad E. G. nedelsiant kreipėsi su pareiškimu į policijos komisariatą, o tai sužinojęs D. G., pasak liudytojos K. G., netgi buvo užpuolęs sūnų ir jam grasinęs susidoroti.

Teisme apklaustas liudytojas M. L., teikęs teisines paslaugas D. G., ruošęs civilinį ieškinį teismui dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, nurodė, kad be kitų dokumentų jis galėjo būti parengęs ir minimą susitaikymo susitarimą tarp D. G. ir E. G.. Apie draugišką jo kliento D. G. susitarimą su sūnumi jis teigė sužinojęs iš D. G.. Ar šalys jį pasirašė ir pateikė teismui, jam nėra žinoma, kadangi paruoštus dokumentus perdavė klientui.

Susitarimas dėl įsiskolinimo nebuvimo nurodytas ir D. G. ieškinyje, kartu su ieškiniu buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėtina, kad tokio susitarimo dėl išlaikymo pareigos nebuvimo egzistavimas būtų naudingas tik D. G., kuris, juo remdamasis galėjo išvengti turtinės prievolės sūnui E. G.. Nei M. L., nei E. G. nebuvo suinteresuoti tokio susitarimo buvimu.

Pažymėtina ir tai, kad susitarime dėl išlaikymo pareigos nebuvimo D. G. ir E. G. vardai ir pavardės bei jų vardu padėti parašai yra šalia vienas kito. Parašas prie E. G. pavardės (kurį remiantis specialisto išvada parašė D. G.) ir parašas prie D. G. pavardės panašūs, tačiau nevienodi. Jei D. G. būtų pasirašęs, kaip jis pats teigia, aplaidžiai, nežiūrėdamas kur, jis būtų prie sūnaus pavardės padėjęs savo parašą. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad D. G. turėjo suvokti, kad pasirašo ne savo vardu, t. y. klastoja dokumentą, o, pateikdamas tokį susitarimą teismui, apgaule siekia išvengti turtinės prievolės.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas sprendžia, kad D. G. suklastojo tikrą dokumentą ir pasikėsino apgaule išvengti turtinės prievolės, jo veika kvalifikuota tinkamai, jo kaltė įrodyta.

Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę D. G., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltę, nusikalstamos veikos stadiją: pasikėsinta padaryti 1 tyčinį nesunkų nusikaltimą ir padarytas 1 tyčinis nesunkus nusikaltimas, viena iš veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: veikas padarė būdamas teistas 1 kartą, bausmę yra atlikęs, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 63-64), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydėsi 14 kartų, paskutinį kartą nuo 2014 m. gruodžio 6 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 86), VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 87). Įvertinama ir tai, kad D. G. yra dirbantis, darbdavio bei bendruomenės parapijos klebono charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – D. G. siekė išvengti turtinės prievolės – mokėti sūnui išlaikymą. Vertindamas tai, teismas atkreipia dėmesį, kad D. G. jau yra nuteistas pagal BK 164 straipsnį dėl vengimo išlaikyti tą patį E. G., o šiuo nuosprendžiu jis pripažįstamas kaltu dėl siekimo apgaule išvengti turtinės prievolės E. G. naudai, t. y. nusikalstamas veikas sieja panašūs motyvai.

Teismas pažymi, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, įstatymas numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą. Baudos skyrimas už šias D. G. padarytas veikas, teismo nuomone, nėra tikslingas, nes D. G. turi mokėti išlaikymą ir įsiskolinimą be kita ko ir sūnui, kuris yra nukentėjusysis šioje byloje, t. y. teismo vertinimu paskyrus baudą, nebūtų tinkamai ginami nukentėjusiojo interesai. Laisvės atėmimo bausmė teismo vertinimu šioje situacijoje per griežta. Įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir įstatymo nuostatas, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam D. G. arešto bausmę. Jos dydis nustatomas artimas įstatymo nustatytam bausmės vidurkiui, skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, įvertinama, kad ji buvo nebaigta.

Nors prokurorė prašė bausmes sudėti dalinio sudėjimo būdu, teismo vertinimu, D. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad idealioji nusikaltimų sutaptis yra ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (pvz., LAT 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012 ir kt.). Nors šioje byloje nėra nustatytas tikslus laikas, kada D. G. suklastojo E. G. parašą, tačiau, remiantis M. L. parodymais, šis susitarimas buvo rengiamas tuo pačiu metu, kaip ir ieškinys, Vilniaus rajono apylinkės teismui pateiktas kartu su ieškiniu. Teismo vertinimu, tiek dokumento suklastojimas, tiek pasikėsinimas sukčiauti buvo padarytos per trumpą laiko tarpą, abi veikas sieja vieningas sumanymas – tikslas išvengti turtinės prievolės E. G.. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės sudedamos apėmimo būdu.

Ikiteisminio tyrimo metu D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 58-59), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pripažinti D. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto.

Pripažinti D. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 parų arešto

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti D. G. galutinę subendrintą bausmę – 50 parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.