Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu jam paskirta galutinė subendrinta – 50 parų arešto bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.

1. D. G. nuteistas už tai, kad jis žinodamas, kad jam Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-275-855/2012, kurioje buvo atsakovu, priteista nepilnamečių vaikų E. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt (115,85 eurų) kiekvienam periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki vaikų pilnametystės, bei priteista nepilnamečiui sūnui E. G. 14 400 Lt (4 170,53 eurų) išlaikymo įsiskolinimas, o nepilnametei dukrai G. G. 4 400 Lt (1274,33 eurų) išlaikymo įsiskolinimas, išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja paskiriant K. G., siekdamas apgaule išvengti turtinės prievolės, 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje - birželio mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku savo namuose, bute Gamyklos g.36-9, Rudaminoje, Vilniaus rajone, pasirašė savo bei savo sūnaus E. G. vardu, suklastodamas pastarojo parašą, 2016 m. birželio 1 d. „Susitarimą dėl išlaikymo pareigos nebuvimo“, kuriame nurodyti melagingi duomenys, t.y. tai, kad E. G., pilnametis D. G. sūnus, patvirtina, kad jo tėvas D. G. nei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-275-855/2012 pagrindu, nei jokiu kitu pagrindu nėra skolingas E. G. alimentų ar kitų su išlaikymu susijusių sumų, ir šį žinomai suklastotą dokumentą kartu su 2016 m. birželio 20 d. „Pakoreguotu ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo“ 2016 m. birželio mėn. pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui, Ukmergės g. 322, Vilniuje. Tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule siekė išvengti turtinės prievolės – 14 400 Lt (4 170,53 eurų) išlaikymo įsiskolinimo ir 2 214,52 eurų nesumokėtų periodinių išmokų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes E. G., pastebėjęs dokumento klastotę, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą.

Šiais savo veiksmais D. G. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

III. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

V. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Nuteistojo D. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas, yra įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo pakeisti jam paskirtą bausmę, t.y. 40 parų areštą pakeisti į su laisvės apribojimu nesusijusią bausmę.

7. Išanalizavus bylos medžiagą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, skirdamas nuteistajam bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

8. Apeliantas yra nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes, o BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo iki trijų metų bausmes. Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį – areštą, atsižvelgė į D. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltę, nusikalstamos veikos stadiją (pasikėsinta padaryti vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, viena iš veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios), atsakomybę sunkinančių aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę (nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas (t.2, b.l.67-68), baustas administracine tvarka (t.2, b.l.63-64)), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydėsi 14 kartų, paskutinį kartą nuo 2014 m. gruodžio 6 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d., (diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t.2, b. l. 86)). Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas įvertino ir tai, kad D. G. yra dirbantis asmuo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgė ir į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (D. G. siekė išvengti turtinės prievolės – mokėti sūnui išlaikymą). Pritartina apylinkės teismo neigiamam nuteistojo asmenybės vertinimui atsižvelgiant į tai, kad D. G. jau būdamas nuteistas pagal BK 164 straipsnį dėl vengimo išlaikyti E. G. ir vėl padarė nusikalstamą veiką susijusią su sūnaus išlaikymu. Skundžiamu nuosprendžiu jis pripažįstamas kaltu dėl siekimo apgaule išvengti turtinės prievolės savo sūnaus E. G. atžvilgiu, t.y. nuteistojo padaryta nusikalstama veika padaryta siekiant tų pačių tikslų, t.y. išvengti išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Šie duomenys, o taip pat ir aptarti skundžiamame nuosprendyje, patvirtina nuteistojo D. G. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Asmens teistumas apibūdina jo asmenybę, todėl ši aplinkybė turi būti vertinama sprendžiant bausmės rūšies bei jos dydžio nustatymo klausimą. Konstatuotina, jog už padarytą nusikaltimą nuteistajam paskyrus su laisvės apribojimu nesusijusią bausmę, paskirta bausmė neatitiktų BK bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties, todėl nėra teisėto pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. G. skyrė 50 parų areštą, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimą numatytas 90 parų areštas. Įvertinus byloje esančius duomenis sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad tinkamiausia bausmės rūšis D. G. bus arešto bausmė. Atsižvelgiant į minėtas bylos aplinkybes, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį: sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, konstatuotina, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistajam D. G. už padarytas nusikalstamas veikas, parinko tinkamą bausmės rūšį ir paskyrė teisingą bausmės dydį, kuris nelaikytinas aiškiai per griežtas. Apylinkės teismas nurodė pagrįstus motyvus, kodėl nuteistajam negali būti paskirtos kitos bausmės rūšys.

Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. G. apeliacinį skundą atmesti.