- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-1689-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02710-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.11.16Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.12Kiti klausimai, susiję su įrodymais bei įrodinėjimu civiliniame procese
- 3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui E. K. dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti 2020-11-07 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį; pritaikyti restituciją – grąžinti ieškovui J. M. 5 500 Eur sumokėtą kainą už automobilį AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovui E. K. automobilį; priteisti iš atsakovo 70 Eur patirtų nuostolių atlyginimui; priteisti 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2020-11-07 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovas ieškovui už 5 500 Eur pardavė automobilį AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas deklaravo, kad automobilis turi minimalius defektus, t. y. įbrėžtas bamperis, važiuoklei reikalingas remontas. Jokių kitų defektų pardavėjas nenurodė, todėl ieškovas turėjo pagrįstų lūkesčių tikėtis, kad jis įsigyja tinkamos kokybės daiktą, tinkamą naudoti pagal paskirtį, be paslėptų trūkumų.
3. Nurodė, jog pradėjus eksploatuoti automobilį, ieškovas juo nuvažiavo tik apie 60 kilometrų, kai automobilis pradėjo skleisti pašalinius garsus iš variklio skyriaus, daužytis, drebėti. Automobilis eksploatuotas buvo tik kelionei į darbą ir atgal, kuomet pakeliui į darbą automobilis sugedo ir automobilį ieškovas 2020-11-10 autovežio pagalba nugabeno į servisą „Autokora“ Vilniuje.
4. Transporto priemonės apžiūros 2020-11-16 aktu nustatyta, kad yra prasukti įdėklai, dėl esamo variklio defekto, automobilis negali būti toliau eksploatuojamas, reikalingas didelis variklio remontas, t. y. būtina keisti variklį, atliekant šiuos remonto darbus: 1) naudotas variklis (1500 Eur be PVM); 2) variklio keitimo darbai (700 Eur be PVM); 3) tepalai, filtras, antifrizas, tarpinės (200 Eur be PVM). Bendra automobilio remonto išlaidos sudaro 2400 Eur be PVM arba 2904 Eur su PVM.
5. Automobilio trūkumas išaiškėjo per dvi dienas nuo jo įsigijimo, todėl yra akivaizdu, kad tas daikto trūkumas buvo jo perdavimo metu. Gedimas yra aiškus, tačiau įvardinti konkrečią variklio detalę, kuri kontaktuoja su kita variklio detale, yra įmanoma tik variklį išardžius, kas lemia itin dideles sąnaudas.
Šalies argumentai
6. Ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, prašydamas iki 2020-11-26 sumokėti pirkėjui 2 904 Eur su PVM už automobilio remontą arba pasiimti transporto priemonę ir grąžinti pirkėjui sumokėtus pinigus, t. y. 5 500 Eur, tačiau atsakovas su pateikta pretenzija nesutiko.
7. Nurodė, kad automobilio patikra UAB „Autokora“ servise ieškovui kainavo 50 Eur.
8.Viso automobilio paruošimas eksploatacijai ieškovui papildomai preliminariai kainuotų 2904 Eur. Kadangi ieškovo įsigytas automobilis turi esminį variklio defektą ir negali būti eksploatuojamas, t. y. negali būti naudojamas tam, kam buvo įsigytas, jo kokybė neatitinka nurodytos sutartyje, ieškovas prašė nutraukti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją, taip pat atlyginti patirtus tiesioginius nuostolius.
Šalies argumentai
9. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovui naudojantis ginčo automobiliu, nebuvo pastebėti jokie automobilio variklio trūkumai, variklis nebuvo remontuojamas, tik pakeista alyva.
10. Atsakovas, ginčo automobilį įsigijęs 2020-01-29 iš UAB „Erkonta“, pakeitė variklio tepalus, tepalo ir oro filtrus, kaitinimo žvakes, važiuoklės stabilizatorius. Jokie kiti automobilio remonto darbai nebuvo atlikti. Variklis nebuvo nei remontuojamas, nei reguliuojamas. 2020 m. sausio mėn. pabaigoje - vasario mėn. pradžioje automobilis praėjo techninę apžiūrą, buvo registruotas VĮ „Regitra“, jam išduoti valstybiniai numeriai.
Atsiliepimas
11. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. spalio mėn. pabaigoje į interneto svetainę „Autopolius“ įkėlė skelbimą apie ginčo automobilio pardavimą. 2020-11-07 ieškovas su dviem pažįstamais, kuriuos pristatė kaip automobilių specialistus, atvyko pas atsakovą į namus ir kruopščiai tikrino automobilį. Ieškovas su savo draugais tyrė variklio darbą tuščiomis apsukomis bei akceleruojant. Dėl variklio darbo nei ieškovas, nei jo draugai pastabų neturėjo. Po to buvo tikrinama automobilio kiti mazgai - važiuoklė, vairas ir kt. Automobilį vairavo vienas iš ieškovo draugų. Buvo važiuojama įvairiais režimais. Važiuojant žvyruotu keliu, ieškovo draugai pareiškė pretenzijas dėl nedidelio bildėjimo pakaboje, todėl iš karto pradėjo derėtis dėl kainos mažinimo.
12. 2020-11-10 ryte ieškovas telefonu paskambino atsakovui ir pranešė, kad automobilis sugedo - girdisi variklio pašaliniai garsai ir ieškovas automobilį gabens į UAB „Autokorą“ servisą. Atsakovas tuo metu buvo išvykęs į reisą, todėl įvertinti ginčo automobilį galimybių neturėjo, tačiau neprieštaravo tam, kad automobilis būtų nugabentas į autoservisą.
13. Nurodė, jog ieškovo reikalavimą pagrindžiantis įrodymas - pateiktas UAB „Autokora“ 2020-11-16 transporto apžiūros aktas, yra itin neinformatyvus. Nurodytos transporto priemonės apžiūros akto išvados kelia abejonių tiek savo turiniu, tiek įrodomąja verte, nes automobilio variklio defektai nustatyti automobilį apžiūrėjus tik išoriškai. Akte nurodyta išvada, jog automobilio variklis netinkamas eksploatuoti niekuo nepagrįsta. Taip pat niekuo nepagrįsta automobilio remonto kaina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-04-12 sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo atsakovui priteisė 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Teismas nurodė, jog ieškovas įsigijo automobilį, kuris nors jau neturi jokių kokybės garantijų, tačiau jam 2020 m. vasario mėn. buvo atlikta transporto priemonės privalomoji apžiūra, kas teismui leido daryti išvadą, jog tuo metu jo eksploatacijai kliūčių nebuvo. Automobilis, iki kol ieškovas jį įsigijo iš atsakovo, buvo naudojamas su transportu susijusioje veikloje beveik keturiolika metų, t. y. tuo laikotarpiu su juo nuvažiuota apie 254 tūkst. kilometrų, atsakovas asmeniškai automobilį eksploatavo tik nuo 2020-01-29 iki 2020-11-07 (apie devynis mėnesius) ir per tą laiką nuvažiavo apie 10 tūkst. km. Atsakovui iš UAB „Erkonta“ 2020-01-29 įsigijus automobilį, netrukus transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu automobilis pripažintas techniškai tvarkingu.
16. Anot pirmosios instancijos teismo, tai, kad atsakovui nebuvo žinomi transporto priemonės trūkumai, patvirtina atsakovo pateikta transporto priemonės 2020-01-29 pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp jo ir prieš tai buvusio automobilio savininko. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas, būdamas šios transporto priemonės savininku, žinojo apie automobilio trūkumus ir tyčia juos nuslėpė.
17. Teismas nurodė, kad ieškovas, prieš pirkdamas automobilį, visa informacija apie automobilio būklę, disponavo, o sudarydamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ginčo automobilio techninės būklės pas specialistus netikrino, nors tokią galimybę turėjo. Prieš sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas turėjo galimybę įsitikinti perkamo automobilio būkle ar net atsisakyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
18. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo byloje pateikti įrodymai – carVertivcal ataskaita, UAB „Autokora“ 2020-11-16 transporto priemonės apžiūros aktas, nelaikytini nei realiais ieškovo nuostoliais, nei tinkamais įrodymais. Nurodė, kad 2020-11-16 transporto priemonės apžiūros aktas ginčo atveju nelaikytinas tinkamu įrodymu dėl šalies patirtų išlaidų, nes tam reikia pateikti finansinės atskaitomybės reikalavimus atitinkančius dokumentus, patvirtinančius realiai kreditoriaus patirtas išlaidas, todėl teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas įsigytu automobiliu iš viso negalės ateityje naudotis pagal jo paskirtį.
19. Šios aplinkybės, anot teismo, neteikia pakankamo pagrindo konstatuoti netinkamos kokybės daikto perdavimą kaip esminį sutarties pažeidimą pagal civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovui prieš parduodant automobilį buvo žinoma, kad šis turi trūkumų (defektų), dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, privalėjo paneigti pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas aplinkybes.
20. Teismas nurodė, jog ieškovas, pirkdamas keturiolikos metų naudotą transporto priemonę, privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jos techninę būklę (kokybę), tačiau to nepadarė. Neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui (atsakovui) iki daikto perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, negali kilti atsakovo atsakomybė dėl ieškovo nurodytų variklio gedimų.
21. Teismas įvertino, jog atsakovas suteikė ieškovui galimybę pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, bet ieškovas, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, tokia teise nepasinaudojo. Teismo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio trūkumų (gedimų) priežastis atsirado iki transporto priemonės ieškovui perdavimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad automobilis dėl galimų variklio gedimų negali būti eksploatuojamas ir jo nebegalima suremontuoti.
22. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas pardavė automobilį su esminiais variklio gedimais ir apie tai žinojo prieš parduodamas pirkėjui automobilį, t. y. ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad pardavėjas iki automobilio perdavimo pirkėjui žinojo apie automobilio variklio gedimus ir yra atsakingas dėl ieškovo patirtų išlaidų ar nuostolių, todėl esant šiems pagrindams, ieškovo ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021-04-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Teismo argumentai, kad atsakovas nežinojo apie daikto trūkumus ir neįrodyta, kad atsakovas tyčia juos nuslėpė, nėra aktualūs, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų. Pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus.
23.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, neva tai ieškovas galėjo patikrinti perkamą daiktą, bet to nepadarė. Nei įstatymas, nei šalių pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę.
23.3. Vilniaus regiono apylinkės teismas savo sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad apeliantas nepatikrino naudoto daikto kokybės. Taigi, teismas atmetė ieškinį dėl to, kad ieškovas nepasinaudojo savo teise, o ne dėl to, kad neįvykdė savo pareigos. Toks situacijos traktavimas akivaizdžiai neteisingas ir neatitinka pardavėjo teisėtų lūkesčių principo. Papildomai pažymėjo, kad teismas neįvertino to, kad automobilio pirkimas - pardavimas buvo vykdomas šeštadienį, o tokią dieną nedirba autoservisai, ko pasėkoje toks patikrinimas ir nebuvo galimas.
23.4. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad 2020-11-16 transporto priemonės apžiūros aktas nelaikytinas tinkamu įrodymu byloje. Atkreipė dėmesį, kad analogiški apžiūros aktai analogiškose bylose yra laikomi tinkamais įrodymais. Perteklinis ir nesąžiningas ieškovo atžvilgiu reikalavimas pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, kadangi ginčo situacijoje yra prašoma taikyti restituciją, t. y. automobilis iki šiol yra pastatytas aikštelėje ir laukia galutinio teismo sprendimo, pateikta pažyma tik preliminariai paskaičiuoja nuostolius, kuriuos apeliantas patirtų, norėdamas remontuoti automobilį. Šiuo atveju ieškovas pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą, t. y. pirkimo pardavimo sutarties nutraukimą ir restitucijos taikymą, todėl ir pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus nėra galimybės.
23.5. Teismas nevertino į bylą prijungtų telefoninių pokalbių įrašų, iš kurių matyti akivaizdus atsakovo nesąžiningumas. Visų pirma, atsakovas sutiko grąžinti pinigus, jeigu bus nustatytas variklio defektas. Atsakovas buvo informuotas, kur bus atliekama automobilio apžiūra ir atsiuntė savo draugus, kad joje dalyvautų. Po apžiūros supratus, kad automobilis nėra tinkamas eksploatuoti, nusprendė pradėti vengti atsakomybės ir net slapta pavogė automobilio numerius. Savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje per atstovą atsakovas neigė šias aplinkybes, tačiau į bylą prijungti telefoniniai pokalbiai aiškiai įrodo šių aplinkybių egzistavimą. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino šių aplinkybių, kas iš dalies lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
23.6. Teismas nevertino į bylą pateiktos carVertical ataskaitos, iš kuriuos matyti, be kita ko, kad automobilio rida galimai buvo suklastota. Pagal šią ataskaitą buvo nustatyta, kad dar 2016 m. ginčo automobilio rida buvo gerokai didesnė nei 300 000 km, tačiau atsakovas ją pardavė su vos didesne nei 200 000 km., kas reiškia, kad automobilis tikėtinai buvo parduotas su suklastota rida. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jeigu jam būtų buvus žinoma ši aplinkybė, jis automobilio nebūtų pirkęs, tačiau pirmosios instancijos teismas ir šios aplinkybės nevertino, kas, kartu su kitais argumentais, lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
23.7. Apeliantas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminio sutarties pažeidimo už perduotą automobilį su variklio defektu. Sutarties pažeidimas yra esminis, nes ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi. Atsakovas galimai dėl didelio neatsargumo bei siekdamas nepatirti nuostolių, neinformavo ieškovo apie paslėptus parduodamo automobilio defektus, ieškovas turi pagrindą tikėtis, jog sutartis nebus įvykdyta tinkamai, nes, atsakovui pardavus automobilį su paslėptais defektais, jis nėra užtikrintas, kad atsakovas nesuremontuos variklio pačiu pigiausiu ir jokių garantijų neteikiančiu būdu, be to, atsakovas nepatirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, nes šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo. Dėl to spręstina, jog ieškovas įgijo teisę šią sutartį nutraukti. Pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai įvertino situaciją, iš esmės nenagrinėdamas visų esminio sutarties pažeidimo sąlygų, netinkamai kvalifikavo ginčo situaciją, kas lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą.
23.8. Visiškai neadekvatus ir visomis prasmėmis su protingumo principu prasilenkiantis yra pirmosios instancijos teismo argumentas, kad automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, todėl darytina išvada, kad jis buvo techniškai tvarkingas. Pagal Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2008-10-04 įsakymą Nr. 3-406 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomos techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašą“ lengviesiems automobiliams techninė apžiūra privaloma atlikti kas du metus. Akivaizdu, kad per dviejų metų laikotarpį automobiliui gali įvykti įvairių gedimų, todėl motyvuoti sprendimą ir pripažinti automobilį techniškai tvarkingu remiantis tuo, kad jis paskutinių dvejų metų laikotarpiu buvo praėjęs ir turėjo galiojančią techninę apžiūrą, yra neteisinga, nesąžininga ir neprotinga ieškovo atžvilgiu.
Atsiliepimas
24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas nurodo su skundu nesutinkantis. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. ieškovas nusišalino nuo įrodinėjimo pareigos ir jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo reikalavimus neteikė.
24.2 Atsakovas neneigia, kad ieškovo pateiktas 2020-11-16 transporto priežiūros aktas yra rašytinis įrodymas byloje, tačiau jo įrodomoji vertė yra niekinė. Į aktą įrašyti tokie variklio defektai, kuriuos galima nustatyti tik išardžius variklį, pvz. „prasukti alkūninio veleno indėklai“, tačiau iš to paties akto matosi, kad buvo atlikta tik automobilio išorinė apžiūra, galimai netgi pakeltas automobilio variklio gaubtas.
Šalies argumentai
24.3. Apelianto nurodoma teismų praktika nuo nagrinėjamos bylos iš esmės skiriasi tiek nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek ginčų sprendimo aspektais.
24.4. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesiėmė tinkamų ir pakankamų priemonių savo reikalavimų pagrindimui, nesinaudojo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis tais įrodymais, kurie yra byloje. Ieškovui neįrodžius savo reikalavimų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020-11-07 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovas ieškovui už 5 500 Eur pardavė automobilį AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje transporto priemonės trūkumai nebuvo nurodyti, skiltyje „informacija apie įvykius ir trūkumus“ įrašyta, „žinomi“. Transporto priemonės rida nurodyta 254000 km. Šalių teigimu, prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį, pirkėjui buvo nurodyti tokie transporto priemonės trūkumai: įbrėžtas bamperis, reikalingas važiuoklės remontas. Ieškovas nurodo, jog automobiliu nuvažiavo apie 60 km, kai automobilis pradėjo skleisti pašalinius garsus iš variklio skyriaus, daužytis, drebėti, ir 2020-11-10 sugedo, dėl ko autovežio pagalba buvo nugabentas į servisą „Autokora“, Vilniuje. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo, patvirtino, jog 2020-11-10 ryte sulaukė ieškovo skambučio dėl sugedusio automobilio, kurį ieškovas nurodė gabensiantis į autoservisą „Autokoras“. Atsakovas neigė, jog buvo informuotas apie automobilio patikros laiką ir vietą, teigė, jog nebuvo į patikrą kviečiamas. Transporto priemonės 2020-11-16 apžiūros aktas patvirtina, kad automobiliui būtina atlikti šiuos darbus: pakeisti variklį (700 Eur plius PVM) į naudotą variklį (1500 Eur plius PVM), pakeisti tepalus, filtrą, antifrizą, tarpines (200 Eur plius PVM). Transporto priemonės apžiūros aktą sudaręs UAB „Autokora“ direktorius V. B. defektų aprašyme nurodė, kad po išorinės apžiūros nustatyta, jog prasukti alkūninio veleno indėklai ir variklis nebetinkamas naudoti.
27. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, transporto priemonės pažiūros aktas nelaikytinas tinkamu įrodymu, nes neteikia pakankamo pagrindo konstatuoti netinkamos kokybės daikto perdavimo kaip esminio sutarties pažeidimo. Atsakovas teigia, jog šis aktas yra neinformatyvus, keliantis abejonių savo turiniu ir įrodomąja verte.
28. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina iš dalies. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. CPK 186 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020).
29. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės pažiūros aktas yra laikytinas rašytiniu įrodymu CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme. Taigi, turėjo būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (šalių paaiškinimais, pirkimo pardavimo sutartimi, carVertical ataskaita, šalių susirašinėjimu, pateiktais garso įrašais ir kt.).
30. 2020-11-16 transporto priemonę apžiūrėjo ir aktą surašė UAB Autokora“ direktorius V. B.. Duomenys iš viešų registrų patvirtina, kad UAB „Autokora“ užsiima variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu. Taigi, nurodyta įmonės veikla susijusi būtent su automobilių variklių defektų nustatymu, todėl tai vienas iš įrodymų, patvirtinančių ginčo automobilio defektus.
31. Sutiktina su atsakovu, kad akte nurodyta išvada yra nepakankamai neinformatyvi, kelianti abejonių savo turiniu, kadangi neaišku, kaip vizualiai apžiūrint, galima buvo konstatuoti, jog prasukti alkūninio veleno indėklai, kad „kala“ alkūninis velenas, kas yra nurodyta kaip variklio gedimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, proceso šalims įrodinėjimo pareigos nepaskirstė, vykdydamas teismo išaiškinimo pareigą (CPK 160 straipsnis), šalių dėmesio į tai, kokios aplinkybės yra reikšmingos bylai tinkamai išnagrinėti, neatkreipė, esant vieninteliam rašytiniam įrodymui dėl automobilio gedimo, kurio turinys kelia daugiau klausimų, nei duoda atsakymų, nesiūlė byloje šalims skirti ekspertizės, tikslu išsiaiškinti transporto priemonės trūkumus, jų atsiradimo priežastis, transporto priemonės apžiūros aktą surašiusio asmens neapklausė, tikslu išsiaiškinti, kaip buvo nustatyti gedimai, ar jie esminiai, paslėpti, ar juos galima buvo pastebėti be specialisto pagalbos, ar automobilio trūkumai yra dideli, ar jie atsirado dėl pirkėjo kaltės, taigi, neatskleidė bylos esmės.
32. Be to, byloje nebuvo nustatyta, koks konkrečiai yra variklio gedimas, dėl kokių priežasčių/kieno veiksmų automobilio variklis sugedo, ar variklio gedimui turėjo įtakos jo užvedimas pakankamai variklio nepašildžius (kaip nurodo daręs ieškovas), ar dėl automobilio variklio gedimo automobilis tinkamas eksploatuoti.
33. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir kitų į bylą apteiktų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti/paneigti pardavėjo nesąžiningumą (carVertical ataskaitos, šalių garso įrašų) bei leistų nustatyti, ar pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju pirkimo – pardavimo sutarties bei atitinkamai leistų taikyti tinkamą pirkėjo teisų gynimo būdą.
34. Teismui nustačius, kad dėl automobilio variklio gedimo transporto priemonė netinkama eksploatuoti, reikalinga spręsti dėl CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo, kadangi pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020), o pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
36. Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei pirkimo – pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Atsižvelgiant į tokį įstatyminį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, atmestini kaip nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su tuo, jog ieškovas, sudarydamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ginčo automobilio techninės būklės pas specialistus netikrino, nors privalėjo tokia teise pasinaudoti, dėl ko negali kilti atsakovo atsakomybė dėl ieškovo nurodytų variklio gedimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo nepasinaudojimas savo teise patikrinti automobilį servise, nepanaikina atsakovo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę.
37. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi iš naujo, o tai neatitiktų apeliacijos prasmės, nes apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo kontrolės forma ir byla apeliaciniame procese nenagrinėjama iš naujo.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir bylą perduoda nagrinėti iš naujo apylinkės teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
39. Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas, be kita ko, turėtų atkreipti ieškovo dėmesį į tai, jog į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuostolių faktą bei dydį).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.