Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-02-13 · Civilinė byla Nr. e2-92-1120/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-13
Bylos Nr.
e2-92-1120/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Tikniūtė
Ieškovas
A. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-92-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00972-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3711-432/2019, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. D. (toliau – ir ieškovas) 2019 m. liepos 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų K. S. ir L. S. (toliau – ir atsakovai) 34 200 Eur skolos ir 6 840 Eur maksimalios hipotekos sumą.

2. 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas prašė areštuoti atsakovams priklausančias 41 040 Eur dydžio pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškovu, o jų nesant ar jų nepakankant – areštuoti nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti šiuo turtu, paliekant atsakovams teisę naudotis juo ir jį valdyti.

3. Ieškovas nurodė, kad ieškinį įrodinėja notaro patvirtina ieškovo ir atsakovų sudaryta paskolos sutartimi bei notaro patvirtintu ieškovo ir atsakovų sudarytu hipotekos sandoriu. Pasak ieškovo, jis tikėtinai pagrindė ieškinį, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas taip pat nurodė, kad prašoma priteisti suma (41 040 Eur) yra neabejotinai didelė fiziniams asmenims. Atsakovas yra samdomas darbuotojas, o duomenų apie atsakovės įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) neturi. Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nuo 2011 m. birželio 9 d. iš atsakovės vykdo įsiskolinimo išieškojimą. Pasak ieškovo, tai rodo, jog atsakovai yra nesąžiningi, eilę metų piktybiškai vengia įvykdyti kitą kreditorinį įsipareigojimą (VMI), o paimdami neabejotinai didelį kreditorinį įsipareigojimą iš ieškovo ir įsipareigodami jį grąžinti per pusę metų, akivaizdžiai tinkamai bei atsakingai (galimai piktybiškai) neįvertino savo finansinių galimybių. Galimai veikdami nesąžiningai, atsakovai hipotekos sandoriu įsipareigojo per penkias darbo dienas, kai bus panaikintas žemės sklypo suvaržymas, įkeisti jiems priklausančią žemės sklypo dalį ieškovo naudai, nors tokio įsipareigojimo objektyviai negalėjo bei neketino vykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškovo A. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai manyti, kad prašoma priteisti suma atsakovams iš tiesų yra didelė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Teismas taip pat nurodė, kad nors ieškovas pateikė teismui duomenis apie atsakovų darbinius santykius, tačiau teismui nėra žinomas atsakovų turimas turtas visa apimtimi.

6. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė objektyvių duomenų apie atsakovų slapstymąsi, gyvenamosios vietos pakeitimą ir (ar) panašius veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovai siekia apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant būsimą teismo sprendimą. Teismas vertino, kad atsakovų galimo nesąžiningumo nepagrindžia ir ieškovo argumentai apie atsakovų sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, nes šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, kad atsakovai įsipareigojimų nevykdo nesąžiningai.

7. Teismas pastebėjo, kad hipotekos sandorio šalių susitarimu suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimui ieškovui buvo įkeistos atsakovams priklausančios gyvenamosios patalpos (14736/24776 dalys). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas jau yra užtikrintas hipoteka. Teismas konstatavo, kad žinių apie atsakovės darbo santykius nebuvimas ir priverstinis nedidelės baudos išieškojimas nėra aplinkybės, kurios sudaro pagrindą šalia hipotekos pritaikyti ir turto areštą.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskirajame skunde ieškovas A. D. prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Ieškovo atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Prievoliniai teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju yra susiklostę tarp fizinių asmenų. Iš atsakovų prašoma priteisti suma fiziniams asmenims yra neabejotinai didelė. Be to, atsakovai yra fiziniai asmenys, kurių veiksmai neprognozuojami ir kurių turtinė padėtis priklauso nuo jų valios ir bet kada gali keistis.

8.2. Nors atsakovai ir turi nekilnojamojo turto (butą (duomenys neskelbtini) bei ieškovui įkeistą butą su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas)), tai savaime negarantuoja, kad teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, jį bus įmanoma įvykdyti, nes abu atsakovai paskolos sutarties sudarymo metu buvo sulaukę pensijinio amžiaus. Be to, atsakovas yra samdomas darbuotojas, o duomenų apie atsakovės įdarbinimą Sodra neturi.

8.3. Atsakovai ketino ir turėjo realias galimybes parduoti dalį turimo nekilnojamojo turto ir persikelti gyventi į kitą butą, taip laiku atsiskaitant su ieškovu, tačiau ieškovo atžvilgiu elgiasi nesąžiningai bei beveik du metus piktybiškai vengia įvykdyti savo prievolę.

8.4. Apribojimas disponuoti atsakovams priklausančiu Žemės sklypu su statiniais buvo pritaikytas nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d., tačiau atsakovai 2017 m. balandžio 5 d. sudarydami hipotekos sandorį, įsipareigojo Žemės sklypo su statiniais įkeitimą atlikti per penkias dienas po apribojimo panaikinimo. Toks elgesys objektyviai nurodo į atsakovų nesąžiningumą, nes atsakovai iš anksto žinodami, kad apribojimo tikėtinai artimiausiu metu negalės panaikinti, pateikdami melagingą informaciją, įkeitė turtą, taip ateityje žymiai sumažindami įkeisto nekilnojamojo turto vertę bei apsunkindami įsiskolinimo įvykdymą.

8.5. Ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismas be objektyvios teisinės motyvacijos netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tai suponuoja teismo išankstinį nusistatymą, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė neegzistuoja, nes tokios tikimybės nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva; pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

Dėl ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo

13. Ieškovas atskirajame skunde pažymi, kad jis įrodė, jog ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, tačiau teismas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Ieškovo nuomone, tai reiškia teismo išankstinį nusistatymą, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė neegzistuoja.

14. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Pirmosios instancijos teismas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos dėl preliminaraus (tikėtino) ieškinio reikalavimų pagrįstumo nurodytu būdu nevertino, iš karto spręsdamas dėl to, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo atskirojo skundo argumentus, kad tai reiškia išankstinį teismo nusistatymą, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė neegzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad vien tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos), reiškia, kad teismas vertino, jos ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė, priešingai nei teigia ieškovas, egzistuoja. Su tokiu vertinimu iš esmės sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Ieškovas pirmosios instancijos teisme pareikštu ieškiniu siekia prisiteisti iš atsakovų skolą. Ieškovo ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ieškinio argumentai grindžiami įrodymais.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir vertinant, ar ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, atliekamas tik preliminarus ieškinio įvertinimas, kuris leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškinyje reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą ir pan.). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas neturi ir negali virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Atsižvelgiant į ieškovo pareikšto ieškinį, jo argumentus, ieškovo reiškiamus reikalavimus ir prie ieškinio pridedamus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas pasirinko leistiną civilinių teisių gynybos būdą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškinyje reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Vis dėlto, tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau vertina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą šiuo aspektu (dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo).

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

16. Ieškovas prašė areštuoti atsakovams priklausančias 41 040 Eur dydžio pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškovu, o jų nesant ar jų nepakankant – areštuoti nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti šiuo turtu, paliekant atsakovams teisę naudotis juo ir jį valdyti. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovų turtinė padėtis galimai yra sunki, o prašoma priteisti suma fiziniams asmenims yra neabejotinai didelė.

17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018). Byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018). Taigi, didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovo nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas asmens turto areštui taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; kt.).

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistuoja tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga jį įrodyti.

19. Prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovų nesąžiningumas, nes atsakovai piktybiškai beveik du metus vengia įvykdyti savo prievolę ieškovui. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu iš esmės yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovų veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, kaip galimai nesąžiningus, nurodo tuos atsakovų veiksmus (prievolių ieškovui neįvykdymą), dėl kurių ieškovas ir kreipėsi į teismą, pareikšdamas ieškinį, t. y. ieškovo argumentai dėl atsakovų nesąžiningumo yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nėra ir negali būti nagrinėjama iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). Atsakovų veiksmų teisėtumas sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamas kaip jau įrodytas ar pagrindžiantis atsakovų nesąžiningumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1250-196/2017).

20. Ieškovas atsakovų nesąžiningumą taip pat sieja su tuo, kad nors apribojimas disponuoti atsakovams priklausančiu Žemės sklypu su statiniais buvo pritaikytas nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d., tačiau atsakovai 2017 m. balandžio 5 d. sudarydami hipotekos sandorį, galimai veikdami nesąžiningai, įsipareigojo Žemės sklypo su statiniais įkeitimą atlikti per penkias dienas po apribojimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad šios aplinkybės nėra tikėtini duomenys apie atsakovų nesąžiningumą. Akivaizdu, kad hipotekos sandorio sudarymo metu (2017 m. balandžio 5 d.) nebuvo siekiama kaip nors apsunkinti ieškovui galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes ieškinys atsakovams buvo pareikštas tik 2019 m. liepos 11 d., t. y. daugiau nei po dviejų metų nuo hipotekos sandorio sudarymo.

21. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovai imsis nesąžiningų veiksmų ieškovo atžvilgiu, siekdami išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai, sužinoję apie ieškovo jiems reiškiamus reikalavimus, perleido kitiems asmenims, įkeitė ar kitokiu būdu apsunkino savo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, siekė nuslėpti ar sumažinti gaunamas pajamas ir pan., todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju neegzistuoja grėsmė ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas nepaneigė teismų praktikoje įtvirtintos atsakovo sąžiningumo prezumpcijos. Ieškovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl atsakovų galimai blogos finansinės padėties (duomenų apie atsakovės darbą nebuvimas, atsakovo samdomo darbuotojo pareigos, atsakovų pensijinis amžius), nesant bent tikėtinų duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, taip pat nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones (atsakovų turto areštą).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovo prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemonės, nenustačius grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Agnė Tikniūtė