Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ainora Kornelija Macevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutarime, kuriuo S. M. paskirta nuobauda – įspėjimas, nurodyta, jog nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos prašymą suteikti tarnybinę pagalbą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Visagino savivaldybės administracijos (toliau - Perkančioji organizacija) apklausos būdu įvykdyto mažos vertės viešojo pirkimo „Teisinių paslaugų pirkimas“ pagrindu tarp Perkančiosios organizacijos ir V. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Tiekėjas) 2014-08-27 sudarytos Teisinių paslaugų sutarties Nr. 5-272 (toliau – ir Sutartis) vykdymo atitikties Viešųjų pirkimų įstatymui ir (ar) su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams neplaninį vertinimą (toliau – ir Vertinimas). Vertinimo rezultatai įforminti 2017-05-10 Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties neplaninio vertinimo išvadoje Nr. 4S-1478 (toliau – ir Vertinimo išvada). Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje įtvirtinta viešojo pirkimo sąvoka – tai perkančiosios organizacijos atliekamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį. Perkančioji organizacija, siekdama įsigyti jai reikalingas paslaugas turi vykdyti viešojo pirkimo procedūras vadovaudamasi imperatyviais Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais.

Teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, jog veika, kurios padarymu kaltinamas S. M., padaryta iki 2017-01-01, todėl pagal administracinių nusižengimų kodeksą ji galėjo būti kvalifikuojama tik tuo atveju, jei atitinkamo administracinių nusižengimų kodekso straipsnio sankcija numatė švelnesnę administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtų teisės normų reikalavimus abi sankcijos laikytinos vienodomis (nuobaudų rūšys visiškai nesiskiria, o baudų vidurkių skirtumas – tik 6 Eur). Tokiu būdu nebuvo pagrindo S. M. veiką, padarytą iki 2017-01-01 kvalifikuoti pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį, ši veika turėjo būti kvalifikuojama pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį.

Perkančioji organizacija pateikė pirmą užsakymą tiekėjui tik 2015-12-14, pasibaigus Sutartyje nustatytam pirmam paslaugų teikimo terminui. Šiuo atveju tiekėjas galėjo atsisakyti teikti teisines paslaugas pagal Sutartį iki bus pratęstas paslaugų teikimo terminas. Sutartyje nėra nustatyta, kad terminas teikti teisinėms paslaugoms turi būti pratęstas iškart pasibaigus 12 mėnesių terminui teisinėms paslaugoms teikti, taigi šiuo atveju terminas teisinėms paslaugoms teikti gali būti pratęstas su pertraukomis (kai teisinių paslaugų nereikia). Sutartyje nėra nustatyta, kad Sutartis nutrūksta iškart, nepratęsus termino paslaugoms teikti, taigi Sutarties 22 punktas nustato bendrą maksimalų galimą paslaugų teikimo terminą, o ne Sutarties galiojimo terminą.

Perkančiajai organizacijai pateikus 2015-12-14 pirmąjį užsakymą ir tiekėjui jį pradėjus vykdyti, paslaugų teikimo terminas buvo pratęstas dvylikai mėnesių. Šis pratęsimas vėliau buvo įformintas raštu pasirašant 2016-05-04 papildomą susitarimą, numatant, kad teisinės paslaugos teikiamos laikotarpiu nuo 2015-12-14 iki 2016-12-31. Šis laikotarpis pagal Sutartį yra ne kas kita kaip paslaugų teikimo termino pratęsimas, kuris nedaro įtakos pačios Sutarties galiojimui. Sutiktina, kad paslaugų teikimo laikotarpis buvo aiškiai nustatytas - 12 mėnesių nuo Sutarties sudarymo, tačiau neatsižvelgiama, kad pagal Sutartį galimi du pratęsimai.

Teismo nustatyta, kad jeigu Sutartis būtų neterminuota, tai turėtų būti nurodyta pačioje Sutartyje. P. S. buvo nurodyta, kad Sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo. Mano, jog tai reiškia, kad Sutartis galioja neterminuotai, nepriklausomai nuo paslaugų teikimo termino, numatyto Sutarties 22 punkte, kai pastarasis nėra pratęsiamas automatiškai, nes kitaip netektų prasmės atskirų susitarimų pratęsti paslaugų teikimo terminą sudarymas. Šiuo konkrečiu, sudarytos Sutarties, atveju, apelianto manymu, nepažeidus bendrų Sutarties galiojimo ir paslaugų teikimo terminų, numatytų tuomet galiojusiame Viešųjų pirkimų įstatyme, galima pagrįsta abejonė, kad Sutarties nuostatomis yra nustatytas paslankus paslaugų teikimo mechanizmas ir nebuvo būtinybės organizuoti viešojo pirkimo procedūrų.

Sutartyje nustatant paslaugų teikimo terminą ir Sutarties galiojimo terminą pagal kurį Sutartis galioja iki visiško Sutarties šalių įsipareigojimo įvykdymo nebuvo pažeisti Sutarties vykdymo principai nei pagal LR CK, nei pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, todėl, už kurių pažeidimą, negali būti taikomos administracinio pobūdžio sankcijos. Be to, netgi skaičiuojant Sutartyje numatytų terminų po 12 mėnesių pratęsimus, jeigu pratęsimai būtų daromi paeiliui, teisinės paslaugos galėtų būti teikiamos iki 2017-08-27, t. y. 3 metus, todėl LR Viešųjų pirkimų įstatymo principų pažeidimų negalėjo būti, nes viešojo pirkimo procedūroje dalyvavę kiti dalyviai galėjo žinoti ir numatyti, kad iki 2017-08-27 teisines paslaugas teiks konkursą laimėjęs dalyvis ir nebus poreikio anksčiau paskelbti konkurso dėl teisinių paslaugų teikimo Visagino savivaldybei. Be to, kiti dalyviai taip pat galėjo susipažinti su teisinių paslaugų teikimo sąlygomis ir numatyti savo perspektyvas teikti teisines paslaugas ne anksčiau minėto laikotarpio pabaigos. Administracinės atsakomybės taikymas negali remtis abstrakčia nuostata ar galimu kitokiu principų interpretavimu bei jų taikymu konkrečiai situacijai. Konstatuojant galimą pažeidimą turi būti nustatomas konkretus įstatymo nuostatos pažeidimas ar jo nesilaikymas, šiuo atveju esamų Viešųjų pirkimų įstatyme principų nurodymas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui konstatuoti. Sutarties 22 punktas neleidžia Sutarties vykdyti neribotą laiką, nes numatytas maksimalus paslaugų teikimo terminas dar dviem pratęsimais po 12 mėnesių, tačiau pastebėtina, kad paslaugų teikimo terminas negali būti ilgesnis negu Sutarties galiojimo terminas, kai Sutartis yra neterminuota, t.y. maksimalus Sutarties galiojimo terminas negali būti ilgesnis negu 3 metai, todėl ir paslaugos pratęsiant paslaugų teikimo termino laikotarpius negalėjo būti teikiamos ilgiau negu tris metus. Paslaugos nebuvo teikiamos ilgiau negu galiotų Sutartis, todėl nebuvo pažeistas Sutarties galiojimo terminas, po kurio paslaugos galėtų būti teikiamos tik organizuojant naujas viešojo pirkimo procedūras.

Nustačius, kad Sutartis vykdoma teisėtai ir nebuvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyti Sutarties vykdymo terminai, negali būti daroma tiesioginė išvada, kad buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti pagrindiniai pirkimų principai ar jų nebuvo laikytasi.

Motyvuojamoji dalis

S. M. apeliacinis skundas atmestinas.

S. M. apeliaciniame skunde pateikia asmeninį Teisinių paslaugų sutarties Nr. 5-272 nuostatų bei teisės norminių aktų vertinimą, kuris, anot apelianto, paneigia, jog Perkančioji organizacija teisines paslaugas įsigijo pasibaigus Sutarties terminui, t. y. be viešųjų pirkimų procedūrų, dėl ko buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas skaidrumo principas bei 2 dalyje įtvirtintas pirkimo tikslas.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veikos vertinimui ir veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais S. M. kaltę padarius teisės pažeidimą. Apylinkės teismas nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžia teismo išvadas, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais motyvais, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Iš Teisinių paslaugų sutarties Nr. 5-272 matyti, jog ji buvo sudaryta 2014-08-27. Sutarties 21 punkte nurodyta, jog „<...> sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo“, Sutarties 22 punkte, jog „Sutarties paslaugų teikimo terminas - 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo. Paslaugų teikimo terminas gali būti pratęstas iki dviejų kartų po 12 mėnesių šalims pasirašant atskirą susitarimą“. Iš šių nuostatų seka išvada, jog Sutarties galiojimo terminas yra 12 mėnesių nuo jos pasirašymo, skaičiuojant nuo 2014-08-27. Norint pratęsti Sutarties galiojimo terminą praėjus šiems 12 mėnesių, šalys turi pasirašyti atskirą susitarimą, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta, todėl teismas pagrįstai laikė, jog paslaugų teikimo termino pabaiga 2015-08-27. Kitaip tariant, teismas akvaizdžai nurodė, jog pratęsti galima tik tuos terminus, kurie dar nėra pasibaigę, todėl 2016-05-04 Sutarties šalių pasirašytas Papildomas susitarimas dėl 2014-08-27 teisinių paslaugų sutarties Nr. 5-272 vykdymo tvarkos Nr. 5-140, kuriame nurodyta, kad iki 2016-12-31 Perkančioji organizacija turi teisę užsakyti teisines paslaugas pagal Sutartį, o Tiekėjas įsipareigoja priimti pateiktus užsakymus, nelaikytinas paslaugų tiekimo termino pratęsimu. Visiškai sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada skundžiamame nutarime, kad atsižvelgiant į tai, kad Sutartis sudaryta ne dėl konkrečios paslaugos suteikimo, o yra tęstinio pobūdžio, t.y. paslaugos gali būti užsakomos esant poreikiui, bei įvertinus, kad Sutartyje buvo nustatytas aiškus paslaugų teikimo laikotarpis ir tik numatyta galimybė jį pratęsti, įvertinus tai, šalys paslaugų teikimo termino nepratęsė, konstatuotina, kad Sutartis pasibaigė 2015-08-27. Apeliantas skunde Sutarties galiojimo terminą aiškina atsietai nuo paslaugų teikimo termino- paslaugos negali būti teikiamos pasibaigus sutarties galiojimo terminui, t. y. paslaugų teikimo terminas apibrėžiamas sutarties galiojimo terminu.

Vadovaujantis Perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos administracijos direktoriaus 2014-02-12 įsakymu Nr. ĮV-179, X dalies „Pirkimo sutartis“ 90 punkto nuostatomis, Perkančioji organizacija viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje turi nustatyti sutarties galiojimo bei prievolių įvykdymo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartys nėra lanksčios ir civilinių teisinių santykių nuostata, jog sutartis „galioja iki visiškų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo“, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nenustatant apibrėžto sutarties galiojimo termino, viešojo pirkimo-pardavimo sutartims negali būti taikoma, nes tai leistų sutartis vykdyti neribotą laiką, o tai pažeistų Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindinius viešųjų pirkimų principus.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Perkančioji organizacija, įsigijusi teisines paslaugas nevykdydama naujos viešojo pirkimo procedūros (nuo 2015-08-27) pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą bei 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą. Būtent Perkančiosios organizacijos direktorius (šiuo atveju S. M.) yra atsakingas už sklandų, tinkamai organizuotą Perkančiosios organizacijos darbą bei už teisės aktuose, taip pat ir Viešųjų pirkimų įstatyme, įtvirtintų nuostatų įgyvendinimą bei jų laikymąsi Perkančiajai organizacijai atliekant jai priskirtas funkcijas, t.y. laikotarpiu nuo 2016-05-11 iki 2017-03-01 pritarė teisinių paslaugų įsigijimui, kai sutartis dėl jų teikimo buvo pasibaigusi (t. y. neįvykdžius viešojo pirkimo procedūrų) ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias imperatyvų principų laikymąsi.

Nesutiktina su S. M. apeliacinio skundo teiginiu, jog konstatuojant galimą pažeidimą turi būti nustatomas konkretus įstatymo nuostatos pažeidimas ar jo nesilaikymas, o Viešųjų pirkimų įstatyme principų nurodymas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui konstatuoti, nes toks teiginys paneigiamas kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl viešųjų pirkimų principų aiškinimo ir taikymo nuosekliai pažymima, kad Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-21 nutartis Nr. 3K-3-416/2005, 2008-12-23 nutartis Nr. 3K-3-583/2008; 2009-02-02 nutartis Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatų taikymas nėra vien tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis Nr. 3K-3-583/2008, 2009-07-31 nutartis Nr. 3K-3-323/2009).

Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamais įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o S. M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.