- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- II-337-1034/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02048-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Pažeidėjas
- S. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Visagine, skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-07-04 nutarimo Nr. VPTANH-107340817-17 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausiosios specialistės Lauros Zapolskienės 2017-07-04 nutarimu Nr. VPTANH-107340817-17 administracinio nusižengimo byloje S. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 184 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – įspėjimas.
Nutarime, kuriuo S. M. paskirta nuobauda – įspėjimas, nurodyta, jog administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos prašymą suteikti tarnybinę pagalbą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Visagino savivaldybės administracijos (toliau - Perkančioji organizacija) apklausos būdu įvykdyto mažos vertės viešojo pirkimo „Teisinių paslaugų pirkimas“ pagrindu tarp Perkančiosios organizacijos ir V. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Tiekėjas) 2014-08-27 sudarytos Teisinių paslaugų sutarties Nr. 5-272 (toliau – ir Sutartis) vykdymo atitikties Viešųjų pirkimų įstatymui ir (ar) su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams neplaninį vertinimą (toliau – ir Vertinimas). Vertinimo rezultatai įforminti 2017-05-10 Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties neplaninio vertinimo išvadoje Nr. 4S-1478 (toliau – ir Vertinimo išvada). Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje įtvirtinta viešojo pirkimo sąvoka – tai perkančiosios organizacijos atliekamas ir šiuo įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2009-07-29 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. A-3 išaiškino, kad „Tik subjektai, turintys perkančiosios organizacijos statusą, privalo laikytis nacionalinių ir Europos Bendrijos viešųjų pirkimų teisės normų <...>“. Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyje pateikti kriterijai, kuriais remiantis identifikuojama, ar ūkio subjektas yra perkančioji organizacija, taip pat šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina perkančiųjų organizacijų <...> sąrašus <...>“. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-02- 21 įsakymu Nr. 4-72 „Dėl perkančiųjų organizacijų sąrašų patvirtinimo“ (2015-05-07 įsakymo Nr. 4-307 redakcija) 44.2 punkte nurodyta, kad perkančiosiomis organizacijomis laikytinos savivaldybių administracijos ir įstaigos, taigi ir Perkančioji organizacija. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas nuostatas, Perkančioji organizacija, siekdama įsigyti jai reikalingas paslaugas turėjo vykdyti viešojo pirkimo procedūras vadovaudamasi imperatyviais Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais. Sutarties 21 punkte nurodyta, jog „<...> sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo“, taip pat Sutarties 22 punkte nurodyta „Sutarties paslaugų teikimo terminas – 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo. Paslaugų teikimo terminas gali būti pratęstas iki dviejų kartų po 12 mėnesių šalims pasirašant atskirą susitarimą“. Vertinimo metu nustatyta, kad jokie Sutarties šalių sutartiniai įsipareigojimai Sutartyje nustatytu paslaugų teikimo laikotarpiu – per 12 mėnesių nuo Sutarties sudarymo, t. y. nuo Sutarties sudarymo 2014-08-27 iki 2015-08-27, nebuvo vykdomi. Perkančioji organizacija į Tiekėją nesikreipė, Tiekėjas minėtu laikotarpiu jokių paslaugų neteikė. Perkančioji organizacija pirmą užsakymą Tiekėjui pateikė tik 2015-12-14 (Perkančiosios organizacijos 2015-12-14 Užsakymas teisinėms paslaugoms atlikti), t. y. jau pasibaigus Sutartyje nustatytam paslaugų teikimo terminui. 2016 metais Tiekėjui buvo pateikti dar 3 (trys) raštiški užsakymai (Perkančiosios organizacijos 2016-04-04, 2016-06-13 ir 2016-09-08 Užsakymai teisinėms paslaugoms atlikti), kurie buvo suderinti ir/arba teikiami Perkančiosios organizacijos vadovui S. M. pritarus (tai liudija jo parašai ant minėtų užsakymų). Nustatyta, kad Sutarties šalys paslaugų teikimo termino, Sutartyje nustatyta tvarka, nepratęsė (paslaugų teikimo termino pabaiga 2015-08-27). 2016-05-04 Sutarties šalys pasirašė Papildomą susitarimą dėl 2014-08-27 teisinių paslaugų sutarties Nr. 5-272 vykdymo tvarkos Nr. 5-140 (toliau – Papildomas susitarimas), kuriame nurodė, kad iki 2016-12-31 Perkančioji organizacija turi teisę užsakyti teisines paslaugas pagal Sutartį, o Tiekėjas įsipareigoja priimti pateiktus užsakymus (Papildomą susitarimą taip pat pasirašė Perkančiosios organizacijos vadovas S. M.). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Sutartis sudaryta ne dėl konkrečios paslaugos suteikimo (atstovauti Perkančiąją organizaciją teisme, parengti rekomendacijas ar pan.), o yra tęstinio pobūdžio, ir pagal Sutartį paslaugos gali būti užsakomos esant poreikiui, bei įvertinus, kad Sutartyje buvo nustatytas aiškus paslaugų teikimo laikotarpis (12 mėnesių nuo Sutarties sudarymo) ir numatyta galimybė jį pratęsti, tačiau Sutarties šalys paslaugų teikimo termino nepratęsė, konstatuotina, kad Sutartis pasibaigė 2015-08-27. Vadovaujantis Visagino savivaldybės administracijos supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos administracijos direktoriaus 2014-02-12 įsakymu Nr. ĮV-179, 90 punkto nuostatomis, Perkančioji organizacija viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje turi nustatyti sutarties galiojimo bei prievolių įvykdymo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartys nėra lanksčios ir civilinių teisinių santykių nuostata, jog sutartis „galioja iki visiškų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo“, nenustatant apibrėžto sutarties galiojimo termino, viešojo pirkimo-pardavimo sutartims negali būti taikoma, nes tai leistų sutartis vykdyti neribotą laiką, kas pažeistų Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindinius viešųjų pirkimų principus. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis pasibaigė 2015-08-27, o Perkančioji organizacija teisines paslaugas pagal Sutartį pirko nuo 2015-12-14 iki 2017 m. kovo mėnesio, konstatuotina, kad Perkančioji organizacija, įsigijusi teisines paslaugas nevykdydama naujos viešojo pirkimo procedūros, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą bei 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas <...>“, taip pat Perkančiosios organizacijos veiklos nuostatų, patvirtintų Visagino savivaldybės tarybos 2003-05-15 sprendimu Nr. TS-20 „Dėl Visagino savivaldybės administracijos veiklos nuostatų patvirtinimo“, (toliau - Nuostatai) 16 punkte nurodyta, kad „Savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos vadovas- įstaigos vadovas, pavaldus savivaldybės tarybai ir atskaitingas savivaldybės merui“. Perkančiosios organizacijos direktoriaus S. M. pareigybės aprašymo, patvirtinto Visagino savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimu Nr. TS-202, 1.1 punkte numatyta, kad Perkančiosios organizacijos direktorius „<...> tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais taip pat 1.6 punkte nustatyta, kad „<...> savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą <...>“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, darytina išvada, kad Perkančiosios organizacijos direktorius yra atsakingas už sklandų, tinkamai organizuotą Perkančiosios organizacijos darbą bei už teisės aktuose, taip pat ir Viešųjų pirkimų įstatyme, įtvirtintų nuostatų įgyvendinimą bei jų laikymąsi Perkančiajai organizacijai atliekant jai priskirtas funkcijas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. M. nutarimo, kai protokolas nesurašomas, metu pateikė 2017-07-04 rašytinius paaiškinimus dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn. VPT vertinimu, Rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai nepaneigia Vertinimo metu nustatytų viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad S. M., būdamas Perkančiosios organizacijos vadovu ir pritardamas teisinių paslaugų įsigijimui be viešojo pirkimo procedūrų laikotarpiu nuo 2016-05-11 iki 2017- 03-01, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą bei 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą. Viešųjų pirkimų įstatymo 211 straipsnio 4 dalis nustato, jog „Perkančiosios organizacijos vadovai, Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka <...>“. S. M., Perkančiosios organizacijos vadovas, kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2016-05-11 iki 2017-03-01 (užsakymai teikti 2016-06-13 ir 2016-09-08) Perkančioji organizacija įsigijo teisinių paslaugų nevykdant viešojo pirkimo procedūrų. Tokiu būdu Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos buvo pažeistos tebegaliojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK), tačiau patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas sprendžiamas jau galiojant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ir ANK). ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 punktas numato, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atitinkamai ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 punktas numato, kad iki 2017-01-01 padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos. Arba už padarytą veiką ANK kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK. Veika, kurios padarymu kaltinamas Perkančiosios organizacijos vadovas S. M., padaryta iki 2017-01-01. Pagal ANK ji gali būti kvalifikuojama tik tuo atveju, jeigu ANK straipsnio sankcija numato švelnesnę administracinę atsakomybę. ATPK 1713 straipsnio 1 dalies sankcija numatė šias nuobaudas: įspėjimą arba baudą nuo 144 Eur iki 724 Eur. Šiuo metu galiojančio ANK 184 straipsnio 10 dalis numato šias nuobaudas: įspėjimą arba baudą nuo 250 Eur iki 3000 Eur. Atsižvelgiant į paminėtas ATPK ir ANK nuostatas, matyti, kad nors nuobaudų rūšys yra vienodos, tačiau minimalios ir maksimalios baudos vidurkis pagal ANK nuostatas yra 1191 Eur didesnis (numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė). ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais - pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą“. Įvertinus tai, kas nurodyta aukščiau, S. M. veika turi būti kvalifikuojama pagal ATPK nuostatas, tačiau teisena vykdoma pagal ANK nuostatas (b. l. 7-9).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, S. M. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti VPT 2017-07-04 nutarimą Nr. VPTANH-107340817-17 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo, jog iš Sutarties ir susitarimo teisinių nuostatų matyti, kad pati Sutartis yra neterminuota, jai nenustatytas terminas jos pasibaigimui, taigi pati teisinių paslaugų sutartis galiojo paslaugų teikimo metu. Sutarties įsigaliojimas nuo jos pasirašymo dienos ir galiojimas iki visiško šalių įsipareigojimų vykdymo reiškia, kad Sutarties galiojimo terminas buvo apibrėžtas Sutarties 21 punktu, maksimalus paslaugų teikimo terminas trimis sutarties paslaugų teikimo terminais po 12 mėnesių – 22 p. Išvadoje Nr. 4S-1478 konstatuota aplinkybė, kad nepratęsus paslaugų teikimo termino ji nustoja galios, nėra pagrįstas, nes Sutartyje apibrėžtas tik paslaugų, numatytų Sutartyje, teikimo terminas - 3 kartai po 12 mėnesių. Šiuo atveju nepratęsus paslaugų teikimo termino pati Sutartis nenustoja galios, tačiau pasibaigus paslaugų teikimo terminui įmonė gali atsisakyti teikti teisines paslaugas, kurių reikalauja Visagino savivaldybė, o Visagino savivaldybė negali reikalauti su teisinių paslaugų teikimu susijusių įsipareigojimų iš įmonės. Nuo 2014-08-27 iki 2015-08-27 nebuvo poreikio teisinėms paslaugoms teikti, tačiau tai nereiškia, kad pasibaigus šiam terminui nustojo galios teisinių paslaugų sutartis. Tai reiškia, kad baigėsi sutartimi nustatytas pradinis 12 mėnesių paslaugų teikimo terminas, kuriam pasibaigus Visagino savivaldybė negalėtų reikalauti įmonės teikti paslaugų ir atsisakius jas teikti reikalauti su teisinių paslaugų neteikimu susijusių nuobaudų. Perkančioji organizacija pateikė pirmą užsakymą įmonei tik 2015-12-14, pasibaigus Sutartyje nustatytam pirmam paslaugų teikimo terminui. Šiuo atveju įmonė galėjo atsisakyti teikti teisines paslaugas pagal Sutartį iki bus pratęstas paslaugų teikimo terminas. Sutartyje nėra nustatyta, kad terminas teikti teisinėms paslaugoms turi būti pratęstas iškart pasibaigus 12 mėnesių terminui teisinėms paslaugoms teikti, taigi šiuo atveju terminas teisinėms paslaugoms teikti gali būti pratęstas su pertraukomis (kai teisinių paslaugų nereikia). Sutartyje nėra nustatyta, kad Sutartis nutrūksta iškart, nepratęsus termino paslaugoms teikti, taigi Sutarties 22 punktas nustato bendrą maksimalų galimą paslaugų teikimo terminą, o ne Sutarties galiojimo terminą. Perkančiajai organizacijai pateikus 2015-12-14 pirmąjį užsakymą ir tiekėjui (įmonei) jį pradėjus vykdyti paslaugų teikimo terminas buvo pratęstas dvylikai mėnesių pagal Sutarties 22 punktą. Šis pratęsimas vėliau buvo įformintas raštu pasirašant 2016-05-04 papildomą susitarimą, numatant, kad teisinės paslaugos teikiamos laikotarpiu nuo 2015-12-14 iki 2016-12-31. Šis laikotarpis pagal Sutartį yra ne kas kita kaip paslaugų teikimo termino pratęsimas, kuris nedaro įtakos pačios Sutarties galiojimui. Užsakymai buvo priimami ir paslaugos teikiamos ir po 2016-12-31, neviršijant 12 mėn. paslaugų teikimo termino nuo užsakymo. Pačioje išvadoje Nr. 4S-1478 konstatuota, kad Sutartimi nustatytos paslaugos yra tęstinio pobūdžio ir pagal Sutartį gali būti užsakomos esant poreikiui, tai atsispindi Sutarties 22 punkte, kuriame paslaugų teikimo termino pradžia priklauso nuo poreikio. Sutiktina, kad paslaugų teikimo laikotarpis buvo aiškiai nustatytas – 12 mėnesių nuo Sutarties sudarymo, tačiau neatsižvelgiama, kad pagal Sutartį galimi du pratęsimai. Sutartyje aiškiai buvo nustatytas 1 – asis Sutartimi sulygtas 12 mėnesių terminas paslaugoms teikti, einantis iškart po Sutarties sudarymo, kai kitų dviejų paslaugų teikimo terminų pratęsimas yra numatytas Sutartyje ir kitų pratęsimų laikotarpis nėra surištas su buvusio 12 mėnesių termino pabaiga ar Sutarties galiojimu. Išvadoje Nr. 4S-1478 nurodoma, kad nevykdant naujos viešojo pirkimo procedūros buvo pažeistas. Išvadoje nėra nustatyta, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją nebūtų laikytasi skaidrumo principo. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato principų taikymo ribas, t.y. būtent jų laikymasis yra imperatyvus atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, tačiau principų taikymas vykdant viešojo pirkimo sutartį nėra numatytas įstatymo, taigi principų taikymas viešosios pirkimo sutarties vykdymo metu gali būti rekomendacinio pobūdžio už kurio pažeidimą negali būti taikomos administracinio pobūdžio sankcijos. Be to, netgi skaičiuojant Sutartyje numatytų terminų po 12 mėnesių pratęsimus, jeigu pratęsimai būtų daromi paeiliui, teisinės paslaugos galėtų būti teikiamos iki 2017-08-27, t. y. 3 metus, todėl LR Viešųjų pirkimų įstatymo principų pažeidimų negalėjo būti, nes viešojo pirkimo procedūroje dalyvavę kiti dalyviai galėjo žinoti ir numatyti, kad iki 2017-08-27 teisines paslaugas teiks konkursą laimėjęs dalyvis ir nebus poreikio anksčiau paskelbti konkurso dėl teisinių paslaugų teikimo Visagino savivaldybei. Be to, kiti dalyviai taip pat galėjo susipažinti su teisinių paslaugų teikimo sąlygomis ir numatyti savo perspektyvas teikti teisines paslaugas ne anksčiau minėto laikotarpio pabaigos. Viešųjų pirkimų tarnyba, nurodydama, kad pirkimo sutartyje nebuvo nurodytas sutarties galiojimo terminas, nepasisakė koks terminas turėjo būti nustatytas, nurodydama tik Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytus 3 straipsnio 1 dalyje principus. Administracinės atsakomybės taikymas negali remtis abstrakčia nuostata ar galimu kitokiu principų interpretavimu bei jų taikymu konkrečiai situacijai. Konstatuojant galimą pažeidimą turi būti nustatomas konkretus įstatymo nuostatos pažeidimas ar jo nesilaikymas, šiuo atveju esamų Viešųjų pirkimų įstatyme principų nurodymas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui konstatuoti. Taip pat Sutarties 22 punktas neleidžia Sutarties vykdyti neribotą laiką, nes numatytas maksimalus paslaugų teikimo terminas dar dviem pratęsimais po 12 mėnesių. Perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti jai teisines paslaugas racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, nes Perkančioji organizacija nebuvo įpareigota galiojant Sutarčiai teisinių paslaugų teikimo terminus pratęsinėti paeiliui, šiuo atveju paslaugų terminas būtų numatytas vienam 36 mėnesių paslaugų teikimo terminui be pratęsimų, tačiau Pirkimo sutartyje numatytas būtent iš karto skaičiuojamas 12 mėnesių terminas nuo sutarties sudarymo paliekant galimybę paslaugų teikimo terminą pratęsti po 12 mėnesių. Paslaugų prireikus perkančioji organizacija pratęsė Sutartį 12 mėnesių, t. y. 2015-12-14 pateikus užsakymą, kai teisinių paslaugų poreikio nuo 2015-08-27 iki 2015-12- 14 nebuvo. Dabar galiojančioje Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijoje teisinių paslaugų, kai jas teikia advokatas ar advokato padėjėjas, pirkimui nėra taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, todėl šis įstatymas iš esmės panaikina atsakomybę už teisinių paslaugų pirkimą organizuojant viešąjį pirkimą ar galimą procedūrų pažeidimą, nes teisinėms paslaugoms pirkti nebereikia organizuoti viešųjų pirkimų, o ANK 184 straipsnio 1 dalies teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas subsidiariai Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012-12- 19 administracinė byla Nr. A525-2973/2012), todėl nors viešojo pirkimo sutartys ir nėra lanksčios, tačiau nesant konkretaus draudimo ar konkrečių nustatytų procedūrų, Viešojo pirkimo pardavimo sutartys vykdomos ir sudaromos papildant jų laikymąsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. Sutarties galiojimas iki visiško jos įvykdymo turi skirtingas pasekmes Sutarties pasibaigimo ar jos galiojimo atveju, tai nustatė Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyje e3K-3-526-248/2016. Iš esmės galimas skirtingas Sutarties pasibaigimo traktavimas, taigi šiuo atveju negali būti taikoma administracinė atsakomybė vien dėl tos aplinkybės, kad galimai buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo principai, nenustačius kitų aplinkybių, dėl kurių galima būtų konstatuoti asmenį padarius administracinį nusižengimą (b. l. 2-5).
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Teismo posėdžio metu Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė A. Jatulienė paaiškino, kad kadangi pirkimai vykdomi 2014 m., tai pats pažeidimas įvykdytas galiojant senam kodeksui, tačiau asmuo patrauktas atsakomybėn po 2017-01-01 t. y. įsigaliojus ANK, todėl teisena turėtų būti vykdoma pagal nusižengimų kodeksą, identifikuojant ir perkvalifikuojant nusižengimą. Pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį buvo numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas arba bauda ir pagal ANK minimaliausia nuobauda buvo įspėjimas. Administracinis nusižengimas padarytas iki naujo viešojo pirkimo įstatymo įsigaliojimo, todėl pažeidimas laikomas galiojusiu iki birželio 30 d. įstatymu. Tai jeigu pirkimas būtų vykdomas nuo 2017 m. sausio mėnesio – tai šis pažeidimas nebūtų laikomas administraciniu nusižengimu. Bet pirkimas buvo vykdomas ir sutartis buvo sudaryta iki įsigaliojus naujam ANK. Todėl visos procedūros yra baigiamos sena tvarka. Ir tik nauji viešieji pirkimai vykdomi nauja tvarka. Principai taikomi viešajam pirkimui, o ne sutarčiai. Perkančioji organizacija turi taikyti skaidrumo principus vykdant ir sutartį. Sutartis sudaroma pagal viešųjų pirkimų sutartis ir negali būti ji keičiama ar modifikuojama, ji turi būti vykdoma griežtai pagal nustatytus reikalavimus ir principus. Šiuo atveju pirkimas ir sutarties vykdymas buvo įvertintas atsižvelgiant į STT Panevėžio valdybos prašymą dėl mažos vertės teisinių paslaugų pirkimo, kurio metu tarp Visagino administracijos ir V. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta teisinių paslaugų sutartis, įvykdžius mažos vertės pirkimą. Viešųjų pirkimų įstatymas yra procedūrinis įstatymas, ir turi būti griežtai laikomasi visų nuostatų. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo už tai, kad sudarius sutartį nebuvo laikomasi tų sąlygų. Sutartis sudaryta 12 mėnesių ir galioja 12 mėnesių. Atskiru susitarimu sutartis gali būti pratęsta 2 kartus po 12 mėnesių, tačiau sutartis nebuvo pratęsta, todėl yra laikoma, kad paslaugos vykdomos be viešojo pirkimo, t. y. be sutarties. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė nusižengimą pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį ir jam pritaikyta administracinė nuobauda – įspėjimas. Sutartyje nustatytas 12 mėnesių terminas, pats pareiškėjas pareiškė, kad papildomas susitarimas pasirašytas tik 2016-05-04, tą nustatė ir tarnyba, bet sutartis nustojo galioti 2015-08-27. O atsižvelgiant į tai, kad perkančios organizacijos sudaryta sutartis yra laikoma tęstinio pobūdžio, tai perkančios organizacijos atstovas, sutikęs su tokiu paslaugų teikimo terminu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, nes paslaugos pirktos be sutarties. Viešojo pirkimo sutartys nėra lanksčios. Tai, jog sutartis galiotų iki visiškų įpareigojimų įvykdymo nenustatant termino, leistų sutartis vykdyti neribotą laiką, kas pažeidžia pagrindinius viešųjų pirkimų principus. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis pasibaigė 2015-08-27, o perkančioji organizacija teisines paslaugas pagal sutartį pirko nuo 2015-12-14 iki 2017 m. kovo mėnesio, konstatuotina, kad perkančioji organizacija pažeidė skaidrumo principą ir pirkimo tikslą.
Teismo posėdžio metu skundą padavęs S. M. nurodė, kad jis skundą palaiko. Esminės aplinkybės, t.y. skaidrumo principas taikomas viešųjų pirkimų procedūrai. Pagal viešųjų pirkimų įstatymą, tai taikoma pirkimui, o ne sutarčiai. Dėl neplaninio vertinimo išvados norėtų pasisakyti, kad jų nuomone, neturėjo galimybės jos skųsti, nes ji nesukėlė teisinių pasekmių. Nenustatyta, kad būtų pažeidimai, t.y. kad pažeidimas savaime nebuvo taisytinas, taisyklės nustato įvairius pažeidimo pašalinimo būdus. Pati sutartis vykdoma teisėtai, nes nebuvo pareigos jos nutraukti, ir asmeniui nebuvo duoti įpareigojimai susiję su sutarties vykdymu. Nesant surašytų įpareigojimų nutraukti sutartį, negalima daryti išvados. Nebuvo nustatyta, kad galimas pažeidimas taisytinas, nebuvo rekomenduojama sutartį nutraukti. Išvadoje nebuvo nustatyti jokie kiti įpareigojimai, t. y. nebuvo nustatyta jokios kitos konkrečios pareigos. Viešųjų pirkimų tarnybai surašius išvadą, nustačius įpareigojimą, išvados nebuvo galima skųsti, nes ji nesukėlė jokių pasekmių. Išvadoje nėra duomenų apie visus privalomus pažeidimo sudėties elementus. Nebuvo pažeistos imperatyvios sutarties nuostatos, bet skaidrumo, proporcingumo principai gali būti pažeisti, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti administracinę atsakomybę pagal nustatytas aplinkybes. Sutartyje buvo nurodytas terminas. Mano, kad sutartis galioja neterminuotai. Sutartyje nenurodyta, kad sutartis pratęsiama pasibaigus terminui. Jo vertinimu, sutartis neterminuota, tačiau jos galiojimo terminas apibrėžtas, t. y. yra du pratęsimai po 12 mėnesių. Maksimalus paslaugų teikimo terminas apibrėžtas terminais. Tai paslaugų teikimo terminas, o ne sutarties galiojimo terminas. Todėl turėjo teisę pratęsti paslaugų teikimo terminą, kaip nurodyta skunde. Pirmas užsakymas buvo pateiktas 2015-12-14. Kai jie pateikė užsakymą, buvo pasirašytas sutarties pratęsimas – 2016-05-04. Užsakymas buvo pateiktas 2015-12-14 ir jie traktavo, kad gali atlikti paslaugas po užsakymo, pratęsiant paslaugų terminą. Paslaugų teikėjas sutiko pasirašyti tada papildomą susitarimą. Tai, kad automatiškai prasitęsia paslaugų teikimo terminas, sutartyje nėra nenurodyta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 184 straipsnio 1 dalyje (redakcija įsigaliojusi 2017-07-01) yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad S. M. padarė 2017-07-04 nutarime Nr. VPTANH-107340817-17 numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. S. M. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo yra įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, t. y. nutarimu, kuriame yra užfiksuotos visos jo padaryto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir pažeidimo esmė (b. l. 7), Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties neplaninio vertinimo išvada, kurioje nustatytas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto skaidrumo principo bei 2 dalyje nurodyto pirkimo tikslo pažeidimas (b. l. 16-17), apklausos sąlygomis (b. l. 25-26), Teisinių paslaugų sutartimi (b. l. 46-47), Papildomu susitarimu Dėl 2017 m. rugpjūčio 27 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 5-272 vykdymo tvarkos (b. l. 48), užsakymais teisinėms paslaugoms atlikti (b. l. 48-50), PVM sąskaitomis faktūromis bei ataskaitomis apie suteiktas teisines paslaugas (b. l. 50-64), Visagino savivaldybės administracijos raštu dėl dokumentų (b. l. 65) taip pat kita rašytine bylos medžiaga.
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu teigė, kad Visagino savivaldybės administracijos ir V. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ viešojo pirkimo pagrindu sudaryta teisinių paslaugų sutartis yra neterminuota remiantis jos 21 punktu, kuriame nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo. Teismo vertinimu, šis pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas, kadangi sutarties terminas yra nustatytas sutarties 22 punkte, kuriame nurodyta, kad sutarties paslaugų teikimo terminas – 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo. Tame pačiame punkte taip pat nurodyta, kad paslaugų teikimo terminas gali būti pratęstas iki 2 kartų po 12 mėnesių šalims pasirašant atskirą susitarimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jokie sutarties šalių sutartiniai įsipareigojimai sutartyje nustatytu paslaugų teikimo laikotarpiu per 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo, t. y. nuo 2014-08-27 iki 2015-08-27, nebuvo vykdomi. Perkančioji organizacija į tiekėją nesikreipė, tiekėjas minėtu laikotarpiu jokių paslaugų neteikė, todėl sutartis galiojimas pasibaigė suėjus jos terminui ir sutarties nepratęsus. Perkančioji organizacija pirmą užsakymą Tiekėjui pateikė tik 2015-12-14 (Perkančiosios organizacijos 2015-12-14 Užsakymas teisinėms paslaugoms atlikti), t. y. jau pasibaigus sutartyje nustatytam paslaugų teikimo terminui. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad jeigu sutartis būtų neterminuota, tai turėtų būti konkrečiai nurodyta pačioje sutartyje. Be to, jei sutartis būtų neterminuota, 22 punkte numatytas sutarties paslaugų teikimo pratęsimas netektų prasmės ir būtų nelogiškas. Teismo posėdžio metu S. M. pripažino, jog Sutartyje nėra numatyta, kad paslaugų teikimo terminas pratęsiamas automatiškai.
S. M. taip pat teigia, kad konstatuojant galimą pažeidimą turi būti nustatomas konkretus įstatymo pažeidimas ar jo nesilaikymas, šiuo atveju VPĮ esančių principų nurodymas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui konstatuoti. Teismo vertinimu, šis pareiškėjo argumentas taip pat yra nepagrįstas, nes S. M., būdamas perkančiosios organizacijos vadovu laikotarpiu nuo 2016-05-11 iki 2017-03-01 pritarė teisinių paslaugų įsigijimui, kai sutartis dėl jų teikimo buvo pasibaigusi, t. y. be viešojo pirkimo procedūrų ir tuo pažeidė konkrečias teisės normas – Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias imperatyvų principų laikymąsi. Tokia jo veika vertintina kaip pažeidžianti skaidrumo reikalavimą (principą) bei viešųjų pirkimų principą (šiuo atveju, sutarčiai pasibaigus paslaugos teiktos be viešojo pirkimo konkurso).
Taip pat skundą padavęs asmuo nurodo, kad dabar galiojančioje Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijoje teisinių paslaugų, kai jas teikia advokatas ar advokato padėjėjas, pirkimui nėra taikomas viešųjų pirkimų įstatymas, todėl šis įstatymas iš esmės panaikina atsakomybę už teisinių paslaugų pirkimą organizuojant viešąjį pirkimą ar galimą procedūrų pažeidimą, nes teisinėms paslaugoms pirkti nebereikia organizuoti viešųjų pirkimų. Su šiais argumentais sutikti negalima. Administracinė atsakomybė už teisinių paslaugų pirkimą organizuojant viešąjį pirkimą ar galimą procedūrų pažeidimą nėra panaikinta.
Šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi šių teisinių paslaugų pirkimams:
a) atstovavimo arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba tarptautinėje arbitražo ar taikinimo institucijoje, arba atstovavimo teisminiame procese, vykstančiame valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose, tribunoluose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose, tribunoluose ar institucijose. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 52), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/25/ES (OL 2013 L 158, p. 368), (toliau – Direktyva 77/249/EEB) 1 straipsnyje;
b) teisinių konsultacijų, reikalingų rengiantis šio punkto a papunktyje nurodytiems veiksmams, arba jeigu yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje;
c) notaro teikiamų dokumentų tvirtinimo ir liudijimo paslaugų;
d) patikėtinių, globėjų (rūpintojų) teikiamų teisinių paslaugų ar kitų teisinių paslaugų, kurių teikėjus skiria teismas arba tribunolas arba jie skiriami įstatymuose nustatytais pagrindais vykdyti specialių teismo prižiūrimų užduočių;
e) kitų teisinių paslaugų, susijusių su viešosios valdžios funkcijų atlikimu, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas.
Šiuo atveju 2014-08-27 teisinių paslaugų sutartyje, sudarytoje tarp Visagino savivaldybės administracijos ir V. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, yra susitarta dėl šių teisinių paslaugų teikimo: teikti konsultacijas teisiniais ir teisės taikymo ir norminių aktų rengimo klausimais; vertinti ir rengti teisinių dokumentų projektus; atstovauti ikiteisminėse ir kitose ginčus nagrinėjančiose institucijose ir teismuose nagrinėjant civilines ir administracines bylas (teisinių paslaugų sutarties 1 p.). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei sutarties 1 punktą matyti, kad ne visos sutartyje sulygtos teisinės paslaugos atitinka teisines paslaugas (kurioms VPĮ reikalavimai netaikomi) nurodytas minėtame reglamentavime, todėl tai nešalina S. M. administracinės atsakomybės. Teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė už teisinių paslaugų pirkimą ne pagal viešųjų pirkimų procedūrą yra galima ir pagal šiuo metu galiojančią VPĮ redakciją.
Dėl veikos kvalifikavimo
Skundžiamame nutarime nurodoma, jog S. M. kaltinamas tuo, kad pritarė teisinių paslaugų įsigijimui, kai sutartis dėl jų teikimo buvo pasibaigusi t. y. be viešojo pirkimo procedūrų. Tokiu būdu VPĮ nuostatos pažeistos tebegaliojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui. Nutarimas buvo priimtas jau įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui ir S. M. veika kvalifikuota ne kaip ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas, o kaip ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 punktas numato, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atitinkamai šio teisės akto 3 straipsnio 8 punktas numato, kad iki 2017-01-01 padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos.
Švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos. Arba už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK.
Veika, kurios padarymu kaltinamas S. M., padaryta iki 2017-01-01. Pagal administracinių nusižengimų kodeksą ji galėjo būti kvalifikuojama tik tuo atveju, jei atitinkamo administracinių nusižengimų kodekso straipsnio sankcija numatė švelnesnę administracinę atsakomybę. ATPK 171³ straipsnio 1 dalies sankcija numatė šias nuobaudas: įspėjimą arba baudą nuo 144 Eur iki 724 Eur. Šiuo metu galiojanti ANK 184 straipsnio 1 dalies redakcija numato šias nuobaudas: įspėjimą arba baudą nuo 140 Eur iki 740 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtų teisės normų reikalavimus abi sankcijos laikytinos vienodomis (nuobaudų rūšys visiškai nesiskiria, o baudų vidurkių skirtumas – tik 6 Eur). Tokiu būdu nebuvo pagrindo S. M. veiką, padarytą iki 2017-01-01 kvalifikuoti pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį. Ji turėjo būti kvalifikuojama pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį.
Įstatymų leidėjas numato teismui, nagrinėjančiam skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo galimybę panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių skundžiamas nutarimas naikinamas, S. M. veika perkvalifikuojama pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį ir iš naujo skiriama nuobauda.
S. M. skirtinas įspėjimas. Duomenų apie tai, jog jis yra baustas administracine tvarka ar teistas, teismas neturi, jis yra dirbantis, aukštojo išsilavinimo, todėl jam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, Lietuvos Respublikos ATPK 171³ straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-07-04 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VPTANH-107340817-17, kuriuo S. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 184 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas įspėjimas, panaikinti.
S. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.