- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-390-638/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03058-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- O. K.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė Swedbank
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. (M. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. (M. K.) ieškinį atsakovei O. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Swedbank, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. M. K. (M. K.) toliau (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės O. K. (toliau – atsakovė) ir pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės; 2) nustatyti nepilnametės dukters D. V. K. gyvenamąją vietą su ieškovu; 3) pripažinti ieškovo asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 buto, adresu (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovės nepilnametės dukros naudai išlaikymą turtu, priteisiant nuosavybės teisę į 1/2 buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nustatant ieškovo teisę tvarkyti šį turtą uzufrukto teisėmis; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 349 Eur turtinės žalos; 6) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas ieškinio sumą nurodė, kaip reiškiamą neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 349 Eur reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 187 Eur žyminį mokestį. Ieškinyje taip pat prašė padalinti nekilnojamąjį turtą – butą, įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė remiantis nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašu yra 164 000 Eur. Teismas nurodė, kad tai yra turtinis reikalavimus, už kurį taip pat turi būti sumokėtas žyminis mokestis – 2 205 Eur, todėl ieškovas turi primokėti papildomą 2 205 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad turi kreditorių AB „Swedbank“, kuris perėmė AB „SAMPO“ teises ir pareigas pagal Kredito sutartį Nr. BP0138050718. Ieškovas paaiškino, kad visas įmokas pagal kredito sutartį moka išimtinai tik ieškovas, tačiau teikdamas ieškinį nepasisakė, kaip bus su kreditoriumi atsiskaitoma t. y. nenurodė prievolės padalijimo būdo tarp sutuoktinių, teismui galimai tenkinus ieškovo ieškinį ir nutraukus santuoką tarp ieškovo ir atsakovės dėl atsakovės kaltės. Teismas nurodė, kad kartu su ieškiniu taip pat yra pateikta duomenų, kad sutuoktiniai turi dar vieną kreditorių „Bigbank“ AS pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šio kreditoriaus neįtraukė į byloje dalyvaujančius asmenis bei nepateikė įrodymų, kad pranešė jam apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą ir taip apribojama kreditoriaus teisės dalyvauti civilinės bylos procese. Ieškinyje taip pat nėra nurodyta ieškovo nuomonė dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.
3. Teisme 2024 m. gruodžio 18 d. teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas, šalindamas teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, neištaisė visų minėta nutartimi nustatytų trūkumų, t. y. ieškovas patikslindamas ieškinį patikslino kreditorių sąrašą ir visus kreditorius įtraukė į civilinę bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau nenurodė, kaip bus vykdomos kreditorinės prievolės po santuokos nutraukimo, t. y. nenurodė kreditorių prievolių padalijimo būdų tarp sutuoktinių. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti nepilnametei sutuoktinių dukteriai išlaikymą turtu, priteisiant 1/2 dalį buto, esančio adresu(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė remiantis nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašu yra 164 000 Eur, iš atsakovei priklausančios buto dalies. Teismas vertino, kad pirmiausia turtas (šiuo atveju - butas) turi būti padalintas tarp sutuoktinių ir tik esant padalinimo faktui yra įmanomas priteisimas, išlaikymas turtu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti ieškinį priimti, perduoti civilinę bylą pagal rūšinį teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai grąžino ieškinį dėl trūkumų, kurie nebuvo nustatyti dėl patikslinto ieškinio. Ieškovo ir atsakovės prievolė AB Swedbank yra solidari, todėl jos vykdymo tvarką nustato CK 6.6 straipsnis. Ieškovo prievolė Bigbank AS filialas yra asmeninė, todėl šią prievolę toliau vykdys asmeniškai ieškovas.
7.2. Teisės aktai nedraudžia priteisti išlaikymą turtu, kuris priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl teismas nepagrįstai nustatė šį ieškinio trūkumą. Nutartis pažeidžia šalių nepilnamečio vaiko interesus, kadangi šiuo ieškiniu be kita ko siekiama išspręsti nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą.
7.3. Jeigu teismas laikė, kad šioje byloje būtina išspręsti turto, kurio vidutinė vertė 160 000 Eur, padalinimo klausimą, teismas turėjo ieškinį šioje byloje perduoti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, ieškovui nepašalinus teismo nustatytų trūkumų teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, konstatuodamas, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, taip pat prašė išspręsti visus kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus.
10. Remiantis teismų praktika, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis jas apklausti, išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
11. Aptariamu atveju, skundžiamoje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, patikslindamas ieškinį, nenurodė, kaip bus vykdomos kreditorinės prievolės po santuokos nutraukimo, t. y. nenurodė kreditorių prievolių padalijimo būdų tarp sutuoktinių. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo priteisti nepilnametei sutuoktinių dukteriai išlaikymą turtu, priteisiant 1/2 dalį buto, kurio vidutinė rinkos vertė, remiantis nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašu, yra 164 000 Eur, iš atsakovei priklausančios buto dalies, tačiau pirma turtas (šiuo atveju - butas) turi būti padalintas tarp sutuoktinių ir tik esant padalinimo faktui yra įmanomas priteisimas, išlaikymas turtu.
12. CPK 382 straipsnio 5 punkte nustatyta, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis).
13. Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, tokiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas, patikslindamas ieškinį, patikslino kreditorius ir juos įtraukė į civilinę bylą trečiaisiais asmenimis. Nurodyti duomenys ieškinio priėmimo stadijos metu yra pakankami ieškinio dalies dėl sutuoktinių prievolių faktiniam pagrindui nustatyti. Visas detalias aplinkybes, susijusias su prievolių prigimtimi, jų dydžiu ir galima ieškovo pareiga prisidėti prie jų vykdymo, taip dėl išlaikymo priteisimo vaikui nuosavybės teise iš tam tikro tėvo (motinos) turto, šiuo atveju ½ buto, bus galima išsiaiškinti bylą nagrinėjant iš esmės, tai yra gavus pačios atsakovės bei kreditorių atsiliepimus. Taigi, tikslaus reikalavimo dėl prievolių susijusių pareigų tarp sutuoktinių paskirstymo nenurodymas, taip dėl išlaikymo priteisimo vaikui nuosavybės teise tam tikro tėvo (motinos) turto, nepripažintinas tokiu ieškinio trūkumu, kuris negalėtų būti ištaisytas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 376 straipsnio 3-4 dalis teismas turi diskrecijos teisę išspręsti santuokos nutraukimo pasekmes, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas.
15. Pažymėtina, kad šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
16. Dėl atskirojo skundo argumento, kad teismas turėjo ieškinį perduoti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui dėl dalintino turto vertės (160 000 Eur), pažymėtina, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšti reikalavimai yra priskirti šeimos bylų kategorijai nepriklausomai nuo dalintino turto vertės, todėl nėra jokio teisinio pagrindo perduoti civilinę bylą pagal rūšinį teismingumą Vilniaus apygardos teismui.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patikslintą ieškinį laikęs nepaduotu ir jį grąžinęs ieškovui, pernelyg formaliai taikė ieškinio laikymo nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų institutą (CPK 115 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikina ir ieškinio priėmimo klausimą pagal kompetenciją perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti ieškovo M. K. (M. K.) ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.