- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-495/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- P. Š.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Pakruojo rajono
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai Pakruojo ligoninei
- Advokatai
- Jonas Jasiulevičius
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-93-40/2007 pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui, trečiajam asmeniui viešajai įstaigai Pakruojo ligoninei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui viešajai įstaigai Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui kreipėsi ieškovas P. Š. ir prašė priteisti iš atsakovo 4 130 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos.
Ieškinyje nurodė, kad jo motina M. Š. nuo 2003 m. liepos 4 d. iki 2003 m. rugsėjo 15 d. buvo gydoma VšĮ Pakruojo raj. pirminės sveikatos priežiūros centro Linkuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, kur buvo gydoma dėl bendro susirgimo. Jai besigydant minėtoje ligoninėje, įvyko dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžimas, tai buvo jos mirties priežastimi. P. Š. prašė priteisti iš atsakovo turtinės žalos - laidojimo išlaidų atlyginimui iš viso 4 130 Lt, o taip pat 100 000 Lt neturtinės žalos, kadangi jis patyręs dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus. Turtinę ir neturtinę žalą ieškovas patyręs dėl VšĮ Pakruojo raj. pirminės sveikatos priežiūros centro Linkuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės darbuotojų kaltės, teikiant M. Š. sveikatos priežiūros paslaugas: gydoma ligoninėje motina iškrito iš lovos ir dėl to lūžo dešinio šlaunikaulio kaklelis. Ieškovas nurodė, kad jo motina daug metų gyveno pas jo seserį G. G. , kuri motiną prižiūrėjo. Tačiau, seseriai pradėjus būsto remonto darbus, neliko galimybės jai prižiūrėti motiną, todėl M. Š. buvo paguldyta į Linkuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę. Teigė, jog jis negalėjęs pasiimti motinos pas save, nes tam nebuvę sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2007 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir nusprendė priteisti iš ieškovo 51,18 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas sprendime nurodė, kad gydžiusių gydytojų veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas nustatomas analizuojant jų santykį ne su pasekmėmis, o su teise. Teismas, vertindamas žalą padariusio asmens veiksmus, vadovavosi ne tik bendrosiomis deliktinės atsakomybės taisykles nustatančiomis CK normomis, bet ir kitais šaltiniais (Sveikatos sistemos įstatymas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, Hipokrato priesaika ir kt.). Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su ekspertizės M. Š. mirties priežasčiai nustatyti išvadomis, pagal kurias labiausiai tikėtina, kad M. Š. mirties priežastis buvo ūmus širdies veiklos sutrikimas, išsivystęs dėl lėtinės aterosklerotinių širdies kraujagyslių pakitimų, ir nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti galimą priežastinį ryšį tarp patirto dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžimo ir mirties. Nustatyti asmens sveikatos priežiūros pažeidimai bei trūkumai nebuvo esminiai ir nebuvo susiję su ligonės mirtimi. Ekspertai padarė išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp M. Š. dešinės kojos šlaunikaulio kaklelio lūžio ir ligonės mirties ir dėl to turtinė žala nepriklauso, nes ligos, užfiksuotos epikrizėse, atsirado ne dėl slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės kaltės. Audito išvadose neužsimenama apie tai, kad šlaunikaulio kaklelio lūžimas galėjo būti ligonės mirties priežastimi, o kiti išvadose nurodyti trūkumai ir pažeidimai neturi jokio tiesioginio priežastinio ryšio su ligonės mirtimi. Šlaunikaulio kaklelio lūžimo operacijos gali būti atliekamos tik antrinio arba tretinio lygio ligoninėse, ligonės giminės nedavė sutikimo operacijai, kurią būtų atlikę VšĮ Pakruojo ligoninės gydytojai, todėl atsakovo kaltės, kad M. Š. nebuvo operuota, nėra. Teismas konstatavo, kad M. Š. gydę gydytojai iš esmės nepažeidė įprastos gydymo, skirto tokio tipo – palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės – taktikos, ekspertai nenustatė nei vieno iš gydytojų veiksmų neatitikimo taisyklėms. Teismas nurodė, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, įgalinančių daryti išvadą, jog Pakruojo sveikatos priežiūros centro gydytojai, teikę sveikatos priežiūros paslaugas M. Š. , neužtikrino gydymo, dėl ko ji mirė. Teismas nenustatė gydytojų kaltų veiksmų, neteisėtos veiklos bei priežastinio ryšio dėl įvykusio mirties fakto, o ekspertų atliktos medicininės ekspertizės išvadų ieškovas neginčijo. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovas nepatyrė turtinės žalos, nes M. Š. laidojo jos duktė G. G. savo lėšomis bei gautomis pašalpomis. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėtą turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas P. Š. prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti iš VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Pakruojo ligoninės 104 130 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismas neatkreipė dėmesio, kad ekspertizė yra dalinė, jos tyrimo objektas nebuvo visų ligų gydymo ir mirties priežastis. Teismo išvada, jog nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti priežastinį ryšį tarp patirto dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžimo ir mirties, prieštarauja įrodymams, faktinėms aplinkybėms, įstatymo nuostatoms. Priežastinis ryšys tarp netinkamo gydymo ir mirties nebuvo nustatinėjamas. Ekspertai akte aprašo mirties fakto procesą, o ne priežastis. Tad nėra atsakyta į klausimą, ar mirtis galėjo įvykti kaip netinkamo paciento ligos diagnozavimo, slaugymo, gydymo ar medicininio tyrimo pasekmės. Ekspertai pasisakė dėl žalos atlyginio, nors tai nepriklauso jų kompetencijai. Teismo sprendimo negalima grįsti ekspertizės išvada.
2. Valstybės audito raštas patvirtina, kad M. Š. taikytas gydymas neatitiko nurodytų reikalavimų. Kad gydymas buvo nekokybiškas patvirtina ir liudytojų parodymai. Remiantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, kurio teismas nepagrįstai netaikė, 14 straipsniu, slaugos ir gydymo pažeidimai sukėlė M. Š. mirtį. Žala iš ligoninės priteistina minėto įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu. Dėl netinkamo M. Š. gydymo ir mirties, kaip nurodo apeliantas, jam teko išgyventi, buvo dvasiškai sukrėstas, patyrė depresiją.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ne apeliantas palaidojo M. Š. Tokie teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir faktinėms aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagrindai panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas, t. y. civilinio proceso kodekso 329, 330 straipsniuose nurodyti pagrindai. Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. Š. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl M. Š. mirties priežasties, dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir paciento mirties bei atsiradusios žalos.
Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Ieškovas P. Š. savo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo grindė ta aplinkybe, kad, jo teigimu, jo motina M. Š. mirė dėl gydymo įstaigos, t.y. atsakovo, kaltės, nes pacientės dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžis įvyko ir operacija nebuvo atlikta dėl ligoninės darbuotojų kaltės. Taigi, ieškovas turėjo įrodyti, kad M. Š. mirė būtent dėl dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžio.
Atsakovas 2006 m. spalio 11 d. raštu (b.l. 47) pateikė teismui M. Š. gydymo stacionare ligos istoriją ir asmens sveikatos istoriją (vokas, b.l. 48), o atsakovo atstovės prašymu 2006 m. lapkričio 6 d. teismo nutartimi buvo paskirta medicininė ekspertizė M. Š. mirties priežasčiai nustatyti.
Pažymėtina, kad teismo medicinos ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas specialiųjų žinių reikalaujančiais klausimais. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.). Tačiau teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
Remiantis Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu (b.l. 66-73), ekspertų nuomone, labiausiai tikėtina, kad M. Š. mirties priežastimi buvo ūmus širdies veiklos sutrikimas, išsivystęs dėl lėtinių aterosklerozinių širdies kraujagyslių pakitimų. Nėra objektyvių duomenų – nei klinikinių, nei morfologinių (nebuvo atliktas mirusios kūno tyrimas), galinčių patvirtinti galimą priežastinį ryšį tarp patirto dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžimo ir mirties.
Pagal CPK 251 straipsnio pirmąją dalį, ištyręs visus įrodymus, posėdžio pirmininkas paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos medžiagą. Jeigu pateikiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartį patenkinti arba atmesti prašymus (CPK 251 str. 2 d.). Remiantis CPK 251 straipsnio trečiąją dalimi ir 253 straipsnio pirmąją dalimi, išsprendęs prašymus ir reikiamais atvejais atlikęs papildomus veiksmus, taip pat kai nėra prašymų, teismas išklauso valstybės ir savivaldybių institucijų išvadą, jeigu tokia byloje yra, ir paskelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas bei pradeda klausyti baigiamųjų kalbų. Baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 str. 4 d.). Pagal CPK 268 straipsnio pirmąją dalį sprendimas priimamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo, išskyrus CPK numatytus atvejus.
Sistemiškai aiškinant šias nuostatas, darytina išvada, kad bylos išnagrinėjimas iš esmės baigiasi, kai teismas pradeda klausytis baigiamųjų kalbų. Baigiamosiose kalbose remtis kitomis aplinkybėmis bei kitais įrodymais, neanalizuotais bylos nagrinėjimo metu iki baigiamųjų kalbų, draudžiama. Būtent iki baigiamųjų kalbų byloje dalyvaujantys asmenys gali pateikti prašymus ir juos pagrindžiančius įrodymus, dėl kurių pagrįstumo teismas išklauso kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, tokiu būdu užtikrindamas rungimosi, žodiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 15, 17 str.).
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendimą grindžia ekspertizės išvada, kuri yra dalinė, kad ekspertizės tyrimo objektas nebuvo visų ligų gydymo ir mirties priežastis, taip pat jog priežastinis ryšys tarp netinkamo gydymo ir mirties nebuvo nustatinėjamas.
Pažymėtina, kad ekspertai išvadą padarė, remdamiesi ekspertizei atlikti pateikta byla su priedais ir, jų nuomone, atsakė į jiems pateiktą klausimą. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ekspertizės aktu nurodęs, kad byloje nėra pateikti įrodymai, paneigiantys ekspertų išvadas. Ieškovas, nei pirmosios instancijos teisme susipažinęs su ekspertizės aktu (b.l. 96-98), nei iki baigiamųjų kalbų, nekėlė klausimo dėl ekspertizės akto išvadų, nepasisakė dėl jos netinkamumo. Taigi, ieškovas apeliaciniame skunde negali remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, t.y. aplinkybių dėl ekspertizės akto išvadų tinkamumo.
Kadangi, remiantis M. Š. gydymo stacionare ligos istorija ir asmens sveikatos istorija, negalima daryti išvados, kad M. Š. mirė būtent dėl dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžio, o kitų tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, tai nėra pagrindo priteisti ir prašomos neturtinės žalos.
Pažymėtina, kad ieškovas nereiškė ieškinio dėl žalos, patirtos dėl netinkamo paciento ligos diagnozavimo, slaugymo ar gydymo. Pareikštojo ieškinio pagrindas ir dalykas – dėl paciento mirties patirtos žalos atlyginimas. Dėl šios priežasties, nenustačius, kad ieškovo motinos, kaip atsakovo pacientės, patirta trauma - dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžimas - buvo jos mirties priežastis, iš esmės nėra pagrindo analizuoti, ar jos slauga visiškai atitiko tokio pobūdžio medicininėms paslaugoms keliamus reikalavimus.
Be to, ieškovas, ieškinyje nurodydamas patirtas M. Š. laidojimo išlaidas, nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Šiaulių apygardos teismo posėdžio metu (b.l. 111-115) liudytoja G. G. parodė, kad visomis laidojimo išlaidomis rūpinosi ji ir jos šeima, o jos brolis, t.y. ieškovas, prie laidojimo išlaidų prisidėjo tik 175 Lt. Tačiau, nenustačius pagrindo priteisti neturtinę žalą, nėra pagrįstas apeliacinio skundo reikalavimas priteisti turtinę žalą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. Š. apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai.
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo taip pat priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo P. Š. 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.