- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-20
- Bylos Nr.
- 2-93-40/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvika Tupienė
- Ieškovas
- P. Š.
- Trečiasis asmuo
- Viešajai įstaigai Pakruojo ligoninei
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal P. Š. ieškinį Viešajai įstaigai Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui, trečiajam asmeniui Viešajai įstaigai Pakruojo ligoninei dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
Ieškovas P. Š. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad jo motina M. Š. nuo 2003 m. liepos 4 d. iki 2003 m. rugsėjo 15 d. buvo gydoma VšĮ Pakruojo raj. pirminės sveikatos priežiūros centro Linkuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, kur buvo gydoma dėl bendro susirgimo. Nurodė, kad jai besigydant minėtoje ligoninėje, įvyko dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžimas, tai buvo jos mirties priežastimi. P.Š. prašo priteisti iš atsakovo 4130 Lt turtinės žalos, kuri susideda iš laidojimo išlaidų: karstas – 800 Lt, apranga – 400 Lt, duobės kasimas – 100 Lt, transporto išlaidos – 400 Lt, žmonių, dalyvavusių laidotuvėse, maitinimas – 300 Lt, gedulingi pietūs – 500 Lt, giesmininkams – 300 Lt, žvakės – 60 Lt, nuotraukos – 70 Lt, bažnytinės išlaidos – 200 Lt bei užsakytas paminklas – 1000 Lt, viso 4130 Lt. Ieškovas prašo priteisti neturtinės žalos 100000 Lt, kadangi jis patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus. Ieškovas nurodė, kad turtinę ir neturtinę žalą patyrė dėl VšĮ Pakruojo raj. pirminės sveikatos priežiūros centro Linkuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės darbuotojų kaltės teikiant M.Š. sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškinį ieškovas reiškė Pakruojo VšĮ Pakruojo raj. pirminės sveikatos priežiūros centro Linkuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei, o paaiškėjus, kad Linkuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė nėra juridinis asmuo, o sveikatos priežiūros centro padalinys, prašė ieškovu laikyti Pakruojo VšĮ Pakruojo raj. pirminės sveikatos priežiūros centrą ir iš jo priteisti žalos atlyginimą. P. Š. nurodė, kad jo motina M.Š. gyveno eilę metų pas jo seserį G.G., kuri motiną prižiūrėjo, tačiau seseriai pradėjus būsto remonto darbus, neliko galimybės jai prižiūrėti motiną, todėl buvo M. Š. paguldyta į Linkuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę. Teigė, jog jis negalėjęs pasiimti motiną pas save, nes tam nebuvę sąlygų.
Baigiamųjų kalbų metu ieškovas sumažino reikalavimų sumą ir prašė priteisti iš atsakovo 2000 Lt turtinės ir 50000 Lt neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Atsakovo VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad M. Š. mirties priežastis buvo ne šlaunikaulio kaklelio lūžimas, o lėtinis širdies kraujagyslių nepraeinamumas, aterosklerotinė kardiosklerozė, bendrinė aterosklerozė. Nurodė, kad nėra pagrindų: kaltės, priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų atsakovo bei jo darbuotojų veiksmuose, dėl ko negali atsirasti civilinė atsakomybė. Atstovė prašo teismo remtis teismo ekspertų išvadomis, nurodytomis ekspertizės akte, taip pat kitais įrodymais, paneigiančiais atsakovo kaltę. Teigė, kad tiksliai nustatyti, kada įvyko M. Š. šlaunikaulio kaklelio lūžis, nebuvo įmanoma, kadangi ji pati apie tai nepasakė, o gydytojai, gydę M.Š., padarė įrašus apie šlaunikaulio kaklelio lūžį, sužinoję iš kartu besigydančių toje palatoje ligonių.
Atstovė nurodė, kad M.Š. šeimos gydytojas, 2003-07-03 siuntime guldymui į ligoninę, nurodė, kad ligonė eidama griūna, o guldoma į ligoninę – 2003-07-04 ligos istorijoje padarytas įrašas, kad M.Š. negalėjo paeiti, skaudėjo visą kūną, vien nepastovėjo. Nustačius šlaunikaulio kaklelio lūžį, artimiesiems buvo pasiūlyta operacija stacionare, kadangi atsakovo gydymo įstaigoje operacijos neatliekamos, tačiau jiems nesutikus, operacija nebuvo atlikta ir artimieji M. Š. pasiėmė pas save.
Tretysis asmuo – VšĮ Pakruojo ligoninė raštu pranešė, kad Linkuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė buvo Pakruojo raj. pirminės sveikatos priežiūros centro padalinys, o nuo 2005 m. gegužės 1 d. ligoninė buvo likviduota ir įsteigtas palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius VšĮ Pakruojo ligoninėje (b.l. 104, t.1).
Nustatyta, kad VŠĮ Pakruojo raj. pirminės sveikatos priežiūros centras yra juridinis asmuo, įvykio metu Linkuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė buvo centro padalinys (ne juridinis asmuo), todėl, ieškovo prašymu, atsakovu patrauktas Pakruojo raj. VšĮ Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centras, o VšĮ Pakruojo ligoninė patraukta trečiuoju asmeniu (LR CPK 47 straipsnis).
Šioje byloje patraukti trečiaisiais asmenimis M.Š. gydžiusių gydytojų nebuvo galimybės dėl jų mirties: L. M. mirė (duomenys neskelbtini), V. V. mirė (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Sveikatos priežiūros (gydymo) įstaigos atsako pagal deliktinės atsakomybės taisykles (LR CK 6.245 straipsnis). Civilinės atsakomybės už ieškovui padarytą žalą atsirasti yra būtina konstatuoti buvimą visų būtinų sąlygų: neteisėtų veiksmų, priežastino ryšio tarp neteisėtų veiksmų, veiksmų ir žalos, žalos ir kaltės, o nesant nors vienai iš šių sąlygų civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė atlyginti atsiradusia žalą, negalima (LR CK 6.246, 6.247, 6.248 straipsniai).
Šioje byloje esminę reikšmę sudaro gydžiusių gydytojų veiksmų teisėtumo klausimas. Šių veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas nustatomas analizuojant jų santykį ne su pasekmėmis, o su teise. Vertinant žalą padariusio asmens veiksmus, reikia vadovautis ne tik bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles nustatančiomis CK normomis, bet ir kitais šaltiniais (Sveikatos sistemos įstatymas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, Hipokrato priesaika ir kt.), kuo teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, vadovaujasi.
Profesinei atsakomybei atsirasti būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus. Sprendžiant, ar yra žalą padariusio asmens kaltė, jo veiksmai vertinami vadovaujantis ir protingumo, rūpestingumo kriterijais.
Kaip teigia ieškovas, M.Š. gydžiusių gydytojų kaltė pasireiškė tuo, kad gydytojai ją aplaidžiai gydė, ji nebuvo operuota.
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. Š. paguldyta į Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Linkuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę 2003 m. liepos 4 d., išrašyta iš jos 2003 m. rugsėjo 15 d.
M. Š. asmens sveikatos įstaigoje yra dvi epikrizės: 1999-07-27 ir 1999-08-06 gydyta VĮ VUL “Santariškių klinikos” nervų ligų skyriuje, klinikinė diagnozė – lėtinė galvos smegenų išemija su vestibuliniu sindromu, demencija ir 2001-07-19 Pakruojo ligoninės nervų ligų skyriuje – diagnozė – ūmus smegenų kraujotakos sutrikimas, bendrinė aterosklerozė.
Guldymo į Linkuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę buvo nustatyta diagnozė: bendrinė aterosklerozė, aterosklerozinė kardiosklerozė FN III0, kraujotakos nepakankamumas, nurodyta, kad skundžiasi galvos svaigimu, bendru silpnumu, eidama svyruoja, griūva, Rombergo pozoje griūna. Tai matyti iš asmens sveikatos istorijos, gydymo stacionare ligos istorijos (duomenys neskelbtini). 2003-08-18 VĮ Pakruojo ligoninės išraše iš medicininių dokumentų matyti, kad M.Š. iškrito iš lovos ir susimušė dešinę šlaunį, gydytojas V.V. siuntė padaryti rentgenogramą, kurios metu nustatytas šlaunikaulio kaklelio lūžis, siūlė operuoti, gavus artimųjų sutikimą, 2003-08-20 gyd. L. R. M. įraše matyti, kad ligonė jaučiasi silpnai, prastai valdo dešinę koją, sodinant jaučia nežymų skausmą dešinėje kojoje. Kiti įrašai atlikti 2003-08-25, 2003-09-01, 2003-09-04, 2003-09-08. Paskutinis įrašas gydymo stacionare ligos istorijoje yra padarytas 2003-09-15 – 17 d. galutinė diagnozė: lėtinė galvos smegenų liga, lėtinė išeminė širdies liga, Kardiovaskulinis nepakankamumas, funkcinis nepakankamumas, dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžimas. Giminėms prašant išrašyta iš Linkuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės.
Iš asmens sveikatos istorijoje esančio įrašo matyti, kad M.Š. mirė (duomenys neskelbtini). 2003-11-03 mirties epikrizėje nurodyta, kad ligonė sirgo daug metų, pastoviai gydėsi ambulatoriškai ir stacionare, 2003 m. spalio mėn. pripažinta visiška negalia.
Galutinė diagnozė – lėtinis širdies kraujagyslių nepakankamumas III 0, aterosklerozinė kardiosklerozė, bendrinė aterosklerozė III st.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-02-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-16/2004 dėl turtinės ir moralinės žalos atlyginimo, yra išaiškinęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose teismo medicinos ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas specialių žinių reikalaujančiais klausimais. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl M. Š. mirties priežasties, todėl šių priežasčių nustatymui buvo reikalingos specialios medicinos žinios.
Teismas paskyrė medicininę ekspertizę M. Š. mirties priežasčiai nustatyti. 2007-02-15 Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertai atliko ekspertizę, surašė ekspertizės aktą Nr.EKM 34(138/07 (01) (b.l. 66-73).
Ekspertų išvadoje nurodoma, kad labiausiai tikėtina, kad M.Š. mirties priežastimi buvo ūmus širdies veiklos sutrikimas, išsivystęs dėl lėtinės aterosklerotinių širdies kraujagyslių pakitimų, nėra objektyvių duomenų – nei klinikinių, nei morfologinių, galinčių patvirtinti galimą priežastinį ryšį tarp patirto dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžimo ir mirties.
Teismas nesutikti su šiomis ekspertų išvadomis neturi pagrindo, kadangi byloje nėra pateikti įrodymai jas paneigiantys (CPK 218 str.).
VšĮ Pakruojo raj. pirminės sveikatos priežiūros centras, atsakydamas į P. Š. skundą 2004-04-19 raštu Nr. 271 nurodė, kad nors ligonė ir nesiskundė skausmais, gyd. L. M. aplaidžiai apžiūrėjo ligonę, chirurgo konsultacija pavėluota, konsultacija Vilniuje netikslinga ir nurodyta vizitacijos metu ligonius apžiūrėti labai įdėmiai, nors skausmais ir nesiskųstų. Nurodė gydytoją L. M. įspėti. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos rašte 2005-11-07 Nr.4K-1563-666D (b.l. 8), rašytame P.Š., nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyti galiojančių reikalavimų pažeidimai bei kokybiškos sveikatos priežiūros trūkumai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad M. Š. dešiniojo šlaunikaulio kaklelio lūžimo priežastis buvo jos iškritimas iš lovos.
Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos rašte Nr. 4R-201-32 2004-02-23 (b.l. 11) išvadoje rašoma, kad M. Š. teikta paslauga – vežimas konsultuoti į Vilnių – buvo netikslinga ir neefektyvi. Taip pat nustatyti kokybiškos asmens sveikatos priežiūros pažeidimai bei trūkumai.
Visi išvardinti nustatyti asmens sveikatos priežiūros pažeidimai bei trūkumai nebuvo esminiai, nebuvo priežastiniame ryšyje su ligonės mirtimi. Visa tai apibendrino ekspertai, atlikdami ekspertizę, kurie padarė išvadą, kad M. Š. dešinės kojos šlaunikaulio kaklelio lūžis nėra priežastiniame sąryšyje su ligonės mirtimi ir dėl to turtinė žala nepriklauso, nes ne dėl slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės atsirado ligos, užfiksuotos epikrizėse (b.l. 72). Ekspertai pabrėžė, kad audito išvadose net neužsimenama apie tai, kad šlaunikaulio kaklelio lūžimas galėjo būti ligonės mirties priežastimi, o kiti audito išvadose nurodyti trūkumai ir pažeidimai neturi jokio tiesioginio priežastinio ryšio su ligonės mirtimi.
Liudytoja G. G. paaiškino, jog ji yra mirusiosios duktė. Teigė, jog būsto remonto metu nebuvo galimybės M.Š. laikyti namuose, todėl išvežė į Linkuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, ten lankė motiną. Prieš išvežant į ligoninę motina dar vaikščiojo, nesiskundė skausmais, o rugpjūčio pradžioje aplankius, pamatė, kad motina blogai jaučiasi, pastačius ant grindų, nepastovi. Palatoje esantys ligoniai pasakė, kad M.Š. iškrito iš lovos. Buvo nustatytas šlaunikaulio kaklelio lūžis. Dėl jos susirgimo buvo kreiptasi į Šiaulių gydytojus, vežta konsultacijai į Vilnių, gydytojai nepatarę operuoti dėl jos senyvo amžiaus, todėl ji nedavusi sutikimo operuoti šlaunikaulio kaklelį. Teigė, kad ligoninėje buvo blogai prižiūrima, dėl ko iškrito iš lovos ir nebuvo nustatytas lūžis laiku. Nurodė, kad motina 15-16 metų gyveno pas ją, pilnai ją išlaikė, laidotuvėmis rūpinosi ir ją laidojo G.G.. Gavo laidojimo pašalpas, o P.Š. davęs laidotuvėms gal 175 Lt.
Liudytojas B. G. paaiškino, kad 2003 m. liepos mėn. M.Š. paguldė į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę. Nuvežė ją į ligoninę dar vaikštančią, o parsivežė nebevaikštančią. Ligoniai sakė, kad ji iškrito iš lovos. Ligonių nei vardų nei pavardžių neklausė, kur jie gyvena nežino.
Liudytojas A. paaiškino, kad 2003 m, vasarą vežė P.Š. į Linkuvos ligoninę, kur gulėjo jo motina M.Š., su ja liudytojas nekalbėjęs. Iš ligonių girdėjo, kad ji iškrito iš lovos.
Byloje (b.l. 22) yra G.G. rašytas ir jos pasirašytas raštas Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojui, kuriame nurodo, kad dėl M.Š. gydymo pretenzijų neturi.
Byloje nustatyta, kad tiek Pakruojo VšĮ Pakruojo raj. pirminės sveikatos priežiūros centre, tiek Linkuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje operacijos neatliekamos. Šlaunikaulio kaklelio lūžimo operacijos gali būti atliekamos tik antrinio arba tretinio lygio ligoninėse, todėl atsakovo kaltės, kad M.Š. nebuvo operuota, nėra. Giminėms buvo pasiūlyta duoti sutikimą operacijai, kurią būtų atlikę VŠĮ Pakruojo ligoninės gydytojai, vienok sutikimas nebuvo duotas. Išanalizavus visas byloje esančias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad M.Š. gydę gydytojai iš esmės nepažeidė įprastos gydymo, skirto tokio tipo – palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės – taktikos, ekspertai nenustatė nei vieno gydytojų veikimų neatitikimo taisyklėms.
Teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, galinančių daryti išvadą, jog Pakruojo sveikatos priežiūros centro gydytojai, teikę sveikatos priežiūros paslaugas M. Š., neužtikrino gydymo, ko pasekoje ji mirė. Teismas nenustatė gydytojų kaltų veiksmų, neteisėtos veiklos bei priežastinio ryšio dėl įvykusio mirties fakto. M.Š. mirties priežastimi nebuvo šlaunikaulio kaklelio lūžis, o ūmus širdies veiklos sutrikimas, išsivystęs dėl lėtinių aterosklerotinių širdies kraujagyslių pakitimų. Tai įrodo Gydymo stacionare ligos istorijoje, Asmens sveikatos istorijoje, išraše iš medicininių dokumentų esantys įrašai, tai patvirtina Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertų atliktos medicininės ekspertizės išvados, kurių ieškovas neginčijo.
Nenustačius gydymo įstaigos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei kaltės, netenkintinas pareikštas prašymas atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nepatyrė turtinės žalos, kadangi M.Š. laidojo duktė G.G. savo lėšomis bei gautomis pašalpomis. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėtą turtinę žalą. Ieškovas motiną lankė gana retai, jos neprižiūrėjo, pastebėjęs, kaip jis pats aiškina, kad ligoninėje motina blogai prižiūrima, nesiėmė priemonių ją pasiimti pas save ar patalpinti kitokio tipo ligoninėje. Ieškovas neįrodinėjo ir neturtinės žalos kilmę, nepagrindė ir nenurodė svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikalingų kriterijų (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Teismo nustatytų aplinkybių visuma patvirtina išvadą, kad M.Š. mirtis nebuvo susijusi su atsakovo darbuotojų netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (nebuvo operuotą, ko negalėjo atlikti atsakovo tipo ligoninė). Dėl paminėto, atmetami ieškovo argumentai, susiję su teise reikalauti iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (Sveikatos apsaugos įstatymo 88 straipsnis, LR CK 6.245 str. 1 dalis, 6.264 str., CPK 185 straipsnis).
Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (procesinių dokumentų įteikimas LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kas sudaro 51,18 Lt.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 275 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo P. Š. (a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškinį Pakruojo VšĮ Pakruojo raj. pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl turtinės ir neturtinės žalos, netenkinti.
Priteisti iš P. Š. valstybei 51,18 Lt ( penkiasdešimt vieną Lt 18 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.