Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-09-02 · Civilinė byla Nr. 2A-815/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-02
Bylos Nr.
2A-815/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė (pran.)
Kreditorius
P., P. M.
Pareiškėjas
D. C. S.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Žagarės žirgynas“
Kategorijos
  • 126.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-815/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 126.7; 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pranešėja) ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,dalyvaujant kreditoriui P. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus P. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimo, kuriuo pripažinta, jog bankrutavusios akcinės bendrovės „Žagarės žirgynas“ veikla pasibaigė ir patvirtinti nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai, civilinėje byloje Nr. B2 – 107- 71/2010, pagal pareiškėjo D. C. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui akcinei bendrovei „Žagarės žirgynas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas P. M. 2004-09-17 su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo AB „Žagarės žirgynas“ 29 505,95 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-2004 m. jis dirbo bendrovės AB „Žagarės žirgynas“ direktoriumi, bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, todėl paskolino bendrovei 29 505,95 Lt, šio fakto patvirtinimui 2002-03-01 buvo surašytas susitarimas. Atsakovas AB „Žagarės žirgynas“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė šį susitarimą pripažinti negaliojančiu.

Žemesnės instancijos teismas

Joniškio rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 9 d. sprendimu šį ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino, o Šiaulių apygardos teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi (bylos Nr. 2A-45-71/2008) šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismai nurodė, kad iš esmės ieškovo ieškinys yra susijęs su nuostolių atlyginimu, tačiau toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Šie teismų sprendimai yra galiojantys.

Ieškovas P. M. 2008-10-10 kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą su kitu ieškiniu atsakovui AB „Žagarės žirgynas“ dėl 29 505,95 Lt nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nagrinėjant šią civilinę bylą, Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsakovui AB „Žagarės žirgynas“ iškėlė bankroto bylą, o 2009 m. kovo 18 d. nutartimi ši bendrovė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto.

Žemesnės instancijos teismas

Joniškio rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartimi civilinę bylą pagal P. M. ieškinį perdavė nagrinėti atsakovo bankroto bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui. Kaip matyti iš bankroto bylos medžiagos, ieškovas 2009-02-18 buvo pareiškęs nušalinimą bankroto bylą nagrinėjančiai teisėjai R. A. Gutauskienei, motyvuodamas tuo, kad ši teisėja apeliacine tvarka nagrinėjo civilinę bylą (bylos Nr. 2A-45-71/2008) pagal jo apeliacinį skundą ir teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje, kuria šis skundas buvo atmestas, pasisakė dėl įrodymų, pripažindama juos nepakankamais. Teismo pirmininko 2009 m. vasario 18 d. nutartimi ši teisėja buvo nušalinta nuo atskiro klausimo šioje bankroto byloje nagrinėjimo, tai yra nuo P. M. kreditorinio reikalavimo atsakovui BAB „Žagarės žirgynas“ nagrinėjimo. Todėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartimi BAB „Žagarės žirgynas“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduotas spręsti P. M. kreditorinis reikalavimas buvo išskirtas į atskirą civilinę bylą, kuri perduota nagrinėti šio teismo teisėjai D. Matiukienei. Šis teismas 2010 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino ir iš atsakovo ieškovui priteisė 29 505,95 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metinės procesines palūkanas bei 1 476 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad atsakovas AB „Žagarės žirgynas“ be pagrindo įgijo šias ieškovo lėšas (CK 6.237 str. 1 d.).

Bankroto byloje teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartimi remiantis bankroto administratoriaus pateiktu neginčijamų kreditorinių reikalavimų sąrašu buvo patvirtintas paminėtu teismo sprendimu grindžiamas 31 471, 02 Lt dydžio P. M. kreditorinis reikalavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad dalis šio reikalavimo bankroto procese buvo patenkinta.

Teismas 2010 m. kovo 26 d. sprendimu pagal bankroto administratoriaus pateiktą sąrašą patvirtino LAB „Žagarės žirgynas“ likusius nepatenkintus kreditorinius reikalavimus, tarp jų ir trečios eilės kreditoriaus P. M. 15 187,38 Lt reikalavimą, ir pripažino, kad šios bendrovės veikla pasibaigė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu kreditorius P. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria jo kreditorinis reikalavimas patvirtintas kaip trečiosios eilės, priimti naują sprendimą ir šį reikalavimą patvirtinti kaip tenkintiną pirmąja eile. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 straipsnio normas, nustatančias reikalavimų tenkinimo eilę, nes įsiteisėjusiu teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimu nustatyta, jog kreditorius minėtus nuotolius patyrė, vykdydamas iš darbo santykių kylančias funkcijas.

Be to, teigia, kad teismo sprendimas naikintinas vadovaujanti taip pat ir CPK 329 straipsnio antrosios dalies 1 punkte nurodytu absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, nes ši byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas teisėjos, kuri teismo pirmininko 2009 m. vasario 18 d. nutartimi buvo nušalinta nuo šio kreditorinio reikalavimo nagrinėjimo BAB „Žagarės žirgynas“ bankroto byloje.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į šį apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Apeliantas kreditorius P. M. remiasi absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, teigdamas, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 329 str. 2 d. 1 p., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 2 .). Be to, nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria jo 15 187,38 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas patvirtintas kaip tenkintinas trečiąja eile ir mano, jog šis reikalavimas tenkintinas pirmąja eile, kaip susijęs su darbo santykiais.

Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2009 m. vasario 18 d. nutarties, teisėja R. A. Gutauskienė, nagrinėjanti BAB „Žagarės žirgynas“ bankroto bylą, iš tiesų buvo nušalinta nuo Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartimi BAB „Žagarės žirgynas“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduoto spręsti P. M. kreditorinio reikalavimo nagrinėjimo. Kaip buvo minėta anksčiau, tuo pagrindu šis reikalavimas buvo išskirtas į atskirą civilinę bylą, kuri buvo perduota nagrinėti šio teismo teisėjai D. Matiukienei, ir teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimu šis ieškinys buvo patenkintas, o iš atsakovo ieškovui buvo priteista 31 471, 02 Lt.

Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutarties, ieškovą bei jo 31 471, 02 Lt kreditorinį reikalavimą įtraukiant į bankrutuojančios bendrovės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą, kaip tenkintiną trečiąja eile, nebuvo nagrinėjamas šio finansinio reikalavimo pagrįstumas, tai yra nebuvo tiriami įrodymai, nustatinėjamos aplinkybės, nes buvo remiamasi administratoriaus pateiktu neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašu, kuriame minimas reikalavimas buvo nurodytas įsiteisėjusio Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimo pagrindu (b. l. 158).

Taigi šis apelianto nurodytas argumentas yra nepagrįstas visų pirma dėl to, kad teisėja R. A. Gutauskienė buvo nušalinta tik nuo paminėto konkretaus klausimo sprendimo. Antra, ji buvo nušalinta tuo pagrindu, kad, nagrinėdama kitą bylą apeliacine tvarka, pasisakė dėl įrodymų, pripažindama juos nepakankamais. Tuo tarpu, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, apelianto finansinis reikalavimas iš esmės nebuvo nagrinėjamas, tai yra nebuvo nagrinėjami ar vertinami kokie nors įrodymai, susiję su jo kreditoriniu reikalavimu. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, be kitų klausimų, kurie turi būti išspręsti pabaigiant bankroto procesą, administratoriaus pateikto sąrašo pagrindu buvo tvirtinami visi bankroto procese likę nepatenkinti reikalavimai, tarp jų ir trečios eilės kreditoriaus P. M. 15 187,38 Lt reikalavimas. Taigi faktinis teisėjos nušalinimo pagrindas, priešingai, nei teigia ieškovas, nagrinėjamu atveju teisiškai nebuvo aktualus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog apelianto teiginys, kad šį teismo sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas ir tuo buvo pažeista jo teisė į nešališką teismą, yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 185 str.).

Kaip jau minėta, apeliantas, teigdamas, kad jo reikalavimas tenkintinas pirmąja eile, remiasi įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimu, kuriuo iš atsakovo BAB „Žagarės žirgynas“ jam buvo priteista 29 505,95 Lt nuostolių atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidos, iš viso 31 471, 02 Lt. Pažymėtina tai, kad šis teismo sprendimas nebuvo skundžiamas ir yra galiojantis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nežiūrint to, jog ieškovo kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartimi, jį priskiriant prie trečiąja eile tenkintinų reikalavimų ir ši nutartis yra galiojanti, yra būtina patikrinti ar bankroto byloje teisingai išspręstas klausimas dėl ieškovo finansinio reikalavimo patenkinimo eiliškumo, nes pagal formuojamą teismų praktiką nurodyta teismo nutartis nėra galutinė ir iki pat įmonės pabaigos gali būti tikslinami tiek patys reikalavimai, tiek reikalavimo patenkinimo eiliškumas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu teismas patenkino ieškinį, turi prejudicinę reikšmę kvalifikuojant šio finansinio reikalavimo pobūdį ir jo patenkinimo eiliškumą (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Kaip matyti iš šio sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atlikto AB „Žagarės žirgynas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2006-12-22 išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, kad AB „Žagarės žirgynas“ direktorius P. M. 1999 – 2004 m. laikotarpiu šios bendrovės reikmėms panaudojo 29 505,95 Lt daugiau, negu jam, kaip atskaitingam asmeniui, buvo išmokėta iš bendrovės kasos, o taip pat įmonės buhalterė liudytojos R. E. U. paaiškinimu, kad bendrovėje trūko apyvartinių lėšų ir ieškovas P. M. už savo asmenines lėšas pirkdavo tai, ko žirgynui reikėdavo. Teismas konstatavo, kad ieškovas, pasitikėdamas pagrindinio akcininko D. Ch. S. pažadais grąžinti jam skolą, ir siekdamas išvengti to, kad būtų kankinami nešeriami žirgai, o jų netekus būtų patiriami dar didesni nuostoliai, savo lėšomis dengė kai kurias žirgyno skolas: mokėjo už pašarus, elektrą, draudimą. Teismas, remdamasis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad ieškovas P. M., padengdamas bendrovės išlaidas, patyrė 29 505,95 Lt nuostolių, o atsakovas BAB „Žagarės žirgynas“ be pagrindo sutaupė šias lėšas. Taigi apeliantas, remdamasis šiuo sprendimu, laiko, kad teismas yra pripažinęs, jog ši bendrovės skola yra kildinama iš darbo teisinių santykiu, todėl jo kreditorinis reikalavimas turi būti tenkinamas pirmąja eile.

Teisėjų kolegija laiko, kad apeliantas pagrįstai teigia, jog remiantis nurodytomis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, minimas kreditorinis reikalavimas iš tiesų yra kildinamas iš jo vidinių – darbo, teisinių santykių su atsakovu BAB „Žagarės žirgynas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartie civilinėje byloje P.M vs. UAB ,,Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008 ir kt.). Ieškovas, sutikdamas vykdyti bendrovės administracijos vadovo pareigas, privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, siekdamas išsaugoti jam patikėtą turtą, užkirsti kelią tam, kad nešeriami žirgai būtų kankinami badu, kad dėl jų žuvimo bendrovė patirtų didesnius nuostolius, nes tokios jo pareigos seka tiek iš Akcinių bendrovių įstatymo, bendrovės Įstatų, tiek iš jo darbo sutarties su atsakovu nuostatų. Tačiau nepagrįsti apelianto argumentai, jog šis, iš vidinių jo teisinių santykių su bendrove atsiradęs reikalavimas, turėtų būti tenkinamas pirmąja eile (CPK 185 str.).

Visų pirma, pabrėžtina tai, kad finansinių reikalavimų tvirtinimo, jų tenkinimo eiliškumo nustatymo pagrindus bei tvarką reglamentuoja specialiojo Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos. Šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmąją eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe, fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog pirmąja eile tenkinamiems kreditorių reikalavimams neturi būti priskirtas apskaičiuotas, su darbo užmokesčiu susijęs gyventojų pajamų mokestis. Šis reikalavimas turi būti tenkinamas antrąja eile. ĮBĮ 7 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų, o fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gali būti tenkinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Darbuotojo ar fizinio ir juridinio asmens patvirtinti reikalavimai mažinami iš nurodytų fondų sumokėtos sumos dydžiu. Taigi šių normų analizė leidžia spręsti, jog siekiant nustatyti ar konkretus finansinis reikalavimas yra priskirtinas prie pirmąja eile tenkinamų kreditorinių reikalavimų, būtina vadovautis Garantinio fondo įstatymo (toliau GFĮ) nuostatomis. Tuo tarpu GFĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokios su darbo teisiniais santykiais susijusios ir neišmokėtos išlaidos gali būti atlyginamos iš šio Fondo, tai yra reikalavimai, tenkinami pirmąja eile pagal ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalies nuostatas: darbo užmokestis už atliktą darbą pagal darbuotojo reikalavimą, piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka, numatyta Darbo kodekso 140 straipsnyje, 297 straipsnio 4 dalyje ar ĮBĮ 19 straipsnyje, žalos atlyginimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, kai ši prievolė įstatymo nustatyta tvarka nepereina valstybei ir apmokėjimas už prastovą. Pabrėžtina tai, kad šis sąrašas yra baigtinis.

Tokį ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalies normų aiškinimą patvirtina taip pat ir formuojama teismų praktika. Taip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąvokos ,,darbuotojo reikalavimai, susiję su darbo santykiais” aiškinimo ir taikymo, 2009 m. balandžio 19 d. nutartyje yra išaiškinęs, kad tuo pagrindu, jog pirmosios eilės darbuotojų reikalavimai yra tenkinami iš Garantinio fondo šio fondo įstatymo (toliau – GFĮ) nustatyta tvarka, minėta ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalies nuostata aiškintina sistemiškai su GFĮ 5 straipsnio nuostatomis (civilinės bylos Nr. 3K-3-169/2009 V. P. vs. BAB „Ekranas“, UAB „Nemuno prekybos centras“). Pažymėtina, kad šios kasacinio teismo nagrinėtos bylos bei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra skirtingos, todėl teisėjų kolegija minima nutartimi nesiremia, kaip precedentu, tačiau mano, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota išvada dėl konkrečios teisės normos aiškinimo bei taikymo yra naudinga svarstomais klausimais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, jog apelianto kreditorinis reikalavimas, kuris teismo sprendimu yra kvalifikuotas, kaip be teisėto pagrindo įgytų lėšų grąžinimas (CK 6.237 str. 1 d.), nepatenka į anksčiau paminėtą GFĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų išmokų sąrašą, todėl nepriskirtinas reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 2 dalies prasme, todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu pripažindamas įmonės veiklą pasibaigusia ir patvirtindamas nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, neturėjo teisinio pagrindo šį sąrašą keisti, įrašant ieškovo nepatenkintą reikalavimą į pirmąja eile tenkintinų reikalavimų sąrašą (ĮBĮ 35 str. 4 d., CPK 185 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija ieškovo apeliacinį skundą atmeta, o teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 329, 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėEgidijus Žironas