- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-45-71/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Liudvika Tupienė, Regina Agota Gutauskienė (pran.)
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- AB „Žagarės žirgynas“
- Trečiasis asmuo
- R. E. U., D. K. S.
- Advokatai
- Jonas Nekrašius
- Kategorijos
- 21.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A.Jurgelienė Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.8
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008m. balandžio 29 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės,
atsakovo AB „Žagarės žirgynas“ atstovui advokatui Jonui Nekrašiui (pateikta atstovavimo sutartis (t.4, b.l. 134),
kolegijos posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo P. M. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-6-650/2007 pagal P. M. ieškinį atsakovui AB „Žagarės žirgynas“, tretiesiems asmenims R. E. U. ir D. K. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo AB „Žagarės žirgynas“ priešieškinį ieškovui P. M., tretiesiems asmenims R. E. U., D. K. S. dėl susitarimo paskolai suteikti pripažinimo nesudarytu ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (tomas 1, b.l. 1-2 ) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Žagarės žirgynas“ 29 505,95 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas nuo 2004-05-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nuo 2002 m. kovo 1 d. iki 2004 m. liepos 27 d., kuomet jis dirbo AB „Žagarės žirgyno“ direktoriumi, įmonėje buvo susidariusi sunki finansinė padėtis. Pagrindinio bendrovės akcininko D. K. S. prašomas ir įkalbėtas, ieškovas paskolino bendrovei 29 505,95 Lt, kuriuos pagrindinis bendrovės akcininkas D.K. S. garantavo, kad skolą grąžins bendrovė. To patvirtinimui buvo surašytas 2002-03-01 susitarimas paskolai suteikti, pagal kurį ieškovas atsakovui paskolino 30 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo juos grąžinti iki 2004-05-01. Minėtą paskolą ieškovas turėjo suteikti savo asmeninėmis lėšomis apmokant atsakovo sąskaitas. Tuo atveju, jei ieškovas nebūtų mokėjęs atsakovo skolų, bendrovei grasino atjungti elektrą, žirgams trūko pašarų. Tai, kad ieškovo asmeniniais pinigais buvo apmokamos atsakovo skolos ir sąskaitos, gali patvirtinti atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentai.
Priešieškiniu (tomas 3, b.l. 159-160) ir patikslintu priešieškiniu (tomas 4, b.l. 1-2) atsakovas AB „Žagarės žirgynas“ prašė ieškinį atmesti, pripažinti 2002-03-01 susitarimą paskolai suteikti, pagal kurį AB „Žagarės žirgyno“ direktorius P. M. sutinka skolinti 30 000 Lt apyvartinėms lėšoms, nesudarytą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas AB „Žagarės žirgynas“ nurodė, kad tarp ieškovo P. M. ir atsakovo AB „Žagarės žirgynas“ paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir atsakovas nesiskolino iš ieškovo P. M. 29 505,95 Lt. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimą paskolos gavėjo nuosavybėn. Teismui pateiktas 2002-03-01 susitarimas paskolai suteikti, neatitinka paskolos sutarties sampratos, jame nėra įvardintas paskolos gavėjas, nenurodyti tikslūs šalių rekvizitai, iš susitarimo neaišku kas yra paskolos gavėjas ir kas jį atstovauja. Ieškovo pateiktas AB „Žagarės žirgyno“ direktoriaus P. M. susitarimas su pačiu savimi, kaip fiziniu asmeniu, nėra dvišalis susitarimas, todėl iš esmės yra niekinis. LR CK 2.87 str. 5 d. nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, kad jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Ieškovas P. M. neinformavo bendrovės akcininkų ir stebėtojų tarybos apie pasirašytą 2002-03-01 susitarimą dėl 30 000 Lt paskolos suteikimo. AB „Žagarės žirgyno“ vyr. finansininkės R.E. U. 2004-11-11 pasirašytoje pažymoje Nr. 152 nurodyta, kad bendrovės dokumentuose nėra ir nebuvo 2002-03-01 susitarimo dėl 30 000 Lt paskolos. I. P. M. ir tretysis asmuo R. U. savo tarnybiniuose raštuose ir pranešimuose akcininkui D.K. S., nurodydami bendrovės kreditorius, nė karto nepaminėjo, kad ieškovas P. M. yra AB „Žagarės žirgynas“ kreditorius, o tuo labiau – paskolos davėjas. LR CK 6.870 straipsnis numato, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenumato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Pinigai AB „Žagarės žirgynui“ nebuvo perduoti, tad sutinkamai su LR CK 6.870 str. 2 d., neperdavus pinigų, kaip sutarties objekto paskolos gavėjui, paskolos sutartis negali būti pripažinta sudaryta.
Žemesnės instancijos teismas
Joniškio rajono apylinkės teismas 2007m. spalio 9 d. sprendimu (t.omas 4, b.l. 59-65) ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį patenkino ir pripažino 2002-03-01 susitarimą, pagal kurį P. M. sutinka skolinti akcinei bendrovei „Žagarės žirgynas“ 30 000 litų, negaliojančiu, priteisė atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, o taip pat procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Teismas nurodė, kad 2002 m. paskolos suteikimo pradžios laikotarpiu bendrovės pinigines paskolas reglamentavo įmonių įstatymas, akcinių bendrovių įstatymas, bendrovės įstatai bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo (2001 m. balandžio 17 d. įstatymo IX-253 redakcija) 12 str. numatė, kad įmonė turi teisę užsiimti bet kokia komercine - ūkine ar kitokia veikla, nesuvaržyta šio ar kitų įstatymų, įmonės steigimo dokumentų arba kitaip neuždrausta įstatymų nustatyta tvarka; kad Įmonių įstatymo 6 straipsnyje nurodytoms įmonėms (tame tarpe ir akcinėms bendrovėms) draudžiama verstis kredito įstaigų veikla, taip pat draudžiama skolintis pinigų iš fizinių asmenų, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus ir būdus. Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Įstatymas Nr. VIII-1835) 59 straipsnis numatė, kad bendrovės finansiniai ištekliai sudaromi iš vidinių ir išorinių šaltinių; vidinis finansavimo šaltinis yra pelnas, išoriniai šaltiniai - įnašai už akcijas, įplaukos už obligacijas, dotacijos ir subsidijos, skolintos ir kitos joms prilygstančios lėšos. Akcinės bendrovės „Žagarės žirgynas“ įstatų ( 2000-02-22 redakcija) 3.9 str. numatė, kad bendrovė turi teisę skolintis pinigų iš savo akcininkų už palūkanas, nustatomas sutartimi, jeigu bendrovėje yra ne daugiau kaip 50 akcininkų. Pagal byloje esančius maklerių firmos „Finasta“ duomenis 2001-12-31 dienai (b.t.II, b.l. 99-100) nustatyta, kad ieškovas P. M. neturėjo akcijų akcinėje bendrovėje „Žagarės žirgynas“, vadinasi jam, kaip fiziniam asmeniui, įstatymas draudė skolinti savo pinigus akcinei bendrovei, t.y. sudaryti atitinkamus paskolos sandorius.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2002-03-01 susitarimas paskolai suteikti pripažintinas negaliojančiu dėl to, kad jame nebuvo išreikšta atsakovo valia, nes apie tokį susitarimą bendrovė nebuvo informuota ir atitinkami jos valdymo organai nedavė sutikimo tokiam sandoriui sudaryti. Teismas laikė pagrįstais atsakovo atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinyje nurodytus argumentus, jog ieškovo pateiktas susitarimas paskolai suteikti, neatitinka paskolos sutarties reikalavimų ir yra negaliojantis. Teismas nurodė, kad sandoriai, turintys valios trūkumų, yra ne niekiniai, bet nuginčijami, t. y. jie gali būti pripažinti negaliojančiais tik įstatymų nurodytam asmeniui pareiškus reikalavimą dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įrodžius, kad sandoris neatitinka jį sudariusio asmens valios. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas ir tretysis asmuo R.E. U., tiek pagal įstatymą, tiek pagal atstovavimo sutartį, nebuvo įgalioti atsakovo vardu sudaryti nurodytą susitarimą dėl 30 000 litų paskolos bendrovei suteikimo. Pagal atstovo sudaromų sandorių bendruosius apribojimus, atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, ir tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu (CK 2.134 str. 1 d.). Ieškovas P. M., būdamas akcinės bendrovės „Žagarės žirgynas“ direktoriumi ir atstovaudamas bendrovę, neturėjo teisės tuo pačiu veikti kaip fizinis asmuo ir susitarti dėl savo asmeninių lėšų skolinimo bendrovei, sudarydamas 2002-03-01 susitarimą, o tretysis asmuo R.E. U., eidama bendrovės vyr.finansininko pareigas, neturėjo įgaliojimų veikti atsakovo vardu ir pasirašyti ant ieškovo sudaryto susitarimo; o be to apie šį bendrovės direktoriaus ir vyr. finansininkės susitarimą dėl paskolos, nebuvo informuotas atsakovas, tokio sandorio netvirtino nei bendrovės visuotinis susirinkimas, nei stebėtojų taryba.
Teismas, pripažindamas ieškovo pateiktą rašytinį 2002-03-01 susitarimą dėl paskolos suteikimo bendrovei, negaliojančiu, vertino iš ikiteisminio tyrimo bylos, išreikalautus įrodymus – specialistų išvadas su priedais (tomas 2, b.l. 63-81; 165; tomas 3, b.l.23-91). Specialistų išvadose yra nurodyta, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje yra nustatytas 29505,95 Lt atsakovo įsiskolinimas ieškovui pagal pasirašytą 2002-03-01 susitarimą paskolai suteikti ir sudarytas atskaitingo asmens finansines apyskaitas. Papildomą patikrinimą atlikusi specialistė I. Z., nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikto patikrinimo metu bendrovės 29 505,95 litų įsiskolinimas P. M. buvo nustatytas pagal sudarytą 2002-03-01 susitarimą paskolai suteikti, surašytas bendrovėje atskaitingo asmens avansines apyskaitas ir jo pateiktus išlaidas pagrindžiančius pirminius dokumentus. Be to, patikrinimas bendrovėje buvo atliktas tik formaliai vertinant pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, netikrinant atskaitingo asmens išlaidų pagrįstumo bei neatliekant priešpriešinių patikrinimų kitose įmonėse, kurie leistų nustatyti, ar faktiškai buvo atliktos nurodytos paslaugos; ar realiai buvo nupirktos visos prekės bendrovei. Teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl AB „Žagarės žirgynas“ aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo nebaigtas ir nepriimtas joks galutinis procesinis sprendimas, todėl teismas neturi pagrindo baudžiamojoje byloje esantiems įrodymams suteikti prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 182 str. 2-3 p.). Specialistų išvadas teismas vertino ne kaip prejudicinę reikšmę turinčius įrodymus, bet kaip papildomus netiesioginius įrodymus civilinėje byloje, ir konstatavo, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, leidžiančių manyti, kad ieškovas paskolino atsakovui 29505,95 litų pagal paskolos sutartį ar kitu sutartiniu pagrindu.
Apeliaciniu skundu (t. 4, b.l. 116-122) ieškovas P. M. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-10-09 sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes neatskleista ginčo esmė. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
Ieškovas, būdamas AB „Žagarės žirgynas“ direktoriumi ir faktiškai vieninteliu valdymo organu (valdyba bendrovėje nebuvo sudaroma), turėjo teisę vadovauti administracijai, atstovauti bendrovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis, sudarinėti sandorius dėl bendrovės turto, didesnio nei 1/20 įstatinio kapitalo, perleidimo, išnuomojimo, įkeitimo. Įstatymas suteikė ieškovui teisę veikti atsakovo vardu, vadinasi yra neginčijama tai, kad ieškovas turėjo teisę įgalioti kitą asmenį veikti bendrovės vardu. Toks įgaliojimas ir buvo duotas finansininkei R.E. U., kuri buvo ieškovo pavaldinė. 2002-03-01 susitarimą galima vertinti kaip AB „Žagarės žirgynas“ valdymo organo – direktoriaus- sprendimą, kuris pagal LR CK 2.82 str. 4 d. gali būti skundžiamas 3 mėnesių laikotarpyje nuo sužinojimo apie šio sprendimo priėmimą. Atsakovas praleido ieškinio senaties terminą ir neprašė jo atstatyti;Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškinyje nėra privaloma pagrįsti savo reikalavimą materialiąja teisės norma. Tinkamas teisės normos parinkimas, aiškinimas ir taikymas yra teismo, sprendžiančio ginčą, kompetencija. Teismas, konstatuodamas, kad tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja nuostolių (t.y. žalos atlyginimo) institutas, privalėjo taikyti šiuos teisinius santykius reglamentuojančias normas, o ne reikalauti iš ieškovo iškelti naują bylą. Žalos atlyginimą reglamentuoja prievolinė teisė. Teismas supainiojo prievolinius santykius su sutartiniais, o tai sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą;LR CK 2.134 str. 1 dalis numato sąlygas, kurioms esant atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių, o 2 dalis nurodo, kada šie apribojimai netaikomi, o būtent: apribojimai netaikomi, jeigu įstatymai numato ką kitą, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą. LR CK 2.87 str. 6 dalis būtent ir numato tokią išimtį, nes nurodoma, kad juridinio asmens organo narys gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, taigi šis apribojimas negali būti taikomas. Tačiau ši teisės norma numato, kad apie susitarimą turi būti pranešta juridinio asmens organams ar juridinio asmens dalyviams. Įstatyme nėra numatyta, kad pranešimo tvarkos pažeidimas sandorį daro negaliojančiu;
Priėmus sprendimą šioje byloje, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą teisme. 2007-10-11 Joniškio rajono apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 223 str. 1 d. požymių. Ši aplinkybė leidžia atsakovo parodymus vertinti kitu aspektu, o liudytojos I. Z. parodymai vertintini kaip įrodymas, patvirtinantis atsakovo įsiskolinimą ieškovui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, kurį tretysis asmuo D. K. S. (tomas 1, b.l. 167) įvardijo kaip apeliacinį skundą (tomas 4, b.l. 144-149) nurodo, kad ieškovas P. M., būdamas direktoriumi, nesilaikė bendrovės įstatuose numatytų teisių bei pareigų. Taip pat nurodo, kad jeigu žirgyno kasoje nebūtų užtekę piniginių lėšų sąskaitoms apmokėti, ieškovas privalėjo sušaukti akcininkų susirinkimą ir susirinkime pranešti, kad ketina įnešti į kasą savo asmenines lėšas t.y. 30 000 litų ir iš jų apmokėti einamąsias sąskaitas. Tam tikslui ieškovas privalėjo paruošti paskolos sutartį ir pateikti ją akcininkams arba stebėtojų tarybai pasirašyti. Ieškovas negalėjo paskolos suteikimo klausimą išspręsti su trečiuoju asmeniu, kuris nėra pagrindinis akcininkas ir nekalba lietuviškai, o ieškovas nekalba vokiškai, vokiškai nekalba ir buhalterė R. U..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas P. M. akcinėje bendrovėje „Žagarės žirgynas“ direktoriumi dirbo nuo 1992 m. lapkričio 1d. iki 2004 m. liepos 27 d (tomas 1, b.l. 3). Tuometinio direktoriaus P. M. ir vyr.finansininkė R.E. U. 2002 03 01 pasirašytas susitarimas paskolai suteikti, kuriuo buvo susitarta, kad ieškovas P. M. skolins bendrovei 30 000 Lt apyvartinėms lėšoms, skolinamą sumą, mokėdamas tretiesiems asmenims pagal buhalterinės apskaitos dokumentus (tomas 2, b.l. 48). Šiame susitarime nurodyta, kad kontrolė pavedama vyr.finansininkei Rasmai E. U. ir skola turi būti galutinai grąžinta 2004-05-01. Iš tuo metu galiojusio LR Akcinių bendrovių įstatymo (aktuali redakcija 2000-12-30) 16 straipsnio 2 dalies matyti, kad bendrovė turėjo teisę skolinti ir skolintis pinigų, tačiau jai buvo uždrausta verstis kredito įstaigų veikla. Bendrovės paskolintų lėšų suma fiziniams bei juridiniams asmenims negalėjo viršyti jos nuosavo kapitalo. LR Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 3 dalis ir AB “Žagarės žirgynas” įstatų, patvirtintų 2000-02-22, 3.9 punktas taip pat numatė bendrovės teisę skolintis pinigų iš savo akcininkų už palūkanas, nustatomas sutartimi, jeigu bendrovėje yra ne daugiau kaip 50 akcininkų (civ.byla Nr. L2-699-02/2004, b.l. 51-55). Iš Finansų maklerio įmonės “Finasta” akcininkų sąrašo (t.2, b.l. 99-100) matyti, kad ieškovas P. M. pinigų skolinimo metu nebuvo akcinės bendrovės “Žagarės žirgynas” akcininku, tokiu būdu neturėjo teisės savo pinigus skolinti atsakovui. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad dirbdamas AB “Žagarės žirgynas” direktoriumi, jis turėjo teisę veikti atsakovo vardu, tame tarpe ir teisę įgalioti kitą asmenį veikti bendrovės vardu. Kaip nurodo ieškovas, toks įgaliojimas ir buvo duotas R.E. U.. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą reikia pažymėti, kad įgaliojimo išdavimą reglamentuoja LR CK 2.137 straipsnis, kuris numato, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Iš įstatymo normos matyti, kad įgaliojimas turi būti sudarytas rašytine forma. Ši apeliacinės instancijos teismui naujai pateikta aplinkybė nepagrįsta jokiais įrodymais, ieškovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui įgaliojimo, todėl darytina išvada, kad toks įgaliojimas vyr.finansininkei R.E. U. nebuvo duotas. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija pirmąjį apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir įvertinęs surinktus įrodymus, ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ieškinyje ieškovas P. M. pareiškė reikalavimą priteisti skolą, kai tuo tarpu jo reikalavimas iš esmės yra susijęs su nuostolių atlyginimu, t.y. taikytinas žalos atlyginimo institutas, numatytas tiek darbo kodekse, tiek civiliniame kodekse. Į teismą, ieškovas P. M. kreipėsi, prašydamas priteisti 29505,95 Lt skolos, savo reikalavimus grįsdamas civilinio kodekso šeštosios knygos, reguliuojančios prievolių santykius, normomis (LR CK 6.1 str., 6.2 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.71 str., 6.210 str.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2007m. rugsėjo 21 d., metu ieškovas nurodė, kad akcinei bendrovei “Žagarės žirgynas” grynųjų pinigų jis neskolino, o apmokėjo kreditoriams, tretiesiems asmenims bendrovės sąskaitas (tomas 4, b.l. 37). LR CK 6.229 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, savanoriškai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo, tvarkantis kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nėra jo pareiga, privalo tvarkyti taip, kad tai atitiktų asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus. Jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi (LR CK 6.232 str. 1 d.). Tačiau prievolė atlyginti turėtas išlaidas tvarkant kito asmens reikalus, atsiranda tik tuo atveju, jeigu reikalus tvarkiusiam asmeniui tai nėra pareiga. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas tuo metu dirbo AB “Žagarės žirgynas” direktoriumi ir turėjo pareigą tvarkyti atsakovo reikalus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad spręsdamas šalių ginčą, jis neturi pagrindo taikyti kito asmens reikalų tvarkymo instituto. Atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra susijęs su nuostolių atlyginimu, t.y. taikytinas žalos atlyginimo institutas, tačiau teismas negali būti aktyvus šio pobūdžio bylose, o ieškovas tokio reikalavimo nereiškė. Teismas pagrįstai nurodė, kad, tenkindamas ieškinį, jis išeitų iš ieškinio reikalavimo ribų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis, todėl antrąjį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
Akcinės bendrovės “Žagarės žirgynas” administracijos vadovo veiklą reglamentavo bendrovės įstatų (2000-02-22 redakcija) X skyrius, kurio 6 punktas numatė, kad administracijos vadovas turi teisę bendrovės vardu sudaryti sandorius bei duoti įgaliojimus. LR Akcinių bendrovių įstatymo ( 2001-12-30 redakcija) 38 straipsnio 3 dalis numatė, kad bendrovės administracijos vadovas atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis ir teisme bei arbitraže. LR CK 2.134 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ar kitais artimais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. Minėtos normos 2 dalis numato, kad šie apribojimai netaikomi, jeigu kiti įstatymai numato ką kita, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Kaip nurodo ieškovas P. M., tokią išimtį ir numato LR CK 2.87 straipsnio 6 dalis, kuri juridinio asmens organo nariui leidžia sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra. Tačiau įstatymo norma numato, o ir pats ieškovas pripažįsta, kad apie tokį sandorį juridinio asmens organo narys privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams arba juridinio asmens dalyviams. Apie direktoriaus E. M. ir vyr. finansininkės R.E. U. pasirašytą susitarimą paskolai suteikti nei juridinio asmens organai (visuotinis susirinkimas, stebėtojų taryba), nei juridinio asmens dalyviai nebuvo informuoti. Todėl darytina išvada, kad 2002-03-01 susitarimas paskolai suteikti, buvo, pasirašytas neturint tam teisės ir pažeidžiant įstatymų normas. Jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (LR CK 1.92 str.). Atsakovas akcinė bendrovė “Žagarės žirgynas” pareiškė priešieškinį, prašydamas pripažinti 2002-03-01 susitarimą paskolai suteikti nesudarytu ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį tenkino.
Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė Joniškio rajono apylinkės prokuratūros 2007-10-10 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje (tomas 4, b.l. 89-91), nurodydamas, kad priėmus šį nutarimą, liudytojos I. Z. parodymai turėtų būti vertinami kaip įrodymas, patvirtinantis 29 505,95 Lt atsakovo įsiskolinimą ieškovui. Reikia pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl įrodymų vertinimo, esant nebaigtam ikiteisminiam tyrimui, nurodydamas, kad baudžiamojoje byloje esančius įrodymus teismas vertina ne kaip turinčius prejudicinę reikšmę, bet kaip papildomus netiesioginius įrodymus. LR CPK 185 straipsnis numato, kad teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Eksperto išvada teismui nėra privaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą (LR (duomenys neskelbtini) str.). Ikiteisminio tyrimo nutraukimas ieškovo atžvilgiu, o taip pat vyresniosios specialistės I. Z. išvados (tomas 3, b.l. 23-27) nors ir leidžia daryti išvadą, kad ieškovas paskolino pinigus atsakovui, apmokėdamas AB”Žagarės žirgynas” sąskaitas, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ne vien šiuo pagrindu, bet ir kitais, teismo sprendime išdėstytais pagrindais. Išdėstytų motyvų pagrindu ketvirtasis apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-10-09 sprendimą, nėra įstatyminio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Absoliučių Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-10-09 sprendimo negaliojimo pagrindų, nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 str.).
Iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš P. M. (a/k (duomenys neskelbtini) adresas(duomenys neskelbtini.) valstybei keturiolika litų, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.