- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-03
- Bylos Nr.
- 2S-166-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13901-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- Č. R., J. R.
- Ieškovas
- D. J., A. R.
- Trečiasis asmuo
- G. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Č. R. ir J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. J. ir A. R. ieškinį atsakovams Č. R. ir J. R. dėl bendrosios dalinės nuosavybės fakto nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, turtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo G. J.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai D. J. ir A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Č. R. ir J. R. dėl bendrosios dalinės nuosavybės fakto nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo: 1) pripažinti A. R. bei D. J. bendrosios dalinės nuosavybės teises į artezinį gręžinį (įskaitant jo naudojimui skirtą įrangą) – po 1/3 dalį kiekvienam; 2) atidalinti A. R. bei D. J. dalis (po 1/3 dalį kiekvienam) iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kompensaciją pinigais – po 4 800 Lt; 3) priteisti A. R. 6 591,92 Lt ir D. J. 1 367 Lt turtinės žalos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai Č. R. ir J. R. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovus nedelsiant piniginėmis lėšomis lygiomis dalimis su atsakovais prisidėti prie vandens siurblio remonto pagal 2013-09-09 UAB „Kauno hidrogeologija“ sąmatą. Nurodė, kad, 2013-09-05 atsakovų namuose įjungus vandenį, iš krano nebėgo vanduo. Atsakovų tvirtinimu, jie paskambino kaimynui D. J. ir informavo jį, kad vandens sistemoje yra gedimas - nėra spaudimo. Buvo susitarta su kaimynu susitikti ir bendrai spręsti remonto problemą. Be to, atsakovai ieškovams išsiuntė rašytinius pranešimus apie susidariusią situaciją. Dėl gedimų šalinimo buvo kreiptasi į UAB „Kauno hidrogeologija“ specialistus, kadangi jie įrengė gręžinį. Tačiau po to, kai UAB „Kauno hidrogeologija“ atstovas S. V. 2013-09-11 pateikė darbų atlikimo sąmatą, D. J. ėmė vengti, kad būtų atlikti minėtoje sąmatoje nurodyti darbai ir gedimas būtų pataisytas. A. R. į šią problemą niekaip nereaguoja. Esant tokiai situacijai, negali būti pašalintas gedimas ir atnaujintas vandens tiekimas, kas lemia, jog tiek ieškovai, tiek atsakovai iki šiol neturi vandens. O atsižvelgiant į tai, kad ieškovai jau yra pareiškę reikalavimą atlyginti turtinę žalą dėl „neteisėto vandens atjungimo“, egzistuoja reali galimybė, jog galimai bus pareikštas reikalavimas ir už šį laikotarpį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovų Č. R. ir J. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas sprendė, jog UAB „Kauno hidrogeologija“ sąmatoje, kuria atsakovai grindžia savo prašymą, nurodyta vandens tiekimo sistemos remonto kaina (1 667,26 Lt) nelaikytina itin didele suma. Be to, tiksliai nežinoma, ar būtina atlikti visus šioje sąmatoje išvardintus darbus. Tarp šalių iki šiol vyksta ginčas dėl nuosavybės teisių į gręžinį pripažinimo bei turtinės žalos atlyginimo, ir visos aplinkybės nėra tiksliai žinomos bei nustatytos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai gali suremontuoti sugedusią vandens sistemą savo lėšomis ir reikalauti iš ieškovų nuostolių atlyginimo. Todėl padarė išvadą, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas būtų neadekvatus, neekonomiškas ir neatitiktų šalių interesų pusiausvyros.
Šalies argumentai
Atsakovai Č. R. ir J. R. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Nurodė, kad gręžinio gedimui pašalinti reikalinga beveik 1 700 Lt suma atsakovams yra pakankamai didelė, nes ieškovų teismui pateiktas ieškinys atsakovus įpareigoja ruoštis galimam teismo sprendimo vykdymui ir priverstiniam išankstiniam lėšų taupymui. Atsakovai yra pensininkai, todėl jau vien beveik 20 000 Lt siekianti ieškinio suma jiems būtų didelė našta. Kadangi dėl objektyvių priežasčių vanduo ieškovams nėra tiekiamas, o ieškovai geranoriškai prie gręžinio remonto darbų neprisideda, egzistuoja reali grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. skubiai bendromis pastangomis ir lėšomis gręžinio nesutaisius ir neatnaujinus vandens tiekimo, ieškovai didins ieškinio reikalavimus dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, kad savaime lems, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Apeliantų manymu, teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nebuvo objektyvus ir nepagrįstai prioritetą teikė ieškovų interesų gynimui. Turi būti užtikrinta abiejų proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyra. Kadangi ieškovai reikalauja pripažinti juos gręžinio bendrasavininkiais, ir byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys gręžiniu nuo 2002 m. naudojosi bendrai, tai gręžinio remonto išlaidos dalintinos šalims lygiomis dalimis. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovai UAB „Kauno hidrogeologija“ sąmatos neginčija, savo sąmatos nepateikė, todėl ši sąmata yra vienintelis įrodymas, kuriuo reikia remtis, sprendžiant gręžinio remonto klausimą.
Atsiliepimas
Ieškovai D. J. ir A. R. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovai pažymėjo, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, o taip pat vadovaujantis CPK, į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali kreiptis tik asmenys, pareiškiantis reikalavimus (ieškovas; atsakovas, jei teikia priešieškinį; tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus), ir teismas jas gali taikyti tik reikalavimams, dėl kurių bus priimamas vienoks ar kitoks teismo sprendimas. Šiuo atveju atsakovai priešieškinio nėra pateikę, taigi teismo sprendimas dėl kokių nors atsakovų reikalavimų priimamas nebus. Ieškovai pažymėjo, kad nėra aišku, ar tikrai bus patirtos sąmatoje nurodyto dydžio išlaidos, nes nenustatyta siurblio gedimo priežastis. Atsakovai neleido ieškovui D. J. pasikviesti savo pasirinkto specialisto, o iš karto pateikė apmokėti savo iškviesto specialisto sudarytą sąmatą. Toks atsakovų elgesys sukėlė ieškovams abejonių dėl sąmatos pagrįstumo bei gedimo priežasties tikrumo. Be to, šis klausimas nesusijęs su byloje pareikštais reikalavimais, taigi ir teismo sprendimas nebus susijęs su gręžinio remonto klausimais. Specialistų vertinimai atlikti, siurbliui jau neveikiant, o ieškinys paduotas, dar nesant jokių gręžinio ar vandens tiekimo sistemos gedimų. Ieškovų teigimu, atsakovai patys pripažįsta, kad, teismui tenkinus ieškinį, jie ieškovams turės sumokėti kur kas didesnę sumą nei nurodyta sąmatoje už gręžinio remontą. Pažymėjo, kad ieškovai taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo reikalavimų užtikrinimui net neprašė. Jeigu jos būtų pritaikytos, atsakovai galėtų kreiptis į teismą dėl nuostolių, taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, bet ne tuo pagrindu, kuriuo kreipėsi šiuo atveju.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl bendrosios dalinės nuosavybės fakto nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės bei turtinės žalos atlyginimo pagal ieškovų D. J. ir A. R. ieškinį atsakovams Č. R. ir J. R. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai būtų pareiškę priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 144-152 straipsniais, netenkino atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo buvo prašoma įpareigoti ieškovus nedelsiant piniginėmis lėšomis lygiomis dalimis su atsakovais prisidėti prie vandens siurblio remonto pagal 2013-09-09 UAB „Kauno hidrogeologija“ sąmatą. Teismas nutartį grindė tuo, jog UAB „Kauno hidrogeologija“ sąmatoje nurodyta 1 667,26 Lt suma, galimai reikalinga suremontuoti vandens tiekimo sistemą, nelaikytina itin didele. Be to, tiksliai nežinoma, ar būtina atlikti visus šioje sąmatoje išvardintus darbus. Tarp šalių iki šiol vyksta ginčas dėl nuosavybės teisių į gręžinį pripažinimo bei turtinės žalos atlyginimo, ir visos aplinkybės nėra tiksliai žinomos bei nustatytos.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti pareikštas ieškinyje, priešieškinyje, pareiškime išduoti teismo įsakymą ar paduodamas kartu su ieškiniu arba atskirai, kai byla jau iškelta ir nagrinėjama teisme. Bet kuriuo atveju CPK 144 str. 1 d. yra taikoma tam, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, todėl tokį reikalavimą gali reikšti byloje dalyvaujantys ar kiti suinteresuoti asmenys, kurie yra pareiškę byloje materialaus pobūdžio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovai Č. R. ir J. R. nėra pareiškę jokių savarankiškų reikalavimų. Atsižvelgiant vien į šią aplinkybę, darytina išvada, jog atsakovai nagrinėjamu atveju apskritai nėra tinkami subjektai prašyti taikyti CPK 144, 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu laikinąsias apsaugos priemones buvo atsisakyta taikyti, t. y. argumentais, kad 1 667,26 Lt nelaikytina itin didele suma, be to, nėra žinoma, ar būtina atlikti visus sąmatoje išvardintus darbus.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės ieškovų atžvilgiu nebuvo pritaikytos pagrįstai, ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
Apeliantų Č. R. ir J. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.