Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo PlusPlus Capital AS prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuotieji asmenys: skolininkas P. G., K. L. ir antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymo, jo priedų kopijos ir teismo pranešimai buvo išsiųsti suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žodinis pareiškimo nagrinėjimas nėra būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis), todėl pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Skolininkas bei kiti suinteresuotieji asmenys per įstatyme nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo su kitu bendraturčiu dėl turto pasidalijimo, todėl pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog antstolis Robertas Vasiliauskas, vykdydamas Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro 2012 m. sausio 18 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. PJ-437, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2012 m. sausio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (23.17-08)-320-4345, Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro 2014 m. gruodžio 10 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 5432, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2014 m. vasario 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08)-320A-2368 bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 3418V/2012 dėl skolų išieškojimo iš skolininko P. G. išieškotojams PlusPlus Capital AS, atstovaujamam PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir „Swedbank“, AB, priėmė 2021 m. kovo 16 d. Patvarkymą pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, kuriuo pasiūlė išieškotojui PlusPlus Capital AS, atstovaujamam PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo, per 30 dienų nuo šio siūlymo surašymo dienos kreiptis su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininko P. G. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su K. L., dalis. Antstolis patvarkyme nurodo, jog skolininkas ir jo buvusi sutuoktinė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi įgiję butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl skolininko P. G. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su K. L., nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui P. G. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad P. G. ir K. L. buvo susituokę. Santuoka tarp skolininko P. G. ir suinteresuoto asmens K. L. nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Santuokos nutraukimo metu įgytas santuokoje nekilnojamasis turtas nebuvo pasidalintas. Iki santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai buvo sudarę Povedybinę sutartį, kuria nustatė po šios sutarties įgyto turto teisinį režimą. Kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas iki Povedybinės sutarties sudarymo ir nebuvo pasidalintas santuokos nutraukimo metu, konstatuotina, kad nekilnojamam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikytinos bendros CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Nors butas, esantis (duomenys neskelbtini)nėra įregistruotas skolininko P. G. vardu, tačiau iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs šio turto pirkimo pardavimo sutartį. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro patvirtintos sutarties nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas skolininko P. G. ir suinteresuoto asmens K. L. (buvusi G.) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir kad ši sutartis kartu yra priėmimo - perdavimo aktas (sutarties 6.1 ir 6.3 punktai). Todėl aplinkybės, kad turtas nėra registruotas skolininko ar jo buvusios sutuoktinės vardu, nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. O tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Skolininkas ir suinteresuotas asmuo notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo nepateikė, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo.

CK 3.116 straipsnio, reglamentuojančio turto padalijimo būdus, 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. CK 3.88 straipsnyje detaliai išvardijama, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno darbinės veiklos ar intelektinės nuosavybės, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas nustatė, kad likvidaus asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininko P. G. įsiskolinimą, jis neturi. Kadangi skolininkas negauna jokių pajamų, o kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti, skolininkas neturi, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į jo dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti kokia turto dalis jam ir suinteresuotam asmeniui bendrojoje nuosavybėje priklauso. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – santuokos metu įgytas butas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad santuokos metu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra skolininko ar suinteresuoto asmens K. L. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog įsiskolinimas kreditoriui galėtų būti padengiamas iš P. G. gaunamų ar turimų pajamų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes yra pagrindas pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui P. G. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su suinteresuotu asmeniu priklauso ½ dalis santuokoje įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus, turimus bendrus nepilnamečius vaikus, todėl pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė skolininko P. G. ir suinteresuoto asmens K. L. nuosavybė (CK 3.88 straipsnis 1 dalis 5 punktas). Duomenų, liudijančių, kad skolininkas P. G. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00247, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, pareiškėjo prašymas pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas nustatant, kad ½ dalis įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso skolininkui P. G..

Pažymėtina, kad, vykdant išieškojimą iš P. G. gaunamų, turimų bei ateityje gautinų piniginių lėšų ar turto, būtina atsižvelgti į įstatymo nuostatas ribojančias išieškojimą iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) bei į ypatumus, išieškant iš skolininko darbo užmokesčio (CPK 733 – 743 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjo PlusPlus Capital AS prašymą.

Nustatyti skolininko P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su suinteresuotu asmeniu K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) dalį: nustatyti, kad skolininkui P. G. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad skolininkas P. G. ir suinteresuotas asmuo K. L. santuokoje įgytu turimu nekilnojamuoju turtu naudojasi bendru sutarimu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.