Kauno apygardos teismo nutartis

2021-03-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-125-383/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-24
Bylos Nr.
AN2-125-383/2021
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00091-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Valdas Vitunskas (pirm.)
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-125-383/2021Teisminio proceso Nr.: 4-34-3-00091-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10., 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko R. S. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutarimo R. S. administracinių nusižengimų byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Institucijos 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimais Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad:

1.1. 2020 m. liepos 19 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį ant vejos valstybinėje žemėje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 60 eurų bauda),

1.2. 2020 m. liepos 21 d. 17.00 val. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį ant vejos valstybinėje žemėje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, pažeidžiant KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 60 eurų bauda),

1.3. 2020 m. rugpjūčio 24 d. 14.57 val. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį ant vejos valstybinėje žemėje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, pažeidžiant KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 60 eurų bauda),

1.4. 2020 m. rugpjūčio 25 d. 6.49 val. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį ant vejos valstybinėje žemėje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, pažeidžiant KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 60 eurų bauda),

1.5. 2020 m. rugpjūčio 25 d. 6.49 val. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį ant vejos valstybinėje žemėje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, pažeidžiant KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 60 eurų bauda),

1.6. 2020 m. rugpjūčio 26 d. 6.58 val. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį ant vejos valstybinėje žemėje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, pažeidžiant KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 60 eurų bauda),

1.7. 2020 m. rugpjūčio 29 d. 11.02 val. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį ant vejos valstybinėje žemėje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, pažeidžiant KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 60 eurų bauda),

1.8. 2020 m. rugsėjo 5 d. 16.56 val. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį ant vejos valstybinėje žemėje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, pažeidžiant KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 60 eurų bauda),

1.9. 2020 m. rugsėjo 10 d. 14.06 val. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį ant vejos valstybinėje žemėje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, pažeidžiant KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 60 eurų bauda),

1.10. 2020 m. rugsėjo 12 d. 11.38 val. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį ant vejos valstybinėje žemėje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, pažeidžiant KET) reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 60 eurų bauda),

1.11. 2020 m. rugsėjo 13 d. 8.58 val. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį ant vejos valstybinėje žemėje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, pažeidžiant KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 60 eurų bauda),

1.12. 2020 m. rugsėjo 14 d. 7.40 val. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį ant vejos valstybinėje žemėje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, pažeidžiant KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 60 eurų bauda),

1.13. 2020 m. rugsėjo 23 d. 15.37 val. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį ant vejos valstybinėje žemėje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, pažeidžiant KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 60 eurų bauda),

1.14. 2020 m. rugsėjo 29 d. 19.10 val. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį ant vejos valstybinėje žemėje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, pažeidžiant KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 60 eurų bauda).

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. S. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams. Šio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarimu R. S. skundas buvo tenkintas, panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinė teisena nutraukta.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucijos viršininkas R. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimus Nr. (duomenys neskelbtini)

3.1. Apeliantas teigia, jog teismas, vertindamas R. S. pateiktus įrodymus ir dokumentus, nepagrįstai konstatavo, kad R. S. ir G. S. yra teisėti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (13 arų ploto) naudotojai, nes yra sudarę žemės nuomos sutartį. Teismas sutarties buvimo faktą pagrindė R. S. pateiktais (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) miesto žemės naudotojų sąrašais, mokesčiams apskaičiuoti, mokesčio deklaracijomis ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) su nuotraukomis, kuriose užfiksuota žemės sklypo ribos, pažymėtos riboženkliais, nors jokia valstybinės žemės nuomos sutartis ar kitas juridinis dokumentas, pagrindžiantis žemės naudojimosi teisėtumą, teismui pateiktas nebuvo. Taip pat R. S. teismui nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad buvo mokami mokesčiai už žemės sklypą (13 arų ploto) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais, nors teismo posėdžio metu yra nurodęs, kad yra mokami žemės nuomos mokesčiai. Papildomai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją ir Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrių išreikalauti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi teisėtumą pagrindžiančius dokumentus. Tiek (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, tiek Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius konstatavo, jog jokių duomenų, kad nuo 2007 m. būtų sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su R. S. ir G. S., neturi. Kitų duomenų, pagrindžiančių naudojimąsi valstybine žeme teisėtumą, negauta. Duomenų, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo įregistruota VĮ Registrų centras registre taip pat nėra. Konstatuotina, kad R. S. pateikti dokumentai ar jų kopijos neturi jokios juridinės galios, nes nėra pagrįsti valstybinės žemės nuomos sutartimi.

3.2. Skunde nurodoma, jog teismas, vertindamas automobilių parkavimo ir laikymo poreikį naudojantis administracinės paskirties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), rėmėsi dokumentų ir teisės aktų (statybų techninių reglamentų), reikalavimais. Šių reglamentų nuostatos ir reikalavimai yra privalomi rengiant detaliuosius sklypo planus. Kol nėra patvirtintas sklypo detalusis planas ir sklypas nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, šie reikalavimai neturėtų būti vertinami kaip juridinę galią turintys įrodymai, kuriais remiantis yra pagrindas konstatuoti, kad nepadarytas administracinis nusižengimas. Be to, pats pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administracinės paskirties pastatas, tačiau jame faktiškai nėra vykdoma jokia visuomeninė veikla, pastatas yra naudojamas tenkinat R. S. šeimos poreikius, t. y. R. S. ir jo sutuoktinės G. S. deklaruota gyvenamoji vieta, kur jie nuolat gyvena.

4. Apeliaciniu skundu R. S. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutarimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jo naudai iš Institucijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Skunde teigiama, kad Institucija, priimdama jo atžvilgiu 14 nutarimų dėl transporto pastatymo prie nuosavybės teise priklausančio visuomeninės paskirties pastato, elgėsi nepagrįstai ir nesuvokiamai. Institucijos pareigūnai, piktnaudžiaudami nebaudžiamumu, piktybiškai nevertino jo pateiktų oficialių įrodymų - teismų sprendimų, žemės naudojimo patikrinimo aktų, kadastro duomenų, žemės sklypo planų, patvirtinančių teisėtą žemės sklypo naudojimą ir klaidino teismą.

4.2. Skunde nurodoma, kad teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo savotiškai paskatino Institucijos pareigūnus ir ateityje priimti neteisėtus nutarimus, apkrauti darbu teismų sistemą ir už tai išvengti atsakomybės. Baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu, o civilinėje byloje - civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės - neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001).

4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) byloje „Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą“ (peticijų Nr. 73579/17 ir Nr. 14620/18) nurodyta, kad nors bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo aiškiai reglamentuotas Administracinių teisės pažeidimų kodekse, jos yra atlyginamos remiantis kitais teisiniais pagrindais, įskaitant ir Konstituciją. EŽTT atkreipė dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat numato, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Tuo tarpu Civilinio proceso kodeksas savo ruožtu įtvirtina principą, kad „pralaimėjęs moka“, kuriuo taip pat rėmėsi administraciniai teismai kitose bylose, susijusiose su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu administraciniuose procesuose. EŽTT paminėjo ir tai, kad valstybės valdžios padarytos klaidos rizika turi tekti pačiai valstybei ir tokios klaidos neturėtų būti ištaisytos suinteresuotų asmenų sąskaita. Teismas nesureikšmino administracinio teisės pažeidimo teisenos ypatumų ir sprendė, jog teisinga yra vadovautis principu, jog ginčą pralaimėjusi šalis kitai pusei turi atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. EŽTT sprendė, kad asmenų byloje Lietuvos administracinių teismų sprendimai, kuriais atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą buvo grindžiami vien nacionalinių įstatymų aiškinimu, jog siekiant tokią teisę realizuoti turėjo būti įrodytas valstybės veiksmų neteisėtumas, o ne atsižvelgiama į šių bylinėjimosi išlaidų proporcingumą, lyginant su materialine nauda, kuri buvo gauta panaikinus baudas. EŽTT iš esmės sprendė, kad tokioje situacijoje turėtų būti vertinamas patirtų teisinių paslaugų išlaidų proporcingumas, o ne nutariama jų neatlyginti apskritai. EŽTT manymu, galimybė vertinti patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingumą yra sudaryta ir vadovaujantis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. EŽTT padarė išvadą, kad nacionaliniai teismai atsisakydami atlyginti asmenų bylinėjimosi išlaidas (nepaisant tokių išlaidų dydžio), patirtas administraciniame procese, kuriame jie ginčijo paskirtas baudas ir tokį ginčą laimėjo, pažeidė asmenų teisę kreiptis į teismą, kurią garantuoja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į Institucijos viršininko apeliacinį skundą, R. S. prašo Institucijos skundo netenkinti. Atsiliepimu į R. S. apeliacinį skundą, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas A. J. prašo R. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viršininko R. S. ir R. S. apeliaciniai skundai netenkinami.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucijos viršininkas nesutinka, kad R. S. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. R. S. apeliaciniu skundu ginčijamas proceso išlaidų atlyginimo klausimas. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl Institucijos viršininko apeliacinio skundo

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. administracinių nusižengimų bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo R. S. veiksmuose. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms bei motyvams, kodėl nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nepagrindžia administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. kaltės. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

9. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. KET 150.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Pažymėtina, kad šiam administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems nusižengimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

11. Išnagrinėjęs administracinių nusižengimų bylą, apygardos teismas konstatuoja, kad formaliai nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių R. S. veiksmuose galima įžvelgti, nes jis eilę kartų pastatė automobilius ant vejos valstybinėje žemėje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Nusižengimų faktą pagrindžia nuotraukos, kuriomis užfiksuoti ant vejos šalia pastato stovintys automobiliai, Institucijos pranešimai dėl užfiksuotų administracinių nusižengimų, pranešimai ir paaiškinimai dėl KET pažeidimų, duomenys iš VĮ Registrų centro, R. S. paaiškinimai pirmosios instancijos teisme. Vis dėlto, įvertinus visą teismui pateiktą administracinių nusižengimų medžiagą, esamą situaciją ir vykstančius teisinius ginčus dėl žemės sklypo suformavimo, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. S. turėjo teisėtą pagrindą, būdamas žemės sklypo naudotojas ir naudodamas jį pagal planuojamą paskirtį ir naudojimo būdą, statyti automobilius, todėl jo veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

12. Institucijos apeliaciniame skunde kaip vienas esminių argumentų, nesutinkant su pirmosios instancijos priimtu nutarimu, nurodomas duomenų byloje nebuvimas apie tai, kad R. S. nuomojasi valstybinę žemę, moka už ją mokesčius, todėl negali būti laikomas teisėtu valstybinės žemės naudotoju. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nors administracinių nusižengimų medžiagoje išties nėra jokių duomenų apie tai, kad R. S. nuomojasi valstybinę žemę, esančią prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), sklype, vis dėlto, tai nepaneigia jo, kaip teisėto eksploatuojamo pastato savininko, teisės de facto naudotis sklypu, kuriam rengiamas detalusis planas. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad R. S. ir G. S. yra administracinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Pažymėtina, kad visi administraciniai nusižengimai fiksuoti (automobiliai stovėjo) būtent prie R. S. nuosavybės teise priklausančio pastato. Kaip teisingai pažymėta Institucijos apeliaciniame skunde, administracinių nusižengimų byloje nėra pateikta valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su R. S., o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus rašte nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis (t. 2 b. l. 91). Vis dėlto, tai nepaneigia fakto, kad R. S. teisėtai naudojasi žemės sklypu, esančiu prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato. Šią aplinkybę patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikta (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) miesto žemės naudotojų sąrašas, mokesčiams apskaičiuoti, kuriame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudotojais nurodomi R. S. ir G. S. (t. 2 b. l. 5-7). Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pateiktos R. S. ir G. S. 2015 m. žemės nuomos mokesčio deklaracijos (t. 2 b. l. 38), o tai, priešingai, nei teigia skunde Institucija, patvirtina faktą, kad R. S. su savo sutuoktine mokėjo žemės nuomos mokestį už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) 2015 m. Akcentuotina ir tai, kad pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį numatyta ne tik tiems žemės naudotojams, kurie naudoja teisės aktų nustatyta tvarka suformuotą ir nekilnojamojo turto registre įregistruotą sklypą, bet ir kitiems valstybinės žemės naudotojams, t. y. ir tiems, kurių naudojamas valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centre.

13. Kitas Institucijos apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad nesant patvirtinto sklypo detaliojo plano, nėra pagrindo automobilių parkavimo ir laikymo poreikį naudojantis administracinės paskirties pastatu, grįsti dokumentų ir teisės aktų reikalavimais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas ir teigti, kad nepadaryti administraciniai nusižengimai. Apygardos teismo vertinimu, nors ir nagrinėjamu atveju formaliai būtų galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju R. S. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymiai, tačiau sutiktina su apylinkės teismo motyvu, jog esama situacija iš esmės yra susiklosčiusi dėl vykstančių teisminių ginčų dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo, o ne dėl R. S. kaltės. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad detaliuoju planu turi būti suformuotas žemės sklypas, būtinas pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano projektas buvo parengtas ir pateiktas viešam svarstymui 2008 m. lapkričio 12 d. Ši aplinkybė liudija, kad teisminiai procesai dėl žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo tęsiasi jau ilgą laiką, R. S. iniciavo žemės sklypo įteisinimo procedūrą (2008 m. sausio 31 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalaus planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė R. S. ir G. S.), kas rodo, jog jis siekia ne tik faktiškai naudotis žemės sklypu, užtikrinant tinkamą jam priklausančio pastato eksploatavimą, tačiau ir jį įteisinti ir teisėtai valdyti, t. y. nerodo tyčios piktybiškai daryti administracinius nusižengimus. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija buvo įpareigota suformuoti žemės sklypą prie R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių statinių, parengiant detalųjį planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Nors (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas 0,0732 ha ploto žemės sklypo planas, formuojamas esamiems statiniams eksploatuoti, įregistruotiems nekilnojamojo turto registre – administraciniam pastatui, kiemo statiniams, adresu(duomenys neskelbtini), prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tačiau jis buvo panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (neįsiteisėjęs, apeliacinis skundas nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Sprendime kaip vienas iš pagrindinių argumentų nurodytas tai, kad nei įsakymo turinyje, nei jo prieduose nėra numatyti jokie duomenys ar sprendiniai dėl automobilių stovėjimo vietų prie žemės sklypo įrengimo. Pažymėjo, kad ginčo sklype turėjo būti numatytos ne mažiau kaip 5 automobilių stovėjimo vietos ir viena vieta žmonėms su negalia. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, matyti, kad aplinkybė dėl būtinybės detaliajame sklypo plane numatyti automobilių stovėjimo vietas, grindžiama ne tik pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytais teisės aktais, kurie numato, kad ginčo sklype turi būti įrengtos automobilių parkavimo vietos ir įvažiavimas į žemės sklypą (galiojusi Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miesto teritorijoje tvarkos aprašo 16.3 punkto redakcija, Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 14 punktas), bet ir teismų sprendimais, tiesiogiai susijusiais su nagrinėjama situacija. Kadangi teismų sprendimais konstatuota, kad faktinio privažiavimo prie administracinės paskirties pastato nėra, todėl vertintina, kad R. S. pagrįstai važiavo per nesuformuotą žemės sklypą, kadangi kito būdo patekti į sau nuosavybės teise priklausantį pastatą nėra. Vis dėlto, visuma byloje esančių aplinkybių liudija ir tai, kad žemės sklypo formavimas ir įteisinimas nagrinėjamu atveju užtruko iš esmės dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos kaltės, kadangi ji parengė detalųjį planą, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, dėl ko jis teismų sprendimais vis buvo panaikinamas. Dėl šių priežasčių, t. y. būtent dėl savivaldybės kaltės negali būti baudžiamas faktinis sklypo valdytojas, kuriam žemės sklypo reikia tam, kad galėtų patekti į sau nuosavybės teisę priklausantį pastatą ir tinkamai jį eksploatuoti.

14. Esant nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad R. S. veiksmuose formaliai esama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje požymių, tačiau akcentuotina, kad R. S. elgiasi priešingai teisei dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl to, kad vyksta teisminiai ginčai nuo 2008 m. dėl žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo, nors jis yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas ir šio pastato tinkamam eksploatavimui būtinas šalia pastato esančio žemės sklypo naudojimas.

15. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad R. S. ir G. S. pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) naudoja šeimos, o ne visuomeniniams poreikiams. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad administracinis pastatas yra naudojamas pagal paskirtį, kadangi jame funkcionuoja juridiniai asmenys. Šią aplinkybę pagrindžia Juridinių asmenų registro išrašai, kad UAB „D. S.“, įm/k (duomenys neskelbtini), buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), o MB „A. R.“, įm/k(duomenys neskelbtini), buveinės adresas nuo 2008 m. lapkričio 13 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl R. S. apeliacinio skundo

16. R. S. apeliaciniame skunde prašoma priteisti iš Institucijos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.

17. Vadovaujantis ANK 666 straipsniu, asmens, kuriam nutraukta administracinio nusižengimo byla nenustačius administracinio nusižengimo požymių, patirtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidos, inter alia išlaidos advokatui, atlyginamos mutatis mutandis taikant atitinkamas BPK nuostatas. BPK 106 straipsnyje nėra nustatyta, kad asmeniui atlyginamos jo turėtos išlaidos advokato paslaugoms tais atvejais, kai teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, be kita ko, ir tais atvejais, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu, todėl išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) advokato paslaugoms, atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020).

18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas (apmokėjimas) nepriteistinas nei iš nukentėjusiojo, nei iš valstybės. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai nustatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-7-76-222/2016, 2K-308-648/2019). Vis dėlto, įstatymai neužkerta kelio išteisintajam siekti jam padarytos žalos (įskaitant ir patirtas išlaidas teisinei pagalbai) atlyginimo kitu procesiniu būdu. Išteisintasis, remdamasis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymu, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimo ne teismo tvarka. Žala, atsiradusi dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo, sulaikymo, procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, gali būti atlyginama ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020). Kadangi BPK normos nenumato galimybės priteisti nuteistajam/išteisintajam jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, todėl R. S. prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinių skundų argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viršininko R. S. ir R. S. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas