Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovei R. Giedrienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui N. D., tretysis asmuo byloje K. O., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad nepilnametis L. D., gimęs (duomenys neskelbtini). yra N. D. ir E. M. biologinis vaikas. E. M. šeima nuo 2009 m. sausio 13 d. Marijampolės savivaldybėje buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą - dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros, girtavimo. Atsakovė nesudarė tinkamų gyvenimo sąlygų vaikams augti. Todėl atsakovas N. D. parodė iniciatyvą auginti sūnų L., atsivežė pas save į Ukmergę, susitvarkė dokumentus ir 2010 metais pripažino tėvystę. 2010 m. rugpjūčio 17 d., L. D. buvo išduotas naujas gimimo liudijimas. Nuo 2010 metų nepilnametis L. D. gyveno kartu su tėvu N. D. ir jo sugyventine K. O. (duomenys neskelbtini). 2011 m. gegužės 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-157-675/2011, nepilnamečio L. D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su tėvu N. D.. Tuo pačiu teismo sprendimu iš motinos E. M. vaikui buvo priteistas išlaikymas po 200 litų (57,92 eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją). Vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtas tėvas N. D.. A. N. D. šeima Skyriui dėl socialinių įgūdžių stokos ir girtavimo yra žinoma nuo 2015 metų. Šeimos nariams buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, joje nuolat lankėsi Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja. Atsakovas buvo linkęs vartoti alkoholį, todėl neturėjo nuolatinio darbo ir pastovių pajamų. Vyrui ne kartą buvo siūlyta gydytis nuo alkoholio vartojimo, tačiau jis atsisakydavo. Išgėręs jis tapdavo agresyvus, konfliktiškas. Dėl smurto artimoje aplinkoje prieš sugyventinę, 2015 m. balandžio 30 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo N. D. buvo teistas pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. Šeimoje nepilnamečiu vaiku nuolat rūpinosi sugyventinė K. O.. Moteris domėjosi berniuko ugdymu, bendraudavo su pedagogais, lankėsi mokykloje, ruošė maistą ir pirko rūbus. Ji alkoholio nevartojo, buvo užsiregistravusi darbo biržoje ir dirbo pas vietinius ūkininkus. 2018 metų sausio mėnesį atsakovas N. D. išvyko dirbti ir gyventi į A., nepilnametis L. D. liko gyventi su atsakovo sugyventine K. O.. 2018 m. vasario 20 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13-249, nepilnamečiui L. D. buvo nustatyta laikinoji rūpyba tėvų prašymu ir laikinai vaiko rūpintoja buvo paskirta K. O.. Atsakovas įsipareigojo kiekvieną kalendorinį mėnesį užtikrinti vaiko išlaikymą, palaikyti nuolatinį ryšį su vaiku ir jo paskirta rūpintoja. Vykdant N. D. šeimos atvejo vadybą, buvo nustatyta, kad vyras nevykdo jam numatytų įpareigojimų, nesirūpina sūnaus poreikiais ir priežiūra. 2018 m. spalio 17 d. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centre vykusiame atvejo vadybos posėdyje dėl N. D. šeimos, Skyrius buvo informuotas su šeima dirbančios atvejo vadybininkės, kad atsakovas daugiau nei penkis mėnesius nepalaiko nuolatinio ryšio su vaiku ir jo paskirta rūpintoja, neteikia sūnaus poreikiams reikiamų lėšų. 2018 m. spalio 22 d. Skyriaus darbuotojams nepilnametis L. D. išsakė norą gyventi ir būti globojamam K. O., kadangi tėvas juo nesidomi, neišlaiko. Atsižvelgiant į paaiškėjusias faktines aplinkybes, įvertinus esamą situaciją šeimoje bei siekiant apginti L. D. teises ir užtikrinti teisėtus jo interesus, vadovaujantis Grėsmės vaikui lygių nustatymo ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 5 punktu, vaikui buvo atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas. Nustačius nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, kuomet vienintelis vaiko įstatyminis atstovas - tėvas N. D. išvyko į užsienį ir neužtikrina tinkamos sūnaus priežiūros, yra nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, materialinio išlaikymo, L. D. buvo nustatytas antras grėsmės lygis. Vadovaujantis grėsmės vaikui lygių nustatymo ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 5.4 papunkčiu, 2018 m. spalio 24 d. buvo surašytas Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 3VLA-93, nepilnametis L. D. buvo paimtas ir laikinai apgyvendintas K. O. šeimoje.

2018 m. spalio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje S2-13262-759/2018, Skyriaus prašymas buvo tenkintas ir buvo išduotas leidimas paimti nepilnametį. 2018 m. lapkričio 29 d. likusiam be tėvų globos nepilnamečiui L. D. U. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13-1741, buvo nustatyta vaiko laikinoji rūpyba ir rūpintoja paskirta K. O.. Ieškovas įvertinęs tai, kad atsakovas N. D. pastangų susigrąžinti sūnų ir iniciatyvos jį auginti nerodo, 2018 m. sausio mėnesį išvyko į užsienį ir nuo to laiko neužtikrina tinkamos sūnaus priežiūros, yra nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, rūpinimosi jo sveikata, neteikia jam materialinio išlaikymo, t.y. neįgyvendina savo valdžios nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto motinos E. M. ir laikino tėvo N. D. valdžios apribojimo. 2020 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 4249-675/2020 buvo neterminuotai apribota motinos E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir laikinai apribota tėvo N. D., gim. (duomenys neskelbtini), valdžia sūnaus L. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Iš motinos E. M. ir tėvo N. D. buvo priteistas išlaikymas sūnui L. D. po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 2020 m. lapkričio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT- 10200-675/2020, nepilnamečiui L. D. buvo nustatyta nuolatinė rūpyba, nepilnamečio vaiko nuolatine rūpintoja ir gaunamų lėšų tvarkytoja buvo paskirta K. O., gim. (duomenys neskelbtini).

Duomenų, kad būtų išnykusios priežastys, dėl kurių atsakovui N. D. buvo laikinai apribota tėvo valdžia, Skyrius neturi. Priešingai, yra tik faktiniai duomenys, rašytiniai įrodymai, duodantys pagrindą Skyriui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios atsakovui apribojimo jo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Nustačius nepilnamečiui laikinąją rūpybą (2018-11-29), teismo sprendimu laikinai apribojus atsakovui tėvo valdžią (2020-10-12), atsakovas turėjo pakankamai laiko sugrįžti į Lietuvą ir siekti susigrąžinti sūnų, tačiau atsakovo šeimoje pokyčių neįvyko. 2020-12-04 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovas palaiko ryšį su vaiku, tačiau bendravimas yra minimalus ir nuotolinis, o atsakovas artimo emocinio ryšio su vaiku neturi, tėvas neišreiškė ketinimo sūnaus susigrąžinti ir juo rūpintis. 2020-12-04 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte reg. Nr. 3GVA-1112 užfiksuota vaiko nuomonė. Nepilnametis nurodė, kad: „Su tėvu palaiko ryšį per Facebook. Tėvas paskambina sūnui gal kartą per mėnesį. Kai tėvas skambina savaitgaliais vakare, jis net neatsiliepia nes žino, kad tėvas išgėręs. Kai skambina darbo dienomis, atsiliepia, pabendrauja. Tėvas paklausia, kaip jam sekasi, kaip mokslai, kaip laikosi globėja. Apie save sakė, kad dirba, gyvenimu nesiskundžia. Sakė, kad į Lietuvą negrįš, nes nėra ką ten veikti. Tėvas apie kažkokius planus jo atžvilgiu nieko nesakė, nes jam turbūt nelabai rūpi“. Tiksli N. D. gyvenamoji vieta ir kontaktiniai duomenys Skyriui nėra žinomi. Atsakovas iki šiol negrįžo į Lietuvą, neišreiškė noro ir siekio pasiimti sūnų gyventi su savimi, t.y. visiškai nusišalino nuo sūnaus auginimo ir priežiūros. Skyrius neturi duomenų ar atsakovas teikia 2020 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistą išlaikymą.

A. N. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jam buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu.

2021 m. spalio 5 d. buvo gautas trečiojo asmens K. O. prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Nurodė, kad sutinka su pateiktu ieškiniu. Taip pat, kad N. D. neteikia vaikui priteisto išlaikymo, nesidomi vaiko sveikata, ugdymu, gyvenimu. Bendrauja ryšio priemonėmis, kartą į kelis mėnesius. Vaikas gyvai tėvo nematė apie 4 metus. Kai vaiko tėvas buvo atvykęs į Lietuvą, tarėsi, kad susitiks, bet neatvyko.

Nepilnametis L. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad su tėvu palaiko ryšį per socialinius tinklus. Tėvas paskambina sūnui gal du kartus per mėnesį. Kai tėvas skambina savaitgaliais vakare, jis net neatsiliepia nes žino, kad tėvas išgėręs. Kai skambina darbo dienomis, atsiliepia, pabendrauja. Žino, kad teisme yra sprendžiamas klausimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Šiuo metu gyvena su K. O. broliu, nes ji šiuo metu yra išvykusi į užsienį. Su tėvu matėsi tik 2018 m., prieš jam išvažiuojant į Airiją. Kai tėvas buvo grįžęs į Lietuvą, jie buvo susitarę, kad susitiks, tačiau tėvas neatvyko. Teigia, kad sutinka jog N. D. būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia. Išlaikymo neteikia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės.

Tėvų valdžios esmę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnametis L. D., gimęs (duomenys neskelbtini). yra atsakovo N. D. vaikas. Iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-157-675/2011, matyti, kad buvo nutarta: 1) Nustatyti L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jo tėvu, ieškovu N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). 2) Priteisti iš atsakovės E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. D. po 200,00 Lt (du šimtus litų 00 centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2010-11-26 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiui L. D. priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jo tėvą, ieškovą N. D.. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. S2-13262-759/2018, matyti, kad buvo nutarta: 1) leisti pareiškėjui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, asmens kodas 188752021, paimti nepilnametį vaiką: L. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš tėvo, įstatyminio vaiko atstovo, N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., dėl vaikui nustatyto antro grėsmės lygio. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4249-675/2020, matyti, kad nutarta: 1) Neterminuotai apriboti motinos E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valdžią sūnaus L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. 2) Laikinai apriboti tėvo N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) valdžią sūnaus L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. 3) Pakeisti 2011 m. gegužės 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-157-675/2011, dalyje dėl nepilnamečio L. D. nustatytos gyvenamosios vietos kartu su tėvu N. D. bei dėl priteisto išlaikymo iš E. M. vaikui L. D. po 57,92 eurų (200 Litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją), priteistų piniginių lėšų tvarkytojas uzufrukto teise tėvas N. D.. 4) Priteisti iš motinos E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir tėvo N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 5) Paskirti laikinąją rūpintoją K. O., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja. 6) Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su laikinąja vaiko rūpintoja K. O., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini) sav. Gyventojų registro duomenimis atsakovas turi du nepilnamečius vaikus: L. D., gim. (duomenys neskelbtini)ir T. M., gim(duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-10200-675/2020, matyti, kad buvo nutarta: 1) Nustatyti nepilnamečio L. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą. 2) Paskirti L. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine rūpintoja K. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 3) Nustatyti nepilnamečio L. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su rūpintoja K. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 4) Paskirti nepilnamečio L. D., gim. (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų tvarkytoja rūpintoją K. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 5) P. U. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 13-1741 nustatytą laikinąją L. D., gim. (duomenys neskelbtini)rūpybą. A. N. D. nuo 2018 m. sausio mėnesio yra išvykęs dirbti ir gyventi į Airiją. Gyventojų registre duomenų apie atsakovo gyvenamosios vietos deklaraciją nėra. Paskutinėjo žinoma gyvenamoji vieta Lietuvoje: (duomenys neskelbtini)., Ukmergės r. sav. Tiksli N. D. gyvenamoji vieta ir kontaktiniai duomenys nėra žinomi. Surinkus atsakovą N. D. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovas per 5 metų laikotarpį du kartus baustas administracine tvarka (2017 m. liepos 1 d. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, atsakovas vairavo jam priklausantį automobilį, tuo pažeidė LR ANK 424 str. 2 d., buvo paskirta 300 eurų bauda; 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo paskirtas įspėjimas pagal LR ANK 73 str. 1 d.). Sodros duomenų bazėje - duomenų apie atsakovą nėra. Užimtumo tarnyboje jis nėra registruotas.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Tėvų pareigų nevykdymu, nesirūpinimu vaikais, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad atsakovai savo vaikų neaugina, su vaikais praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jų ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, neteikia vaikams išlaikymo, taip pažeisdami vaikų interesus ir toks atsakovų elgesys sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.

Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, atsakovas N. D. savo vaiku nesirūpina nuo 2018 m., kai išvyko dirbti ir gyventi į Airiją. L. D. auga globėjos K. O. šeimoje. Byloje nustatyta, ką posėdžio metu pripažino L. D., kad su atsakovu palaiko ryšį per socialinius tinklus, tačiau bendravimas yra minimalus, atsakovas nepalaiko artimo emocinio ryšio. Su vaiku atsakovas paskutinį kartą matėsi tik prieš išvykstant į A. Pasak ieškovo atstovės, N. D. neteikia savo vaikui teismo priteisto išlaikymo, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, sveikata, ugdymu, auklėjimu, nesudaro jam palankių ir tinkamų sąlygų visapusiškai ir harmoningai augti ir vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovas nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad jam tėvo valdžios apribojimas būtų panaikintas ir jis prisimintų visas tėvui tenkančias pareigas bei savarankiškai auginti nepilnametį sūnų. Toks atsakovo elgesys – abejingumas, motyvacijos stoka ir visiškas nusišalinimas nuo tėviškos pareigos savo vaikui įgyvendinimo, rodo, kad atsakovas gyvena tenkindamas tik savo poreikius ir interesus, ir nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnamečiui vaikui, kurio nėra matęs nuo 2018 metų, gyvena atskirai ir neteikia dėmesio, rūpesčio bei tėviškos meilės.

Teismo vertinimu, tokios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas N. D. savo vaiku visiškai nesirūpina, juo nesidomi, neprižiūri, nesidomi sveikata, neprisideda prie vaiko išlaikymo ir yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų. Akivaizdu, kad toks atsakovo elgesys daro vaikui žalą. Atsakovo kaip tėvo pareigų savo nepilnamečiui vaikui neįgyvendinimas, atsakovo siekio su vaiku bendrauti stoka, vertintinas kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaikui kas dieną reikalingas abiejų tėvų rūpestis, išlaikymas ir parama. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms (motiniškoms) pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo bei L. D. paaiškinimus, pripažintina, kad atsakovas N. D. vengia atlikti savo pareigas vaikui, vaiku nesirūpina (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) ir byloje nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovo N. D. tėvo valdžią nepilnamečiui vaikui: L. D., gimusiam (duomenys neskelbtini)

Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovui galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimų panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

Atsakovui išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas ieškinį patenkino visiškai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo N. D. valstybei teismas priteisia 75,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą apriboti tėvo valdžią (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 99, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiui vaikui L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija)

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.