Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo l. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Konstantinas Gurinas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-720-513/2014 pareiškėjos T. Ž. pateiktu prašymu perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos prašymas skubiai spręsti klausimą dėl bylos perdavimo apeliacine tvarka nagrinėti kitam apygardos teismui, kadangi teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų I. Č., J. G. ir Ž. B., tyčia nebuvo nušalinta, nenusišalino ir, pareiškėjos nuomone, akivaizdžiai veikia prieš pareiškėją. Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirba teisėja E. K., kuri priėmė skundžiamą sprendimą, kai dirbo Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Kadangi bylą nagrinėjančius teisėjus ir teisėją E. K. sieja artimi ryšiai ir nuolatinė draugystė, teisėja gali paveikti kitus teisėjus, kad šie nepanaikintų jos priimto neteisėto sprendimo. Be to, pasak pareiškėjos, Klaipėdos apygardos teisme dirba buvusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkė A. R., kuri darė viską, kad nekaltai nuteisti pareiškėją ir 3,5 metų ją tampyti po teismus. Tačiau kadangi pareiškėja Kauno apygardos teisme buvo išteisinta, nurodyti teisėjai gali susitarti ir keršto tikslais veikti prieš pareiškėją. Pareiškėja pažymi, kad teisėja I. Č. taip pat dirbo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir savo sprendimais padarė didžiausią žalą pareiškėjai, nes nuo to nukentėjo ir pareiškėjos vaikas. Teisėja J. G. – buvusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja – savo neteisėtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12603-777/2012 taip pat padarė pareiškėjai žalą. Teisėju Ž. B. pareiškėja nepasitiki, nes jis pažeidė pareiškėjos teises visose bylose, kuriose dalyvavo.

Kadangi nurodyta teisėjų kolegija nenusišalino ir nebuvo nušalinta nuo civilinės bylos Nr. 2A-720-513/2014 nagrinėjimo, pareiškėjos nuomone, nebus užtikrinta jos teisė į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą. Dėl nurodytų argumentų pareiškėja prašo bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja T. Ž. prašo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui nurodydama, kad Klaipėdos apygardos teisme byla negali būti nešališkai išnagrinėta. Vertinant pareiškėjos procesinį dokumentą pagal turinį, ir atsižvelgiant į tai, kad byla gali būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui tik tuo atveju, kai teisme nėra teisėjų, galinčių nagrinėti šią bylą, daroma išvada, kad pareiškėja reiškia nušalinimą visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams. Reikšdama nušalinimą pareiškėja remiasi šiame teisme dirbančių teisėjų priimtais jai nepalankiais procesiniais sprendimais bei prielaidomis grindžiamais teiginiais apie teisėjų išankstinį suinteresuotumą bylos baigtimi, norą veikti prieš pareiškėją, jai keršyti ir pan.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką byloje dalyvaujančio asmens subjektyvi, prielaidomis grindžiama asmeninė nuomonė apie bylą nagrinėti paskirtų teisėjų šališkumą negali būti pagrindas nušalinti visus atitinkamo teismo teisėjus ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui. Šiuo atveju pareiškėja nurodo nepagrįstus nušalinimo argumentus apie bylą nagrinėti paskirtus teisėjus (I. Č., J. G. ir Ž. B.) bei apie dar dvi Klaipėdos apygardos teismo teisėjas – E. K. ir A. R.. Tuo tarpu apie kitus Klaipėdos apygardos teisme dirbančius teisėjus pareiškėja nenurodo apskritai jokių nušalinimo argumentų.

Įvertinus šias aplinkybes konstatuojama, kad duomenų, kurie galėtų įrodyti visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, šiuo atveju nėra, todėl objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių, kad ši civilinė byla Klaipėdos apygardos teisme gali būti nešališkai išnagrinėta.

Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos T. Ž. pareiškimą dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-720-513/2014 nagrinėjimo apeliacine tvarka. Netenkinus nušalinimo pareiškimo, nėra pagrindo spręsti dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

atmesti pareiškėjos T. Ž. pareiškimą dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos 2A-720-513/2014 nagrinėjimo.