Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovo V. Š. ieškini atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalines prokuraturos ir Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos, del žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Ieškovas V. Š. prašo teismo priteisti iš atsakovo 144 191,62 Lt materialines ir 50 000 Lt neturtines žalos atlyginima bei patirtas bylinejimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusia del neteiseto nuteisimo, neteiseto suemimo kardomosios priemones taikymo tvarka, neteiseto sulaikymo, neteiseto procesines prievartos priemoniu pritaikymo, neteiseto administracines nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybe visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuraturos pareigunu ir teismo kaltes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusia del neteisetu teisejo ar teismo veiksmu nagrinejant civiline byla, atlygina valstybe visiškai, jeigu žala atsirado del teisejo ar kito teismo pareiguno kaltes.

Kasacinis teismas yra nurodes, kad viešosios civilines atsakomybes specifika yra ta, kad civilines atsakomybes subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybe arba savivaldybe (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodyta teises norma žala, atsiradusia del valstybes valdžios instituciju (ju tarnautoju, pareigunu) neteisetu aktu, privalo atlyginti valstybe iš valstybes biudžeto nepaisydama konkretaus valstybes tarnautojo ar kito valstybes valdžios institucijos darbuotojo kaltes. Atsakomybes subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilines atsakomybes taikymo ypatumus. Vienas ju yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežta civiline atsakomybe, t. y. civiline atsakomybe be kaltes (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka triju civilines atsakomybes salygu buvimo: 1) valdžios institucijos (ju tarnautoju, pareigunu) atliktu neteisetu veiksmu, 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisetus veiksmus bei padaryta žala siejancio priežastinio ryšio (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. E. F. v. Lietuvos valstybe, bylos Nr. 3K-3-171/2009; 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilineje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2010; kt.). CK 6.272 straipsnio 1 dalyje itvirtinta valstybes pareiga atlyginti žala, padaryta teisesaugos instituciju procesiniais teisiniais aktais baudžiamojo proceso srityje, yra specialus civilines deliktines atsakomybes atvejis. Istatyme itvirtinta objektyvioji valstybes civiline atsakomybe už nurodytu valstybes teisesaugos instituciju pareigunu neteisetus veiksmus, t. y. atsakomybe be kaltes. Taigi valstybes civilinei atsakomybei už teisesaugos instituciju pareigunu neteisetus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris salygas: neteisetus veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos fakta ir priežastini nurodytu neteisetu veiksmu bei atsiradusios žalos ryši (pavyzdžiui, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilineje byloje M. T. ir kt. v. Lietuvos valstybe, bylos Nr. 3K-3-5/2009; kt.). CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai. Tai reiškia, kad civiline byla nagrinejantis teismas priima sprendima del šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar istatymo nustatyta tvarka buvo skustas procesinis veiksmas, del kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žala. Tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisetumas buvo tikrintas instancine tvarka, civiline byla nagrinejantis teismas privalo ta aplinkybe nurodyti sprendime ir padaryti del jos atitinkamas teisines išvadas. Teismas apie pareikšto reikalavimo del žalos atlyginimo pagristuma sprendžia ištyres ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus ivertines visus byloje pateiktus irodymus, todel gali padaryti kitokia išvada, nei buvo nuspresta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisetuma instancine tvarka, ir pripažinti ji neteisetu, jeigu civilineje byloje nustato kitas esmines aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Naujapile“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006; teiseju kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. B. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-402/2009).

Del valstybes pareigunu ir (arba) instituciju veiksmu neteisetumo, kaip valstybes civilines atsakomybes salygos, kasacinis teismas yra nurodes, kad išteisinamojo nuosprendžio priemimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas, kaip tokie, nera pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškelimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susije procesiniai veiksmai buvo neteiseti. Sprendžiant del valstybes civilines atsakomybes už teisesaugos pareigunu veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradetas esant pakankamai duomenu, leidžianciu itarti, kad jis padare nusikaltima; civilines atsakomybes požiuriu reikšminga aplinkybe yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip ivertintas baudžiamuju ar administraciniu procesiniu veiksmu teisetumas baudžiamojo proceso teises normu nustatyta tvarka; visa šia informacija laikydamasis civiliniu procesiniu irodinejimo ir irodymu vertinimo taisykliu, civiline atsakomybe reglamentuojanciu teises normu požiuriu turi ivertinti civiline byla del žalos atlyginimo nagrinejantis teismas ir padarytu teisiniu išvadu pagrindu spresti apie pareikšto ieškinio del žalos atlyginimo pagristuma. Teismas, sprendžiantis del valstybes civilines atsakomybes, gali prieiti prie priešingos išvados del tam tikru procesiniu veiksmu teisetumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (pavyzdžiui, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gegužes 24 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybe, bylos Nr. 3K-3-219/2010; kt.)

Nagrinejamuoju atveju ieškovas V. Š. reikalavimus grindžia aplinkybemis apie esa be pagrindo jo atžvilgiu pradeta ikiteismini tyrima pagal LR BK 202 str. 1 d., 300 str. 1 d., 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. bei nepagrista pinigu poemi 2004-03-31 ir ju laikyma iki 2007-04-06. Sprendžiant del valstybes civilines atsakomybes už teisesaugos pareigunu veiksmus, butina išsiaiškinti, ar V. Š. baudžiamasis persekiojimas buvo pradetas esant pakankamai duomenu, leidžianciu itarti, kad jis padare nusikalstamas veikas, ir kokiu pagrindu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.

Baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-03018-04 (toliau - b. b.) esanciais rašytiniais irodymais nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradetas 2004-03-31 pagal LR BK 222 str. 1 d. operatyvines informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini) 1999-2003 metais vykdytos veiklos pagrindu (b. b. t. 1, b. l. 1). Taciau byloje esantis 2004-03-31 Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Šiauliu apskrities skyriaus viršininko Pavedimas Nr. 381 patvirtina, kad inspektoriams buvo pavesta atlikti mokesciu moketojo UAB (duomenys neskelbtini) patikrinima už 1999-2003 metus, kurio metu imones patalpose buvo rasti gincui aktualus pinigai (b. b. t. 1, b. l. 4). Iš 2004-03-31 patikrinimo akto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkes kabinete buvo rasti 254 647 Lt, 1320 JAV doleriu ir 420 EUR ir paskolu suteikimo sutartys (b. b. t. 1, b. l. 5). 2004-03-31 poemio protokolu nurodyti pinigai buvo paimti, vadovaujantis 2004-03-31 nutarimu daryti poemi, kurio teisetuma patvirtino Šiauliu miesto apylinkes teismo teisejas 2004-04-02 (b. b. t. 1, b. l. 12-13). 2004-04-06 buvo pradetas ikiteisminis tyrimas del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 202 str. 1 d. (b. b. t. 1, b. l. 27). 2005-04-27 buvo surašytas pranešimas apie itarima V. Š., padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 202 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. (b. b. t. 3, b. l. 8-31). 2005-12-22 Šiauliu miesto apylinkes prokuraturos nutarimu ikiteisminis tyrimas V. Š. atžvilgiu, nesant nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 202 str. 1 d., 300 str. 1 d., požymiu, buvo nutrauktas (b. b. t. 4, b. l. 188-191), taciau 2006-01-24 Šiauliu apygardos prokuraturos nutarimu, panaikinus 2005-12-22 Šiauliu miesto apylinkes prokuraturos nutarima, ikiteisminis tyrimas V. Š. atžvilgiu buvo atnaujintas (b..b. t. 9, b. l. 97-99). 2007-04-03 nutarimu Šiauliu miesto apylinkes prokuratura ikiteismini tyrima V. Š. atžvilgiu nutrauke ir patenkino prašyma del 254 647 Lt, 1320 JAV doleriu ir 420 EUR gražinimo (b. b. t. 10, b. l. 21-23). 2007-10-11 nutarimu Šiauliu miesto apylinkes prokuratura nutrauke V. Š. atžvilgiu ir ikiteisminio tyrimo dali pagal LR BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. (b. b., t. 10, b. l. 115-119). Šiauliu miesto apylinkes teismas, 2008-05-15 nuosprendžiu G. Š. pripažines kalta pagal LR BK 223 str. 1 d., atleido ja nuo atsakomybes LR BK 40 straipsnio pagrindu (b. b. t. 11, b. l. 13-17).

Atsižvelgdamas i nustatytas aplinkybes, ieškovo nurodytu aplinkybiu apie ikiteisminio tyrimo iniciavimo neteisetuma kontekste, teismas sprendžia, kad pripažinti, jog tyrimas buvo pradetas neteisetai, nera pakankamo pagrindo – atliekant imones patikrinima, buvo rasti i imones apskaita neitraukti pinigai ir paskolu suteikimo sutartys, ikiteisminis tyrimas vieno iš itariamuju atžvilgiu baigesi apkaltinamuoju nuosprendžiu. Iš 2007-04-03 ir 2007-10-11 nutarimu turinio matyti, kad ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas po to, kai buvo ištirtos aplinkybes ir nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikloje pažeidimu, susijusiu su telefonu korteliu isigijimu lengvatinemis salygomis, nenustatyta, kaip ir SIM korteliu panaudos sutarciu klastojimo; kad imones direktorius V. Š. nurodymu vyr. finansininkei ar kitiems darbuotojams nefiksuoti apskaitoje pinigu, gautu iš fiziniu asmenu, nedave, todel jam nekyla atsakomybe už nustatytus buhalterines apskaitos pažeidimus; nepasitvirtinus, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys buhalterineje apskaitoje neapskaite iš bendroveje dirbanciuju asmenu gauta nustatyta rinkliava; nesurinkus irodymu, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2003 metu dokumentuose neužfiksuotos telefonu pardavimu ukines finansines operacijos. Tokiu budu teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo iniciavimui buvo pakankamai duomenu, leidžianciu itarti, kad yra padarytos nusikalstamos veikos, taciau tik atlikus visapusiška visu reikšmingu aplinkybiu tyrima atsirado objektyvios salygos baudžiamaji V. Š. persekiojima nutraukti.

Taciau atsakovu teiginiai apie esa operatyvines informacijos tikrinima del galimai apgaulingos apskaitos 2004-03-31 pradetu ikiteisminiu tyrimu yra atmestini kaip prieštaraujantys Lietuvos Respublikos operatyvines veiklos istatymo (toliau – OVI) nuostatoms. Taip OVI 9 straipsnis apibrežia operatyvines veiklos pagrindus, leidžiancius pradeti toki tyrima, kai turima informacijos apie rengiama, daroma ar padaryta sunku ar labai sunku nusikaltima, taip pat apie isakmiai išvardintus konkrecius apysunkius nusikaltimus. Kaip matyti iš tyreju 2004-03-31 ir 2004-04-06 tarnybiniu pranešimu, ikiteisminiai tyrimai pradeti nustacius požymius nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 202 str. 1 d. (b. b. t. 1, b. l. 1, 27). Šios veikos nors ir yra apysunkiai nusikaltimai (BK 11 str.), taciau jos neišvardintos OVI 9 str. Minetame 2004-03-31 tarnybiniame pranešime teigiama, kad operatyvine informacija esa buvo susijusi su tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingai tvarke buhalterine apskaita del mobilaus telefoninio ryšio korteliu naudojimo ir gautu pajamu grynais pinigais neapskaitymo (b. b. t. 1, b. l. 1). Taciau OVI 9 straipsniu nesuteikta teise atlikti operatyvini tyrima del informacijos, turincios LR BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiu. Dar daugiau, tas pats OVI 9 straipsnis nesuteikia teises atlikti tyrimo ir del informacijos apie požymius nusikalstamu veiku, del kuriu šioje byloje buvo pradetas ikiteisminis tyrimas ar parengti pranešimai apie itarima konkretiems asmenims, t.y. pagal LR BK 202 str.1d. (b. b .t. 1, b. l. 27), BK 222 str. 1 d. (b. b. t. 3, b. l. 1, ), BK 202 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. (b. b. t. 3, b. l. 8-31), BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. (b. b. t. 9, b. l. 145-148), BK 223 str. 1 d. (b. b. t. 9, b. l. 179). Del to darytina išvada, kad nuoroda i operatyvini tyrima neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu.

Be to, jei operatyvinis tyrimas galejo buti atliekamas kitu pagrindu, tuomet jo metu gauta informacija galejo buti panaudota ikiteisminiame tyrime tik surašius protokola del operatyviniu veiksmu atlikimo OVI 17 str. 1d. 2p. ir 2 d. bei BPK 179str. 2 d. nustatyta tvarka. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokio protokolo nera.

Vertinant aplinkybes susijusias su pinigu poemiu ir ju laikymu reikšminga tai, kad iš ikiteisminio tyrimo byloje esancio 2004-03-31 patikrinimo akto matyti, kad ieškovas V. Š. jame iraše pareiškima apie tai, kad FNTT pareigunu paimami pinigai buvo jo pasiskolinti iš kitu asmenu 2004-03-30 pagal sutartis, kurios pridetos prie šio akto. Be to, šiame akte užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) kasoje neatitikimu nerasta. (b. b. t. 1, b. l. 5-6). Pažymetina, kad patikrinima atlike pareigunai, surade gincijamos priklausomybes pinigus ir suraše mineta patikrinimo akta, pinigu paemima iformino ta pacia diena surašytu poemio protokolu. Taciau patikrinimo akte minimos paskolos sutartys jau nebuvo paimamos ir atitinkamai i poemio protokola neirašytos (b. b. t.1, .b. l. 12,13).

Šios aplinkybes vertintinos kaip esminis baudžiamojo proceso paskirties pažeidimas, kadangi BPK 1 straipsnis ipareigoja išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir rinkti ne tik asmeni kaltinancius, bet ir atsakomybe šalinancius ar švelninancius duomenis.

Ikiteisminio tyrimo metu paimtu daiktu, iskaitant pinigus, iforminimo ir laikymo tvarka nustato ne tik BPK 91-94, 108, 205, 207 straipsniai, bet ir BK 72, 246 str. bei BPK 151 str..

Taip nagrinejamu laikotarpiu galiojusi BPK 91 str. redakcija (pakeista istatymu Nr. XI-1200, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7440 (2010-12-11) nustate, kad daiktais, turinciais reikšmes nusikalstami veikai tirti ir nagrineti, laikomi materialus objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo irankiais ar priemonemis, arba ant kuriu išliko nusikalstamos veikos pedsaku, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamu veiku objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali buti priemonemis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti.

Poemiu paimti pinigai buvo apžiureti 2004-05-12 BPK 207 str. tvarka, supakuoti ir perduoti i FNTT kasa (b. b. t. 1, b. l. 151-156, 157). Šie pinigai nebuvo perduoti specialistams tirti ieškant nusikalstamos veikos pedsaku, nes nei tokiu užduociu, nei kriminalistikos specialistu išvadu ikiteisminio tyrimo byloje nera. Atsižvelgiant i tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradetas pagal požymius nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 222 str. 1 d. (apgaulingas buhalterines apskaitos tvarkymas) ir 202 str. 1 d. (neteisetas vertimasis ukine, komercine, finansine ar profesine veikla), po to tesiamas formuluojant itarimus dar ir pagal LR BK 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas), BK 220 str. 1 d. (neteisingu duomenu apie pajamas, pelna ar turta pateikimas) ir BK 223 str. 1 d. (aplaidus buhalterines apskaitos tvarkymas), konstatuotina, kad paimti pinigai teoriškai galejo buti vertinami išimtinai tik kaip galimos nusikalstamos veikos rezultatas ar priemone.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso istatymas ipareigoja konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatus ir priemones priimant nuosprendi ar nutraukiant procesa (LR BPK 94 str. 1d. 1p. ir BK 72 str.).

Galimam turto konfiskavimui užtikrinti BPK 151 str. numato specialia procesine prievartos priemone – laikina nuosavybes teisiu apribojima. Ta aplinkybe, kad BPK 151 str. šia priemone formuluoja kaip prokuroro teise, LR BPK 94 str. 1d. 1p. ir BK 72 str. apibrežta prievole konfiskuoti automatiškai suponuoja prokuroro pareiga taikyti laikina nuosavybes teisiu apribojima paimtiems pinigams.

Pažymetina, kad Generalines prokuraturos atstovas teismo posedyje taip pat paaiškino, kad iš ieškovo paimti pinigai buvo vertinami kaip konfiskuotinas turtas. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo byloje duomenu apie prokuroro nutarimo del laikino ieškovo nuosavybes teisiu apribojimo priemima nera.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esancio 2004-03-31 patikrinimo akto (b. b. t.1, b. l. 5-6), 2004-04-01 ir 2004-04-07 skundu (t. 1, b. l. 124-125, 129-130, 132-133), 2004-05-06 liudytojo G. A. parodymu (b. b. t.1, b. l. 55-57), jau pacioje ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo gauta pakankamai duomenu, iskaitant ieškovo skolos raštelius, kad poemio metu paimti pinigai gali buti nesusije su tiriamomis byloje aplinkybemis. Be to, FNTT specialistai teike 2004-07-03 išvadas del UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, formulavo tam tikras prielaidas ir del poemiu paimtu pinigu, taciau nei ikiteisminio tyrimo istaiga, nei ikiteismini tyrima organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras nesieme veiksmu tirti ir ivertinti paimtu pinigu tikros kilmes bei saryšio su baudžiamaja byla. Tenkinant ieškovo 2004-04-15 prašyma (b. b. t. 1, b. l. 147-148) apklausti jam skolinusius pinigus asmenis, G. A. buvo apklaustas 2004-05-06 (b. b. t. 1, b. l. 55-57), o A. R. – tik po metu 2005-09-07 (b. b. t. 8, b. l. 155). Rašytiniai prokuroro 2004-07-26 nurodymai nebuvo pilnai ivykdyti, ir nei vienas prokuroras, iskaitant aukštesniuosius, nepareikalavo ju ivykdymo (b. b. t. 1. b. l. 160). Be to, 2005-04-05, 2005-04-27, 2006-06-09, 2006-08-03, 2006-11-07 pranešimuose apie itarima tiek ieškovui, tiek jo sutuoktinei G. Š. nei karta nebuvo pamineti poemiu paimti pinigai nei kaip nusikalstamos veikos priemone, nei kaip nusikalstamos veikos rezultatas (b. b., t. 3, b. l. 1, 8-31, t. 9, b l. 145-148, 160-161, 178). Tokiu duomenu nera ir tyrejo 2005-05-24 pranešime prokurorui apie tyrimo eiga (b. b. t .3. b. l. 39-40). Atkreiptinas demesys ir i tai, kad itariamuju apklausu protokoluose nera užrašyti klausimai apie poemiu paimtu pinigu kilme ar ryši su tiriama byla, taip pat neužrašyti ir itariamuju parodymai apie tai (b. b. t. 3, b. l. 4, 36, t. 8, b. l. 159, t. 9, b. l. 149, 162, 178).

Konstatuotina ir tai, kad visi be išimties prokurorai, iskaitant ir dirbusius Generalineje prokuraturoje, atsisakydami tenkinti ieškovo ir jo gynejo prašymus gražinti paimtus poemio metu pinigus, nenurode jokiu tokio sprendimo motyvu ir apsiribojo tik formaliu teiginiu apie tai, kad šis klausimas esa jau buvo išsprestas 2004-04-15 nutarimu, nors pastarame irašytas atsisakymas vertinti pateiktus ieškovo skolos raštelius tik del to, kad tai buvo tik kopijos. (b. b. t. 1, b. l. 149-150, t. 2, b. l. 163-164, t. 3, b. l. 48, t. 9, b. l. 110, 155-156). Tai patvirtina, kad realus baudžiamosios bylos patikrinimas aukštesniesiems prokurorams nagrinejant ieškovo bei jo gynejo prašymus ir skundus nebuvo atliekamas.

Kartu vertintina ir tai, kad baudžiamosios bylos dokumentuose užfiksuotos tirtos aplinkybes susije tik su ieškovu bei jo sutuoktine G. Š., taip pat UAB (duomenys neskelbtini) kaip juridiniu asmeniu, todel atsakovo argumentai, kad poemio tikslingumas buvo nukreiptas i neapibrežta subjekta, yra nepagristi ir nedaro itakos atsakovo veiksmu teisetumo vertinimui.

Del to darytina išvada, kad pinigai buvo laikomi ikiteisminio tyrimo istaigoje be baudžiamojo proceso istatyme numatyto pagrindo. Taciau teismas sprendžia, kad pripažinti, jog paimti pinigai buvo laikomi be pateisinamos priežasties, galima tik laikotarpiu nuo 2007-04-06 iki 2007-04-06, nes ikiteisminio tyrimo pareigunams turejo buti suteiktas pakankamai protingas terminas tam, kad jie nustatytu pinigu kilme ir priimtu atitinkamus procesinius sprendimus. Kadangi apie paimtu pinigu kilme ieškovas V. Š. pateike paaiškinima dar 2004-03-31 Patikrinimo akto surašymo metu, vertintina, kad viena savaite laiko buvo pakankama tam, kad patikrinti pinigu igijimo ir laikymo imones patalpose teisetuma. Taciau laikinas nuosavybes teisiu apribojimas turejo buti paskirtas nedelsiant.

Todel teismas, atsižvelgdamas i tai, kad 259 834 Lt suma iš ieškovo buvo paimta ir laikoma nuo 2004-04-06 iki 2007-04-06 be teiseto pagrindo, vertina, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 % procentus metiniu palukanu, t. y. 38 975 Lt, vertintinus kaip neirodinetinus minimalius nuostolius, yra pagristas ir tenkintinas (CK 6.210 str. 1 d., 6.272 str.).

Taip pat ieškovas pateike teismui irodymus, patvirtinancius, kad 2006-01-27 (duomenys neskelbtini) advokatu kontorai jis sumokejo 1980 Lt, o 2007-12-01 – 2000 Lt (b. l. 56). Kartu pateikta teisniu paslaugu ataskaita bei saskaita už teisines paslaugas patvirtina, kad 2000 Lt užmokestis advokatui buvo sumoketas už teisines paslaugas, suteiktas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 57-58). Kaip matyti iš 2004-04-06 advokato A. M. orderio, šiam Advokatu kontoros (duomenys neskelbtini) advokatui buvo pavesta ikiteisminiame tyrime ginti V. Š. (b. b. t. 1, b. l. 131), todel yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu patyre 3 980 Lt dydžio išlaidas, kurias privalo atlyginti atsakovas, nes teismas konstatavo proceso prieš kaltinamaji pažeidimo fakta (CK 6.272 str.).

Ieškovas teismui pateike Preliminariaja sutarti (toliau – Sutartis), sudaryta 2004-03-21 tarp A. K. ir V. Š., kuria šalys isipareigojo iki 2004-04-30 sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarti. Sutarties 6 dalyje itvirtinta salyga, kad neivykdžius isipareigojimo iki 2004-04-30, kalta del neivykdymo šalis privalo kitai šaliai sumoketi 100 000 Lt bauda (b. l. 53-54). Byloje nustatyta, kad ieškovas V. Š. isipareigojimo nupirkti nekilnojamaji turta Sutartyje nustatytu terminu neivykde. Pagal Sutarties 3.2. punkta, V. Š. privalejo sumoketi A. K. 250 000 Lt iki 2004-03-31, o likusia suma – 1 000 000 Lt per 30 kalendoriniu dienu po pagrindines sutarties sudarymo. Nustatytos aplinkybes apie 2004-03-31 poemio metu paimtus pinigus leidžia teismui spresti, kad isipareigojimo sumoketi pirmini inaša iki 2004-03-31 ieškovas neivykde todel, kad iš jo buvo paimti apmokejimui skirti pinigai. Taciau vien tokios aplinkybes nepakanka tam, kad pripažinti atsakova atsakingu už ieškovo galimai patirtus nuostolius. Tokia atsakomybe atsakovui atsirastu tuo atveju, jeigu ieškovas butu irodes, kad pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta del atsakovo veiksmu, bei paciu nuostoliu fakta ir dydi. Tokiu aplinkybiu ieškovas neirode – 100 000 Lt baudos sumokejimo fakta patvirtinanciu dokumentu ieškovas teismui nepateike ir pripažino, kad pateikti neturi galimybes. Atsižvelgiant i išdestytus motyvus, ieškovo reikalavimas del 100 000 Lt nuostoliu atlyginimo netenkintinas (CPK 178 str.).

Ieškovas V. Š. taip pat reikalavo atlyginti 50 000 Lt dydžio neturtine žala, nurodydamas, kad del paimtu piniginiu lešu jis nebegalejo dalyvauti sandoryje, apie pinigu paemima ir pradeta ikiteismini tyrima tapo žinoma busimo sandorio dalyviams, del to jis patyre neigiamus išgyvenimus, jaute pažeminima, psichologinius-dvasinius sukretimus, sutriko jo sveikata ir buvo pakenkta autoritetui.

Neturtines žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirta dvasini skausma, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Tokia žala ivertinti pinigais yra neimanoma, todel teismai, vadovaudamiesi bendrasias žalos atlyginimo salygas reglamentuojanciomis teises normomis, atsižvelgdami i sažiningumo, teisingumo ir protingumo principus, žala padariusio asmens turtine padeti, kalte bei žalos pasekmes, i specifinius, tik šios kategorijos byloms budingus kriterijus, turi nustatyti teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobudžio išgyvenimus, praradimus, parinkdami tokia pinigine satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotu nukentejusiojo neturtinems vertybems padaryta žala (CK 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-417/2007).

Nustatytu aplinkybiu visuma leidžia spresti, kad ieškovas V. Š., paemus ir operatyviai negražinus jam priklausiusios dideles sumos pinigu, skirtu nekilnojamojo turto sandoriui dalinai finansuoti, patyre stipru stresa ir ilgalaikius išgyvenimus, salygotus verslo partneriu pasitikejimo sumažejimu (pinigai buvo gauti paskolu pagrindu iš akcininku G. A. ir A. R., todel buvo reikalaujama juos gražinti), negalejimu ivykdyti prisiimto sutartinio isipareigojimo (bylos 55 lape esantys rašytiniai irodymai patvirtina, kad ieškovas raštu buvo raginamas vykdyti sutarti), autoriteto praradimu, nuolatinio rupescio kreiptis su skundais ir prašymais i ikiteismini tyrima atliekancius bei ji kontroliuojancius pareigunus bei ju neigiamu procesiniu sprendimu, kuriu dalis buvo pateikta be motyvu. Teismas vertina, kad ieškovo patirti išgyvenimai truko ilga laika ir tai neabejotinai itakojo jo sveikatos bukles pablogejima, nes jau 2004-04-05 jam buvo diagnozuota hipertenzine krize ir kiti sveikatos sutrikimu paumejimai (b. l. 85). Nors pripažinti, kad patirtas stresas ir išgyvenimai salygojo susirgimus, kuriu pagrindu V. Š. buvo nustatytas nedarbingumo lygis, nera pagrindo, teismo nuomone, tokie faktoriai neabejotinai neigiamai itakojo jo dvasine ir fizine sveikata.

Tokiu budu teismas, pagal vidini savo isitikinima ivertines visas išdestytas aplinkybes, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje itvirtintasis teisingumo, protingumo bei sažiningumo principais bei šio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis, sprendžia, kad ieškovui V. Š. turi buti kompensuota 7 000 Lt neturtines žalos.

Nagrinejamojoje civilineje byloje duomenu apie šaliu patirtas bylinejimosi išlaidas nera.

Teismo išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu sudaro 30 Lt.

Vadovaujantis CPK 96 str., proporcingai nepatenkintu reikalavimu daliai valstybes naudai iš ieškovo priteistina 22 Lt dydžio suma teismo išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

nusprende:

Ieškovo V. Š. ieškini tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybes ieškovo V. Š. naudai 42 955 Lt (keturiasdešimt du tukstancius devynis šimtus penkiasdešimt penkis litus) turtines žalos ir 7000 Lt (septynis tukstancius litu) neturtines žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje ieškovo V. Š. ieškini atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. Š. 22 Lt (dvidešimt du litus) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, i valstybes pajamas.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.