Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui Ž. S., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų A. K. ir A. M., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šio eismo įvykio metu transporto priemonė MITSUBISHI SPACE STRAR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl ieškovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis ir vykdydamas 2017 m. kovo 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, atlygino atsakovo padarytą 6914,46 Eur žalą nukentėjusiesiems asmenims, išmokėdamas tokio pat dydžio draudimo išmokas.

Ieškovas pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo normas, turėdamas teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju - atsakovas) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtas draudimo išmokas. Atsakovas nėra grąžinęs reikalaujamos sumos. Ieškovas nesutinka su tuo, kad būtų sumažintas prašomos priteisti sumos dydis ir suma išdėstoma.

Liudytoja R. M. paliudijo, kad su atsakovu gyvena kaip sugyventiniai. Gyvena naujame bute, įregistruotame liudytojos vardu, kurį įsigijo, paimadama kredito įstaigos paskolą. Liudytoja ir atsakovas planuoja bendrą ateitį. Atsakovas paskolai grąžinti moka po 200 Eur. Dėl eismo įvykio, atsakovui pašlijo sveikata, ištinka nerviniai priepoliai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 6914,46 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise

iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. sausio 16 d. Klaipėdos mieste dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę MITSUBISHI SPACE STRAR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalota pėsčioji R. S.. Šio eismo įvykio metu transporto priemonė MITSUBISHI SPACE STRAR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

2017 m. kovo mėnesį Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. S. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir nubaudė jį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėjo 2 metams, įpareigojant nuteistąjį Ž. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą. Priteisė iš Ž. S. nukentėjusiajam Z. S. 129,5 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, nukentėjusiajai G. S. 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iš Ž. S. 13404,26 Eur, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1595,74 Eur, nukentėjusiajai L. S. 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iš Ž. S. 13404,26 Eur, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1595,74 Eur, nukentėjusiajam Z. S. 7100 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iš Ž. S. 6036,17 Eur, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1063,83 Eur, nukentėjusiajai N. K. 1784,96 Eur turtinės žalos iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, bei 6600 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant neturtinę žalą iš Ž. S. 5855,31 Eur, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 744,69 Eur. Priteisė iš nuteistojo Ž. S. nukentėjusiesiems Z. S. ir N. K. po 1200 Eur išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti,

Ieškovas sumokėjo nukentėjusiajai N. K. 2529,65 Eur, nukentėjusiajam Z. S. 1193,33 Eur, nukentėjusiajai L. S. 1595,74 Eur, nukentėjusiajai G. S. 1595,74 Eur, viso 6914,46 Eur.

2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. liepos 10 d. ieškovas teikė atsakovui pretenzijas 6914,46 Eur sumai.

Atsakovas teikė ieškovui prašymą dėl atlygintinos žalos sumažinimo ir išdėstymo dalimis. Ieškovas šį prašymą sutiko tenkinti iš dalies, t.y. visos priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dviem metams.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

Minėta, kad dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę MITSUBISHI SPACE STRAR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalota pėsčioji R. S.. Šio eismo įvykio metu transporto priemonė MITSUBISHI SPACE STRAR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Iš ieškovo byloje pateikų lėšų pervedimo nurodymų nustatyta, kad ieškovas kompensavo tretiesiems asmenims (nukentėjusiesiems) viso 6914,46 Eur draudimo išmokas už jiems padarytą žalą.

Svarbu pažymėti, kad ieškovo mokėtinas tretiesiems asmenims (nukentėjusiesiems) draudimo išmokos dydis buvo nustatytas 2017 m. kovo 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas, sumokėjęs tretiesiems asmenims (nukentėjusiesiems) viso 6914,46 Eur draudimo išmokas, įstatymo pagrindu įgijo regreso tvarka teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 punkto normoje pasakyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).

Atsakovas nei baudžiamojoje byloje nei šioje nagrinėjamoje byloje neginčijo ieškovo sumokėtų tretiesiems asmenims (nukentėjusiesiems) draudimo išmokų dydžio, kitaip tariant, atsakovas neginčijo ieškovo turėtų nuostolių dydžio, sutiko iš dalies su ieškiniu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 6914,46 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 182 straipsniai).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atsakovo prašymo nepriteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovo prašo nepriteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, šiuo atveju 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą ne dėl sutartinių palūkanų mokėjimo, bet įstatymo pagrindu nustatytų palūkanų, tai yra pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 240 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytas 5 procentų palūkanų dydis laikytinas minimaliais kreditoriaus nuostoliais.

Akcentuotina, kad teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams:susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga).

Išanalizavus minėtas teisės normas, teismas daro išvadą, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas, o atsakovo prašymas nepriteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestinas.

Dėl atsakovo prašymų: visiškai atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, sumažinti ieškovo prašomą priteisti sumą nuo 6914,46 Eur iki 2500 Eur ir šią sumą išdėstyti šešių metų laikotarpiui.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildė anksčiau teiktus prašymus, t.y. sumažinti ieškovo prašomą priteisti sumą nuo 6914,46 Eur iki 2500 Eur ir šią sumą išdėstyti šešių metų laikotarpiui ir prašė visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės.

Teismas atmeta šį atsakovo prašymą dėl šių priežasčių.

Pirma, atsakovas prašymą visiškai atleisti jį nuo civilinės atsakomybės pateikė jau teismo posėdžio metu, nors procesinius dokumentus teikė anksčiau, todėl ieškovas neturėjo jokių galimybių pasisakyti dėl šio prašymo. Kitaip tariant, tenkinus šį prašymą būtų pažeistas proceso rungimosi principas.

Rungimosi principas išreiškia pačią civilinio proceso esmę, visą bylos nagrinėjimą laikydamas lygiateisių ginčo šalių dvikova, kurios arbitras yra teismas. Ypač ryškiai šio principo turinys atsiskleidžia įrodinėjimo procese. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Rungimosi principas pripažįstamas fundamentaliu civilinio proceso principu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis).

Antra, atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnis. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Įstatymai ar šalių susitarimai gali numatyti ir kitokius atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikymo pagrindus.

Vadinasi, atsakovas turėjo įrodyti egzitavus bent vieną iš paminėtų pagrindų. Atsakovas nei nurodė, kokiu pagrindu ar pagrindais teismas turėtų visiškai atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, nei pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Nagrinėjant atsakovo prašymo dalį, t.y. sumažinti ieškovo prašomą priteisti sumą nuo 6914,46 Eur iki 2500 Eur, teismas pasisako taip.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Šio principo išimtis numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti žalos atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško žalos atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. O be to, sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta.

Pagal eismo įvykio metu galiojusio (2013 m. gegužės 16 d.) Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 strapsnio normas, transporto priemonė MITSUBISHI SPACE STRAR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė turėjo būti apdrausta 1000000 Eur dėl žalos turtui ir 5000000 Eur dėl žalos asmeniui. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovo reikalaujami priteisti iš atsakovo nuostoliai (6914,14 Eur) neviršijo draudimo sumos, kuria atsakovo civilinė atsakomybė turėjo būti apdrausta, yra pagrindas išvadai, kad nėra įstatyme numatyto pagrindo mažinti atsakovo prašomą priteisti sumą. Teismas neturi jokių teisinių argumentų, kurie patvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės normos taikymo sąlygų egzistavimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2010, kt.).

Remiantis išdėstytu, atmestinas atsakovo prašymas sumažinti ieškovo prašomą priteisti sumą nuo 6914,46 Eur iki 2500 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas nurodė, kad jo finansinė padėtis apsunkina viso teismo sprendimo įvykdymą iš karto, tačiau jis siekia grąžinti skolą ieškovui ir mano, kad pajėgs tai padaryti mokėdamas dalimis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas dirba akcinėje bendrovėje „Klaipėdos vanduo“, vidutinis darbo užmoketis - apie 825 Eur, atsakovas turi daiktines teises į nekilnojamąjį turtą. Dėl eismo įvykio atsakovas turi prievolių, kurių bendra suma 158468,28 Eur. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad atsakovas dar moka 200 Eur už sugyventinės (liudytojos R. M. vardu įgytą butą, kuriame gyvena ir atsakovas).

Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti abiejų ginčo šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą ir sudaryti sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas išdėstyti priteistą 6914,46 Eur išieškojimą, tokia tvarka ir terminais: atskovas 6914,46 Eur sumą sumoka ieškovui per 60 mėnesių, 59 mėnesius mokant po 115 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, o 60-ąjį mėnesį – 129,46 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.

Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir - svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu ar kitu teisės aktu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teisėjos nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui pateikus 207 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, ieškovui iš atsakovo ši suma priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 268, 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo Ž. S. 6914,46 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus keturiolika eurų keturiasdešimt šešis centus) nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 6914,46 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų keturiolika eurų keturiasdešimt šešių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. balandžio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išdėstyti priteistą 6914,46 Eur išieškojimą, tokia tvarka ir terminais: atskovas Ž. S. 6914,46 Eur sumą sumoka ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui per 60 mėnesių, 59 mėnesius mokant po 115 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, o 60-ąjį mėnesį – 129,46 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo Ž. S. 207 Eur (du šimtus septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.