Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovei R. M. D. dėl turto dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė nežino ginčo buto patalpų išdėstymo, jų dydžio. Ieškovė mano, kad be žalos neina padalinti vienos patalpos per puse, todėl prašo piniginės kompensacijos. Butas yra dviejų kambarių, jo plotas 45 kv. m., o gyvenamas plotas 32 kv. m. Atsižvelgiant į šalių valdomas dalis, ieškovei priklauso 17,12 kv. m. bendro ploto. Atsakovė šiuo butu naudojasi, daug metų jame gyvena, o ieškovė jame nesirengia gyventi. Mano, kad optimaliausias padalinimo variantas būtų priteisti butą natūra atsakovei, o ieškovei priteisti piniginę kompensaciją. VĮ Registrų centro buto įkainavimas yra 21800 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad kadastro duomenų nustatymo data yra 1982 m. balandžio 14 d., akivaizdu, kad duomenys yra pasenę. Objektyviausias turto įvertinimas yra UAB „O“, kur nustatyta, kad buto vertė yra 32000 eurų, ieškovei toks buto įvertinimas nesukėlė abejonių. Ar UAB „O“ atstovai buvo atvykę apžiūrėti vertinamo buto, negali atsakyti. Taigi, ieškovės dalis sudarytų 12000 eurų, todėl prašo priteisti atsakovei visą butą, o ieškovei 12000 eurų piniginę kompensaciją. Vienas iš pasiūlymų prieš posėdį buvo parduoti tą būstą ir pasidalinti pinigus, tačiau protingiausia būtų susitarti dėl protingos piniginės kompensacijos. Nesutinka, kad buto apšildymas kainuoja 1000 eurų, o žemės mokesčiai būtų siunčiami kiekvienam savininkui, todėl mano, kad visi piniginiai mokėjimai turėtų būti įrodyti finansiniais dokumentais. Mano, kad atsakovės pateiktoje Turto vertės nustatymo ataskaitoje nustatyta labai maža buto vertė. Ieškovė sutiktų su VĮ Registrų centro įkainavimu, ir norėtų gauti 7200 eurų kompensaciją. Buto vertės ekspertizės prašytų tuo atveju, jei atsakovė sutiktų lygiomis dalimis apmokėti jos išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. M. D. paaiškino, kad ieškovė R. Z. yra podukra. Atsakovė butą nusipirko 2018 m. ir ten gyveno. 2020 m. mirė diedukas, po buto paveldėjimo liko ten gyventi. Reikėjo daryti remontus. Dukra V. P. vadovavo visų remontų darymui. Apačioje namo yra trys butai ir viršuje keturi butai. Iš viso ten gyvena 7 šeimos. Reikia dabar vėl dažyti namą, valyti kaminus, dengti stogą. Butą šildo malkomis. Per sezoną už malkas sumoka 1000 Eur - malkos kainavo 550 Eur ir brikečių pirko dvi paletes, kurios kainavo apie 500 Eur. Sukūrena tiek malkų per metus, nes kambariai labai aukšti. Už malkas niekas kvitukų neduoda. Nežino iš kur pirko malkas, turi to asmens telefono numerį, jis atveža. Už malkų sukrovimą, sunešimą, perkapojimą dar reikia mokėti, gaunasi apie 100 Eur. Pernai ir užpernai už malkų pirkimą mokėjo gal 100 Eur mažiau. Per tris metus už šiukšles sumokėjo 100 Eur. Po butu buvo sklepas, jis buvo išgriuvęs, bėgo vanduo. Sumokėjo 400 Eur už jo tvarkymą. Už elektrą sumoka 19-20 Eur. Šalto vandens išleidžia du kubus. Šiltas vanduo šildomas elektra. Žemė po butu valdiška, todėl mokesčio nemokėjo. R. Z. niekada nėra mokėjusi mokesčių, su ja nebendrauja. Gyvena iš 427 eurų gaunamos pensijos. Santaupų neturi, nes labai daug geria vaistų, nesutaupo pinigų. Jos dukra V. P. turi savo gyvenimą, o pati nori gyventi savo gyvenimą. Buto neina atidalinti. Supranta, kad ieškovė turi teisę reikalauti kompensacijos, tačiau kai 2017 m. parvažiavo, sakė kad nieko jai nereikia. Siūlė ieškovei 3-4 tūkstančius eurų sumokėti. Sutiktų jiems už tokią sumą parduoti tą butą. Visą laiką yra linkusi taikiai gyventi, labiausiai nori gyventi savo vietoje.

Liudytoja I. Š. paaiškino, kad gyvena adresu M. M.. Yra atsakovės kaimynė, gyvena už sienos, pirmame aukšte. Namas yra senas. Dar tame name gyvena vienas žmogus, vartojantis narkotikus ir dvi asocialios šeimos. Baisu ir į kiemą išeiti. Triukšmai, muštynės. Tvarkos nėra, durys išlaužtos. Kiemą pati tvarko. Niekam niekas nerūpi. Reikia stogą dengti. Pati organizavo stogo apdengimą, nes bėgo vanduo. Namo sienas iš išorės savo pusėje nusidažė 2008 m. Iš kiemo pusės namas prastai atrodo, nes kiti kaimynai nesitvarko. Su atsakove bendrauja, ji sunkiai pati apsitarnauja, jai padeda. Tame name gyvena nuo 1996 m., butą privatizavo. Butas stovi ant valdiškos žemės. Po vyro mirties, prieš keletą metų, bandė domėtis už kiek galėtų parduoti savo butą. Prašė už trijų kambarių butą 70 kvadratų 30000 eurų, bet niekas nepirko. Vienas asmuo tik buvo atėjęs pasižiūrėti. Sakė, kad čia yra „širšalynas“. Daugiau klientų nesulaukė. Už atsakovės butą jei prašys 10000 eurų, ir tai niekas nepirks. Sudėtinga parduoti ten butą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 3/8 dalys buto (toliau – butas ir turtas) ir 3/28 pastato-ūkinio pastato, esančių M. M., įgyti 2020 m. gruodžio 7 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 7147 pagrindu, priklauso ieškovei R. Z.. 5/8 dalys šio buto ir 5/28 pastato-ūkio pastato, priklauso atsakovei R. M. D. 2020 m. gegužės 7 d. Nuosavybės teisės liudijimo Nr. 1876 pagrindu ir 2020 m. rugsėjo 25 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 5292 pagrindu. Šį dviejų kambarių butą su rūsiu ir 1/7 dalimi ūkinio pastato, šalys paveldėjo po ieškovės tėvo ir atsakovės sutuoktinio P. D. mirties 2020 m. sausio 25 d. Ginčo bute nuolat gyvena atsakovė. Ieškovė šiame bute niekada negyveno, jame, kaip teigia atsakovė, nėra buvusi, ji gyvena Panevėžio rajone. Ieškovė 2021 m. gegužės 31 d. pateikė atsakovei raštišką siūlymą nupirkti jos paveldėtą 3/8 buto dalį už 7300 Eur. Atsakovė nepateikė ieškovei jokio raštiško siūlymo. Šalys sutinka, kad turtą atidalinti natūra galimybės nėra, tačiau abiems šalims priimtino varianto dėl kompensacijos pinigais, rasti nepavyko.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios dalinės nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą.

Įstatymas suteikia teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal formuojamą teismų praktiką kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Pažymėtina, kad Lietuvos A. T. yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir, kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005). Kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnis). Tokia kompensacija reiškia, kad bendraturtis atidalijamas su sąlyga, jog piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę ir ji laikoma teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Sprendžiant ginčą dėl atidalijimo, turi būti vertinamos šios aplinkybės: bendraturčių poreikis dalijamam daiktui; galimybė išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, galimybė įsigyti kitą tokį, ar panašų daiktą, galimybė išsaugoti ir neprarasti daikto, kitos svarbios ir reikšmingos ginčo nagrinėjimui aplinkybės.

Šioje byloje ginčo tarp šalių dėl to, kad atidalinti buto natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, nekyla. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog nei viena iš ginčo šalių teismui net nepateikė daikto atidalijimo natūra projektinio pasiūlymo. Teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti esant realią galimybę atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Butas priklauso dviem bendraturčiams: ieškovei 3/8 dalis, atsakovei 5/8. Ginčo buto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji. Atsižvelgiant į buto tikslinę naudojimo paskirtį, kambarių skaičių, akivaizdu, kad jį atidalinti į du butus, kuriems būtų atskirai priskirtos pagalbinės patalpos – virtuvė, koridorius bei sanitarinis mazgas, nėra galimybės. Kaip jau minėta, šiuo metu butu naudojasi viena atsakovė, toks faktinis naudojimasis butu iš esmės atitinka pagrindinę tikslinę buto naudojimo paskirtį – dviejų kambarių gyvenamasis butas. Perplanuoti butą taip, kad jame būtų įmanoma atidalinti ieškovei priklausiančias 3/8 dalis į atskirą butą, su atskira virtuve ir sanitariniu mazgu, be neproporcingos žalos jo paskirčiai, neįmanoma. Paveldėta turto dalis ieškovei nereikalinga ir ja naudotis ji neketina. Dėl aptartų priežasčių teismas sprendžia, kad atidalinti ieškovės buto dalių natūra galimybės nėra. Nagrinėjamoje situacijoje buto dalies atidalijimas priteisiant atsakovei ieškovei priklausančią buto su rūsiu ir ūkiniu pastatu dalį, o iš atsakovės ieškovei – kompensaciją, yra racionaliausias, labiausiai abiejų šalių interesus atitinkantis atidalijimo būdas, tam neprieštarauja ir šalys.

Nustačius, kad šioje byloje negalimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atidalijimas natūra, bei, kad ieškovė nesiekia nustatyti naudojimosi daiktais tvarkos, kad ieškovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra mažesnė už atsakovės, ieškovė neturi poreikio ginčo turtu naudotis, taip pat įvertinus aplinkybes, kad atsakovė yra garbaus amžiaus, ji nenori būti našta dukrai ir norėtų šiame bute nugyventi likusią gyvenimo dalį, teismo vertinimu, atsakovės interesas naudotis šia nuosavybe yra svarbesnis už ieškovės.

Dėl kompensacijos dydžio

Nustačius, kad tinkamiausias bendrosios nuosavybės atidalijimo būdas nagrinėjamu atveju yra atidalijimas išmokant ieškovei kompensaciją pinigais, spręstinas klausimas dėl šios kompensacijos dydžio.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos A. T. 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos A. T. 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).

Byloje kilo ginčas dėl bendraturčių turto vertės ir kompensacijos dydžio.

Iš bylos medžiagos ir teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė, siūlydama savo bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo variantą, 2021 m. gegužės 31 d. rašytiniu pranešimu kitam bendraturčiui – atsakovei siūlė nupirkti ieškovės paveldėtą turto dalį už 7300 Eur. Atsakovei nesutikus, ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovė ieškinio reikalavimą jai sumokėti 12000 Eur kompensaciją, grindžia UAB „O“ Konsultacija dėl galimos turto kainos, kurioje nurodyta, jog labiausiai tikėtina (galima) šio turto – buto su 1/7 dalimi pagalbinio ūkio pastatu, esančio M. M. 1, kaina rinkoje galėtų būti 32000 Eur. Ieškovė taip pat pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kuriuose nurodyta bendro turto vertė pagal masinį vertinimą – 20700 eurų (18700 eurų – buto, 1990 eurų – ūkinio pastato) bei 2020 m. gruodžio 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kur pagal VĮ Registrų centro Tauragės teritorinio registratoriaus atliktu duomenų sandoriui patikslinimą nurodyta ieškovės paveldimo nekilnojamojo turto vertė yra 7224,64 Eur. Ieškovė, atsižvelgdama į bendrą turto įvertinimą, matematiškai apskaičiavo idealiosios turto dalies vertę pagal viso turto vertinimą, t. y. pagal UAB „O“ vertinimą – 12000 Eur, o pagal VĮ Registrų centro – 7200 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino reikalavimą, kad ieškovė sutiktų su 7200 Eur kompensacijos dydžiu. Atsakovė teigė, kad ieškovės nurodyta ginčo turto vertė yra nereali. Buto vertė dėl turto fizinės būklės, statybos metų, ten esančios asocialios aplinkos, yra žymiai mažesnė. Pateikė UAB „L“ turto vertės nustatymo ataskaitą, pagal kurią vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo dienai (2023 m. kovo 9 d.) yra 11000 Eur. Sutinka mokėti 2880 Eur kompensaciją, jau atskaičius 1000 Eur išlaidų, patirtų per trejus metus, už ieškovės dalies turto priežiūrą: šildymą, rūsio remontą ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą), nes ieškovė jų nemokėjo. Tai patvirtinančių mokėjimų kvitų neišsaugojo ar neturi.

Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos A. T. 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.).

Ieškovė pateikė du ginčo turto vertė apskaičiavimo variantus: pagal UAB „O“ Konsultaciją ji yra 32000 Eur, o pagal Registrų centro duomenis – 20700 Eur. Teismas nesutinka su ieškovės atstovo nurodyta atidalijamo turto verte, kadangi ieškovė rėmėsi ne individualiu būtent šioje byloje dalinamo turto vertinimu, o masinio vertinimo būdu Registrų centro nustatyta vidutinės rinkos verte bei UAB „O“ teikta rašytine Konsultacija dėl galimos turto kainos, kuri yra konsultacinio pobūdžio ir informacija pateikta jos atstovui faktiškai neatvykus ir neapžiūrėjus vertinamo buto su ūkiniu pastatu, o tik pridedant bendrą namo nuotrauką iš internetinės svetainės google.com/maps.

Tuo tarpu atsakovė pateikė 2023 m. kovo 9 d. UAB „L“ 2 kambarių buto su 1/7 dalimi ūkinio pastato, M. M., turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. KK0-30364 (toliau – ataskaita).

Ataskaita parengta faktiškai apžiūrėjus ir įvertinus turtą 2023 m. kovo 9 d., taigi joje nurodyta sprendimo priėmimo dienai aktuali turto vertė. Rengiant ataskaitą turtas buvo vertinamas individualiai, atsižvelgiant į turto fizinę būklę, statybos metus, turto pasiūlos ir paklausos lygį, kitus veiksnius bei rinkos konjunktūros sąlygas, akcentuojama į rinkos vertės nustatymą nuosavybės teisės perleidimui, todėl apskaičiuota jo vertė laikytina tikslesnė, negu nustatyta masinio vertinimo būdu. Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė niekada nėra buvusi ir mačiusi ginčo buto, jo tikrosios fizinės būklės ir aplinkos. Be to, iš ataskaitos turinio matyti, kad 2 kambarių butas yra pirmame aukšte, 1925 m. statybos, mediniame name, daugiabutyje kur yra 7 butai, šildomas krosnimi, komunalinės komunikacijos atvestos į sanitarinį mazgą, virtuvės patalpoje komunikacijos neatvestos. Butui priklausantis ūkinis pastatas yra 1965 m. statybos, prakiurusiu stogu, be apdailos, tai užfiksuota pridėtose fotonuotraukose. Liudytoja I. Š. teisme patvirtino, kad atsakovės turto būklė prasta, jis nėra paklausus, nes butas yra sename name, reikalingas stogo remontas, apleista aplinka, dėl ko butą būtų sudėtinga parduoti ir už 10000 Eur. Pažymėtina, kad tiek atsakovė, tiek liudytoja I. Š. itin akcentavo aplinkybę kad problematiški jų kaimynai dėl nuolatos keliamo triukšmo ten gyvenančių dviejų asocialių šeimų ir asmens, vartojančio narkotikus. Teismo įsitikinimu, kaimynų gyvenimo būdas yra itin svarbi aplinkybė renkantis būstą pirkimui ar nuomai, ir ši aplinkybė daro didelę įtakai visai būsto vertei. Pažymėtina, kad ši aplinkybė ataskaitoje nebuvo vertinama, tačiau, teismo įsitikinimu, šiame kontekste, ataskaitoje nurodyta turto vertė labiau atitinka realią ginčo turto vertę.

Ieškovės atstovas reiškia abejones ataskaitoje nurodytos turto vertės teisingumu, akcentuodamas per mažą jos vertę, tačiau šių abejonių nepagrindžia motyvuotais argumentais, kuo pasireiškia ataskaitos ydingumas, joje nurodytų duomenų klaidingumas bei nepateikė patikimų įrodymų, paneigiančių jos išvadas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atstovo argumentai, susiję su ataskaitos, kaip įrodymu, nepatikimumu atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad teismas siūlė šalims pateikti prašymus paskirti teismo ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, tačiau šalys su tokiu pasiūlymu nesutiko.

Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą, kurio realizavimas, kaip matyti iš bylos medžiagos, gali būti apsunkintas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė sutinka mokėti 2880 Eur kompensaciją, o bylos nagrinėjimo pradžioje teigė, kad ieškovei siūlė sumokėti ir 3000-4000 Eur kompensaciją, tačiau sumokėti prašomą 12000 Eur kompensaciją negalėtų, nes yra garbaus amžiaus - 1937 m. gimimo, gaunama senatvės pensija sudaro 437 Eur, santaupų neturi, jai išgyventi padeda dukra.

Teismas , įvertinęs Ataskaitos duomenis, atsakovės ir liudytojos I. Š., daro išvadą, jog šio ginčo turto – 2 kambarių buto su 1/7 dalimi ūkinio pastato, esančių M. M., rinkos vertė – 11000 Eur yra teisinga, todėl, atidalijus buto ir ūkinio pastato dalį ieškovės reikalaujamu būdu, proporcingai kiekvienos iš šalių turimai turto daliai, iš atsakovės ieškovei priteistina 4125 Eur dydžio kompensacija (11000 Eur/8x3).

Teismo vertinimu, atsakovės įsitikinimas ir reikalavimas, kad ieškovė turi prisidėti prie jai priklausančios nekilnojamojo turto dalies išlaikymo, nepriklausomai nuo to, kad jame negyveno, todėl būtina išskaičiuoti iš priteisiamos kompensacijos jos patirtas 1000 Eur išlaidas dėl ginčo buto šildymo, rūsio remonto, šiukšlių išvežimo ir kitus mokesčius, nesant tai pagrindžiančių įrodymų, sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė nei teisės, nei fakto požiūriu neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Pažymėtina, kad šis reikalavimas nėra bylos dalykas, nes priešieškinio dėl skolos priteisimo atsakovė neteikė, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja vadinamųjų procesinių palūkanų mokėjimą. Joje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Nurodyta nuostata įtvirtina kreditoriaus teisę į minimalių nuostolių atlyginimą. Juos kreditorius patiria todėl, kad skolininkas piniginės prievolės neįvykdo geruoju ir laiku, todėl po termino suėjimo jis toliau neteisėtai naudojasi kreditoriaus lėšomis esant teisme iškeltai bylai dėl prievolės įvykdymo ir iki pat įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Lietuvos A. T. suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti neįvykdytą prievolę ar teismo sprendimą, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 20 punktą).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 21 punktą).

Nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sąlygos procesinėms palūkanoms priteisti: byla iškelta ir ieškovė pareiškė reikalavimą dėl jų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas priteisti procesines palūkanas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovė patyrė 1455 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 105 Eur žyminis mokestis, 1200 Eur už advokato teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą pirmos instancijos teisme ir 150 Eur už UAB „O“ parengtą Konsultaciją dėl turto vertės.

A. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (8.3Mr) ATP-C-2023-00809 buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jos atstovavimo išlaidos sudarė 200 Eur. Atsakovė šioje byloje patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už UAB „L“ parengtą turo vertės ataskaitą.

Įvertinęs šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą teismas sprendžia, kad jos pagrįstos rašytiniais įrodymais, atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodyto maksimalaus dydžio, todėl laikytinos protingomis.

Byloje pareikštas vienas neturtinis reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją. Nors reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės yra tenkinamas, tačiau ieškovės prašomas priteistinos kompensacijos dydis patenkintas iš dalies - 34,36 procento šio reikalavimo (4125 Eur/12000 Eur). Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 482,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (1455 Eur × 34,36 proc.), iš ieškovės atsakovei – 196,92 Eur (300 Eur × 65,64 proc.) Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 285,84 Eur (482,76 Eur-196,92 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

A. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei advokato paslaugos sudarė 200 Eur. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas – ji turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas iš esmės šį reikalavimą tenkino, tik sumažino ieškovės prašomos priteisti piniginės kompensacijos dydį, tačiau bet kuriuo atveju, ši aplinkybė neįtakojo antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio (priešieškinis byloje nepareikštas, byla išnagrinėta per du teismo posėdžius), todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą ir įteikimą yra mažesnės, negu kad nustatyti minimalūs priteistini dydžiai, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovei R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią 3/8 dalį buto ir 3/28 dalį ūkinio - pastato, esančių adresu M. M., iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove R. M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokiu būdu:

priteisti atsakovei R. M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3/8 dalį buto unikalus Nr. ir 3/28 dalį ūkinio - pastato unikalus, esančių adresu M. M.;

priteisti iš atsakovės R. M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4125 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) piniginę kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4125 Eur sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023 m. sausio 11 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 285,84 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.