Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K., atstovaujamos V. T., pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, G. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2021 m. balandžio 26 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą siekiant įregistruoti nuosavybės teisę į 1991 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą nekilnojamąjį turtą, tačiau jai buvo pranešta, kad pateikta Sutartis nebuvo įregistruota atitinkamoje turto registravimo vietoje tuo metu nustatyta tvarka, todėl ji yra negaliojanti ir pagal Sutartį nėra atsiradusios pirkėjo nuosavybės teisės.

4. Vadovaudamasi išdėstytu ir remdamasi tuo, kad niekada nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į aukščiau paminėtą nekilnojamąjį turtą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nekilnojamieji daiktai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nekilnojamuosius daiktus įgijo sąžiningai, teisėtai, ir juos sąžiningai bei atvirai valdė visą valdymo laiką t. y. nepertraukiamai daugiau nei 10 metų, mano, kad egzistuoja visos įstatymo numatytos sąlygos, kad nuosavybės teises į aukščiau paminėtą nekilnojamąjį turtą būtų galima pripažinti įgyjamąja senatimi.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas V. R. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

8. Byloje pateikta 1991 m. kovo 5 d. sutartis, sudaryta tarp B. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. Sutarties turiniu nustatyta, kad B. P. pardavė, o V. D. nupirko (duomenys neskelbtini) esantį rastų gyvenamąjį namą (49,47 m2), kiemo rūsį, vasaros virtuvę, du ūkinius pastatus, dvi daržines, tvartą bei kiemo įrenginius. Sutartyje pažymėta, kad minėti pastatai asmeninės nuosavybės teise priklauso B. P., jie parduoti už 8 050 rublių, kuriuos pirkėja V. D. sumokėjo prieš sutarties sudarymą. Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pavaduotojos. Sutartyje pažymėta, kad Sutartis per tris mėnesius turi būti užregistruota Tauragės techniniame inventorizacijos biure (b. l. 6).

9. (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir V. K. sudarė santuoką. Iki santuokinė pareiškėjos pavardė buvo „D.“ (b. l. 7).

10. 2021 m. balandžio 28 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-4097 nustatyta, kad V. K. nuo 1991 m. kovo 5 d. iki 2019 m. birželio 6 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 10).

11. VĮ Registro centro 2021 m. gegužės 7 d. raštu Nr. SPR4-5382 (14.5 E) nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą Nekilnojamo turto registre įregistruoti nuosavybes teises į nekilnojamus daiktus, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras prašymą atmetė motyvuojant tuo, kad kartu su prašymu pateikta Sutartis pagal sandorio sudarymo metu galiojusį 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnį per tris mėnesius turėjo būti įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Pažymėta, kad minėto 1964 m. Civilinio kodekso straipsnio 2 dalis numatė, kad šiame straipsnyje numatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto sutartį daro negaliojančia (b. l. 13-14).

12. 2021 m. balandžio 27 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos rašte Nr. B4-272 (9.10.) nurodyta, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso. Pažymėta, kad pastatų, kurių reg. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra B. P., mirusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12).

13. 2021 m. rugpjūčio 3 d. Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S. pažyma Nr. 01-11/18 nustatyta, kad po B. P. mirties likusį palikimą priėmė mirusiosios duktė G. P. (b. l. 32).

14. 2021 m. rugpjūčio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), konkrečiai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B. P..

15. Pateikta bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja prašo nustatyti faktą, kad ji įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į pastatus, pažymėtus teisinės registracijos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. rąstų gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, vasaros virtuvę, du ūkinius pastatus, dvi daržines, tvartą bei kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), kadangi formaliai minėtą nekilnojamą turtą ji yra įgijusi 1991 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kuri, vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais t. y. 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio nuostatomis, per tris mėnesius turėjo būti įregistruota turto registravimo įstaigoje, tačiau to padaryta nebuvo. Ryšium su tuo, Sutartis laikytina kaip negaliojanti ir pareiškėjos atžvilgiu nesukelianti teisinių pasekmių.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Tai, be kita ko, reiškia, kad asmuo, įgijęs nekilnojamąjį daiktą sandoriu, kuris atitiko sandorio šalių valią ir įstatymo reikalavimus, tačiau jo neįregistravęs ir dėl to sandoriui tapus negaliojančiu (1964 m. CK 255 straipsnis), savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.).

18. Nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68-4.71 straipsniai).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja faktiškai nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą, nekilnojamas turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nekilnojamas turtas buvo valdomas nepertraukiamai daugiau nei 10 metų. Nors nekilnojamasis turtas viešajame registre įregistruotas B. P. vardu, tačiau byloje pateikta Sutartis, iš kurios turinio matyti, kad B. P. norėjo ir siekė parduoti nekilnojamąjį turtą pareiškėjai, o pareiškėja siekė ir norėjo jį įsigyti, taip pat pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėja nuo Sutarties sudarymo dienos t. y. nuo 1991 m. kovo 5 d. iki 2019 m. birželio 6 d., gyvenamą vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad B. P. jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą savo valia perdavė pareiškėjai valdyti, todėl ši sąžiningai ir teisėtai įgijo ir valdo nekilnojamąjį turtą nuo sandorio sudarymo. Pastaroji aplinkybė taip pat leidžia konstatuoti, kad pareiškėja nekilnojamąjį turtą valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai.

20. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po B. P. mirties likusį palikimą priėmė dukra G. P.. 2021 m. rugpjūčio 3 d. Šilalės rajono notarų biuro notarės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad paveldėjimo teisės liudijimas paveldėtojai išduotas 2002 m. liepos 11 d. Duomenų apie tai, kad priėmus palikimą G. P. būtų reiškusi pretenzijas dėl motinai priklausiusio ir pareiškėjos faktiškai valdomo nekilnojamo turto nėra, pateiktame atsiliepime G. P. nurodė, kad su pareiškėjos reikalavimu sutinka. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad B. P. valia dėl nekilnojamojo turto pardavimo pareiškėjai, G. P. galimai buvo žinoma, nereiškiant pretenzijų ji konkliudentiniais veiksmais pripažino pareiškėjos teises. Laikytina, kad pastarosios aplinkybės taip pat patvirtina, jog pareiškėja nekilnojamąjį turtą įgijo ir valdė teisėtai, atvirai bei sąžiningai.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog egzistuoja pagrįstas teisinis ir faktinis pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265-270 straipsniais, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausanti dalis – 1/1, priklauso gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.