Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-2940-426/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-05-05
Bylos Nr.: I-2940-426/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00536-2014-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas: Č. S.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-2940-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-00536-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 15.2.3.2, 74

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui V. J. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. S. (Č. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 24 990 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-07 sprendimu Nr. 2.4-01-2957 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančią Vilniaus mieste. Po nuosavybės teisės atkūrimo gautas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT, Tarnyba) dėl šio Vilniaus apskrities viršininko sprendimo.

Siekiant pašalinti teisės aktams prieštaraujančią padėtį, Tarnybos iniciatyva buvo patikslintos ginčo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, spec. naudojimo sąlygos bei apribojimai. Po patikslinimo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-02 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3626 ir įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3627, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasikeitė ir dabar unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo priimtas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-17 įsakymas „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Č. S.“ dalinio pakeitimo Nr.49VĮ(24.49.2.)4440. Po šių Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-02 įsakymų pareiškėjui priklausančių žemės sklypų plotai žymiai sumažėjo.

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsisakė ieškinio tuo pagrindu, jog iš ginčo žemės sklypų buvo eliminuoti valstybinės reikšmės miškų plotai. Dėl šios priežasties prokurorui neliko pagrindo reikalauti minėtų administracinių aktų panaikinimo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2011-12-12 nutartimi (civ. b. Nr.2-1367-553/2011) buvo priimtas ieškovo, Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsisakymas nuo ieškinio.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju Tarnyba neįsitikino, ar yra visos sąlygos atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, todėl dėl jos neteisėtų veiksmų pareiškėjui buvo sukelta žala.

Skunde pareiškėjas aiškina, jog nagrinėjamu atveju valstybinės reikšmės miško perdavimą privačion nuosavybėn lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese. Esant tokioms aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų pareiškėjo teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-02 įsakymu Nr.49VĮ-(14.49.2.)-3626 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3627 buvo patikslinti ginčo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir plotai, šio sklypo plotas sumažėjo nuo 3,5000 ha iki 2,6367 ha, bei patikslinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas (dabar unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šio sklypo plotas sumažėjo nuo 4,55 ha iki 1,3785 ha.

Pareiškėjas tvirtina patyręs žalą, nes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas sumažėjo 0,8633 ha, kurio vertė 73 257 Lt, bei sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (po sklypo padalinimo dabar unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas sumažėjo 3,1715 ha, kurio vertė 159 500 Lt.

Taip pat žala patirta sumažėjus sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotui. Č. S. neteko 0,33ha iš 0,48 ha, todėl, pareiškėjo teigimu, jam priklauso 24 990 Lt kompensacija patirtai turtinei žalai atlyginti.

Pažymi, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė dvasinių ir emocinių nepatogumų, beieškodamas teisybės, prarado viltį.

Šalies argumentai

Atsakovę su skundu nesutiko, prašė jį atmesti (b. l. 128–138). Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad iš skyriuje saugomos nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. S. (A. S.) turėtą žemę bylos dokumentų nustatyta, kad prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. S. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kriaučiūnų kaime turėtus 8,55 ha žemės, 4 ha miško (pagal dabartini administracinį – teritorinį suskirstymą, ši Kriaučiūnų kaimo dalis yra Vilniaus m. savivaldybei po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje) pateikė A. S. (S.), E. Š., K. S. (K. S.), Č. S. (S.), A. S.) (A. S.), G. S. (S.), (miręs 2009-04-10 – pretendento turto paveldėtoja – A. J. S.), R. S. (mirusi 2004-01-04 – turto paveldėtojas – A. S. (S.) – miręs 2010-06-23 – pretendento turto paveldėtojai J. S.( J. S.) ir L. S.), A. S. (S.) (miręs 2010-06-23 – pretendento turto paveldėtojai J. S. (J. S.) ir L. S.).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-07 sprendimu Nr. 2.4-01-2957 Č. S. atkurtos nuosavybės teisės natūra bendrosios nuosavybės teise atitinkamai į 0,71 ha žemės ir 0,33 ha miško 4 žemės sklypuose (duomenys neskelbtini). 3,5 ha žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Č. S. minėtu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-07 sprendimu Nr. 2.4-01-2957 atkurtos nuosavybės teisės į 0,39 ha žemės, o 4,55 ha žemės sklype – (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Kriaučiūnų kaime, Vilniuje – į 0,48 ha žemės.

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, nustatęs, jog į minėtus žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka valstybinės reikšmės miško plotai bei gindamas viešąjį interesą, 2008 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas šių sprendimų dalis panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-02 įsakymu ,,Dėl Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės Kriaučiūnų kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-10 įsakymu Nr. 2.3-4437-41, dalinio patikslinimo“ Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3626 (toliau – Įsakymas II), patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys bei vietoje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuoti du žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš buvusio 4,55 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto (išskyrus 3,1715 ha šio žemės sk1ypo ploto, patenkančio į valstybinės reikšmės miško teritoriją) Įsakymu II naujai nustatytas 1,2101 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir ribos bei 0,1684 ha žemės sk1ypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir ribos.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-17 įsakymu ,,Dėl Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės Kriaučiūnų kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-10 įsakymu Nr. 2.3-4437-41, dalinio patikslinimo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3627 (toliau – ir Įsakymas I) patikslintos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos. Iš buvusio 3,5 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (išskyrus 0,8633 ha šio žemės sklypo ploto, patenkančio į valstybinės reikšmės miško teritoriją) Įsakymu I naujai nustatytas šio žemės sklypo 2,6367 ha plotas ir ribos.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-17 įsakymu ,,Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2957 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Č. S. dalinio pakeitimo“ Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-4440 Č. S. 3,5 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,2937 ha ploto dalį (vietoj 0,39 ha buvusiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,2101 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,1277 ha ploto dalį, o 0,1684 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,0178 ha ploto dalį (vietoj 0,48 ha buvusiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tokiu būdu, Č. S. priklausiusi žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis sumažėjo 0,09 ha (nuo 0,39 ha iki 0,2937), o žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis – 0,33 ha (nuo 0,48 iki 0,1455 (0,1277 + 0,0178)).

Tarnybai patikslinus ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Vilniaus apygardos teismui pateikė atsisakymą nuo ieškinio. Vilniaus apygardos teismas 2011-12-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1367-553/2011 patvirtino ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsisakymą nuo ieškinio.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3149-553/2010 (vėlesnis bylos Nr. 2-1367-553/2011) nagrinėjimo metu pareiškėjas sutiko, jog ginčo žemės sklypai turėtų būti tikslinami, iš jų išskiriant valstybinės reikšmės miško plotus. Dėl to pareiškėjui, 2011-09-09 prašymu Nr. 490E-2756 kreipusis į Tarnybą dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises patikslinimo, ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos buvo tikslinamos šios tarnybos bei pareiškėjo bendru sutarimu.

Pasak atsakovės, atmestini pareiškėjo reikalavimai dėl Tarnybos veiksmais sąlygotos žalos atsiradimo, kadangi nuosavybės teisės į buvusio savininko A. S. turėtą žemę pretendentams iš dalies buvo atkurtos natūra, o už visą šio buvusio savininko turėtą valstybės išperkamą miško teritoriją atlyginama pagal šio įstatymo 16 str.

Atsakovė pabrėžė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-07 sprendimo Nr. 2.4-01-2957 pagrindu Č. S. nuosavybės teise priklausiusi ir šiuo metu iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirta 0,09 ha miško dalis ir iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirta 0,33 ha miško dalis yra priskirtina valstybės išperkamam miškui.

Č. S. Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriui pateiktame 1999-12-16 prašyme išreiškė valią susigrąžinti žemę natūra. Į jam tenkantį buvusio savininko turėtą negrąžintą žemės plotą nuosavybės teisių atkūrimas bus vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka. Mirusiojo A. S. vardu bus priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, atlyginant pagal šio įstatymo 16 str., todėl reikalauti žalos atlyginimo už 0,09 ha bei 0,33 ha valstybės išperkamus miškų plotus pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo.

Tarnybos teigimu, tai, jog Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-1367-553/2011 nagrinėjimo metu šalims sutarus buvo išskirti valstybinės reikšmės miškų plotai iš žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), patvirtina, kad nurodoma 24 990 Lt žala pareiškėjui neatsirado, nes jis sutiko ir siekė Įsakymo I bei Įsakymo II priėmimo.

Pažymi, jog pareiškėjas, nurodydamas, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė yra 73 257 Lt, o žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė yra 159 500 Lt, nepateikia nurodytų žemės sklypų vertę pagrindžiančių dokumentų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog jis ne kartą patyrė dvasinius, emocinius nepatogumus dėl nesibaigiančio proceso, nesąžiningumo bei prarado viltį beieškant teisybės. Tačiau skunde nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių kad jis tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, realiai pajuto emocinius nepatogumus ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Tarnyba tvirtina, kad jos veiksmai nelėmė nurodytos žalos atsiradimo pareiškėjui, o nesant bent vieno iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas pagal Civilinio kodekso 6.271 str. negalimas. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas jau nuo 2010-10-28 žinojo, jog iš ginčo žemės sklypų bus išskiriami valstybinės reikšmės miškų plotai, todėl prašo taikyti 3 metų senaties terminą skundui paduoti. Taip pat pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad Č. S. 2000-03-23 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į A. S. (S.) turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 106). Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad pageidauja žemę atgauti natūra buvusioje vietoje.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-07 sprendimu „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Č. S.“ Nr. 2.4-01-2957 jam atkurtos nuosavybės teisės natūra bendrosios nuosavybės teise atitinkamai į 0,71 ha žemės ir 0,33 ha miško 4 žemės sklypuose Kriaučiūnų kaime, Vilniuje (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)); 3,5 ha žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje (b. l. 13).

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, nustatęs, jog į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka valstybinės reikšmės miško plotai bei gindamas viešąjį interesą, 2008-08-04 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu, kuriame, be kita ko, buvo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-07 sprendimą Nr. 2.4-01-2957 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Č. S.“ toje dalyje, kurioje pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 0,39 ha žemės sklype Nr. 662-3 ir į 0,48 ha žemės sklype Nr. 662-4 (Liteko duomenų bazė).

Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-02 įsakymu „Dėl Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės Kriaučiūnų kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-4437-41, dalinio patikslinimo“ Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3626 patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys ir vietoje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuoti du žemės sklypai Nr. 662-4-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5–6). Iš buvusio 4,55 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto (išskyrus 3,1715 ha šio žemės sklypo ploto, patenkančio į valstybinės reikšmės miško teritoriją) naujai nustatytas 1,2101 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir ribos bei 0,1684 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir ribos.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-17 įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2957 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Č. S.“ dalinio pakeitimo“ Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-4440 Č. S. 3,5 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,2937 ha ploto dalį (vietoj 0,39 ha buvusiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,2101 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,1277 ha ploto dalį, o 0,1684 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,0178 ha ploto dalį (vietoje 0,48 ha buvusiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 14).

Tokiu būdu, patikslinus žemės sklypų plotus ir ribas, Č. S. priklausiusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis sumažėjo 0,09 ha (nuo 0,39 ha iki 0,2937 ha), o žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 0,33 ha (nuo 0,48 ha iki 0,1455 ha (0,1277 ha + 0,0178 ha)).

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2011-12-08 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu, kuriame nurodė, kad atsisako 208-08-04 pateikto ieškinio ir prašo bylą nutraukti, nes ginčijamų žemės sklypų ribos buvo patikslintos bendru žemės savininkų bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutarimu (b. l. 137–141). Vilniaus apygardos teismo 2011-12-12 nutartimi Vilniaus miesto apygardos vyriausiasiojo prokuroro atsisakymas nuo ieškinio priimtas ir civilinė byla Nr. 2-1367-553/2011 nutraukta (b. l. 4).

Byloje spręstinas ginčas, dėl Č. S. skundo reikalavimų priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės 24 990 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą, pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taip pat pabrėžtina, jog tokių sąlygų egzistavimas negali būti paremtas vien tik prielaidomis, nepatvirtintomis įrodymais.

Sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 str. 3 d. nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad veiksmų neteisėtumas galėtų būti konstatuojamas tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis adm. b. Nr. A17-499/2007 ir kt.).

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 24 990 Lt turtinei žalai atlyginti pagrįstumo

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 6 ir 7 p., pareiškėjas teismui teikiamame skunde privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą bei sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-07 nutartis adm. b. Nr. A858-2932/2012 ir kt.). Tai, jog teismui pateiktame skunde turi būti nurodomi konkretūs valstybės institucijos ar valstybės tarnautojų neteisėti veiksmai (faktinis skundo pagrindas), iš kurių kildinama prašoma priteisti žalą, o teismas privalo ištirti pareiškėjo nurodytą faktinį skundo pagrindą, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-17 nutartis adm. b. Nr. A520-808/2013, 2013-01-21 nutartis adm. b. Nr. A492-153/2013 ir kt.).

Č. S. skundo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo pagrindė tuo, jog dėl iš dalies neteisėto Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-07 sprendimo, t. y. neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, pareiškėjas dėl restitucijos taikymo prarado dalį žemės ir tokiu būdu patyrė žalą. Pareiškėjas žalą apskaičiavo įvertinęs prarastų žemės sklypų ploto vertę.

Vertinant aptartus skundo motyvus ir argumentus, kuriais yra grindžiamas reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo, pažymėtina, kad administracinės procedūros tvarka patikslinus sklypų, kurie perduoti pareiškėjo atkuriant nuosavybės teises, ribas bendras sklypų plotas sumažėjo 0,42 ha. Atsižvelgus į tai pripažintina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros į buvusio savininko A. S. turėtą žemę pareiškėjo atžvilgiu nėra užbaigtos ir privalo būti toliau vykdomos. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 str. 4 d., tuo atveju, jei pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Todėl, nustačius, kad Č. S. nėra galimybės atkurti nuosavybės pareiškėjos nurodytu būdu, t. y. perduodant naujai suformuotą sklypą (jo dalį) natūra, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos pinigais. Be to, pareiškėjas jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad tuo atveju, jeigu nuosavybės teisės bus atkurtos pinigais, jam pagal Atkūrimo įstatymo 21 str. 4 d. išmokėta piniginė kompensacija bus mažesnė už šio žemės sklypo vertę. Taigi, kol nėra užbaigtos nuosavybės atkūrimo procedūros, objektyviai nėra jokios galimybės įvertinti ir tai, ar pareiškėjas patirs žalos. Tai, jog nuosavybės atkūrimo procedūros Č. S. atžvilgiu nėra užbaigtos ir bus vykdomos toliau, be to, tokiu pačiu būdu, kokiu pareiškėjas siekia skunde formuluojamu reikalavimu (atlyginant pinigais), patvirtino ir Tarnyba teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 132–133).

Toks aptartos teisinės bei faktinės situacijos vertinimas yra pagrįstas ir teismine praktika, kurioje ne kartą konstatuota, jog tuo atveju, kai yra nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, negalima apskaičiuoti pareiškėjo galbūt patirtos turtinės žalos dydį, taip pat nėra galimybės nustatyti vieno iš valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti būtino elemento – turtinės žalos padarymo fakto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-30 nutartis adm. b. Nr. A143-2240/2013 ir kt).

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjas jam padarytos žalos dydį grindžia hipotetiniais teiginiais, kurie pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 1 d. nelaikytini tinkamais įrodymais.

Teismui konstatavus, kad pareiškėjui padarytos žalos faktas neįrodytas, nėra prielaidų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Todėl Č. S. skundo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės jo nurodytą turtinę žalą yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo

CK 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys adm. bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.). Taip pat pripažįstama, kad neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (2007-06-26 sprendimas adm. b. Nr. A14-653/2007, 2008-04-16 sprendimas adm.b. Nr. A444-619/2008, 2012-02-06 nutartis adm. b. Nr. A146-39/2012 ir kt.).

Č. S., pagrįsdamas, savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, pažymėjo, kad dėl kilusių ginčų patyrė neigiamus dvasinius, emocinius išgyvenimus, buvo paneigtas teisinis tikrumas bei saugumas.

Kaip minėta, Vilniaus apskrities viršininkas nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu atliko neteisėtus veiksmus – priėmė 2005-03-07 sprendimą Nr. 2.4-01-2957, kuris buvo pakeistas, nes prieštaravo teisės aktų reikalavimams. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-07 sprendimo ydingumo ir vėlesnio jo pakeitimo susiklostė tokia situacija, kad Č. S. jo pageidaujamu būdu, t. y. perduodant natūra suformuotą žemės sklypą savininko turėtos žemės vietoje, nuosavybės teisių atkūrimas yra apsunkintas arba išviso negalės būti vykdomas. Taigi, pripažintina, kad buvo pažeistas visų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą lygiateisiškumo principas, užsitęsė nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kuris nuo pareiškėjo 2000 m. pateikto prašymo yra vykdomas jau apie 15 metų, šiuo metu nėra baigtas ir nėra aiškus terminas, kada jis bus baigtas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui pateikus ieškinį dėl neteisėtos Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-07 sprendimo dalies panaikinimo, pareiškėjas, įvertinęs teisinę situaciją, sutiko su jam nuosavybės teisių atkūrimo metu suteiktų žemės sklypų ribų tikslinimu, neeliminuoja atsakovės atsakomybės.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Č. S. dėl aptartų Vilniaus apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ar trumpalaikiai. Todėl pripažintina, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta pinigine kompensacija. Tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo metu priimtais neteisėtais sprendimais ar neteisėtu neveikimu asmenims padaroma neturtinė žala, kuri privalo būti kompensuojama pinigais, ne kartą pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-02-06 nutartis adm. b. Nr. A438-120/2013, 2013-02-18 nutartis adm. b. Nr. A602-162/2013 ir kt.)

Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad byloje esančiais įrodymais yra nustatytos visos sąlygos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Teismas, vertindamas Č. S. padarytos neturtinės žalos pobūdį, pasekmes, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), daro išvadą, kad pareiškėjui už patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus iš Lietuvos valstybės priteistina 900 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str., 129 str., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo Č. S. (Č. S.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti Č. S. (Č. S.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 900 Lt (devyni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė