Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. L. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-215637-2023 A. V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį dėl to, kad jis 2023 m. liepos 12 d. 15.39 val. Vilniaus rajono sav., Pikutiškių k., Pievų g., vairuodamas transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą leistiną 50 km/val. greitį viršijo 52 km/val. ir važiavo 102 km/val. greičiu, įvertinus paklaidą, ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto nuostatas. Jam paskirta administracinė nuobauda – 525 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 5 mėnesiams.

2. Institucijos 2023 m. spalio 13 d. nutarimu iš dalies patenkintas A. V. L. skundas: 2023 m. rugsėjo 17 d. nutarimas buvo panaikintas ir, netaikant ANK 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, priimtas naujas nutarimas administracinio nusižengimo byloje – paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas sumažintas iki 4 mėnesių.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi atmestas A. V. L. skundas ir Institucijos 2023 m. spalio 13 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

4. Apeliaciniame skunde prašoma iš dalies pakeisti skundžiamą nutartį ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatimti apeliantui teisės vairuoti transporto priemones arba jam nustatyti kuo mažesnį specialios teisės atėmimo terminą, t. y., atimti teisę vairuoti 1 mėnesio terminui.

3.1. Apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga ir būtina. Dėl faktinių įvykio aplinkybių papildomai paaiškina, jog įvykio metu buvo susidariusi nedidelė mašinų spūstis. Prieš juos važiavo sunkiasvoris automobilis, kurį jau buvo aplenkę keli kiti automobiliai, todėl jis, įsitikinęs, kad iš priekio ir iš galo nėra kliūties, taip pat nusprendė šį automobilį aplenkti. Pradėjęs lenkimo manevrą pamatė iš Pikutiškių pusės išvažiuojančią transporto priemonę. Tuo metu grįžti į savo juostą nebegalėjo, kadangi būtų sukėlęs avarinę situaciją, todėl padidino greitį ir saugiai baigė lenkimo manevrą. Tuo metu jį nufotografavo greičio matuoklis, tačiau iš karto po lenkimo manevro apeliantas toliau važiavo ramiai bei saugiu greičiu. Gailisi dėl savo poelgio, tačiau šioje situacijoje galėjo būti ir blogiau.

3.2. Pažymima tai, kad apeliantas dirba pagal individualios veiklos pažymą, užsiima variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmenine prekyba, taip pat statybvietės paruošimu. Kartu su skundu pateikiami dokumentai įrodo, kad jis yra sudaręs nemažai darbo rangos sutarčių dėl betonavimo ir statybos darbų atlikimo, todėl turi nemažai įsipareigojimų užsakovams. Sutartys yra pasirašytos, avansiniai mokėjimai jau paimti, o jis į statybos objektus turi vykti automobiliu. Atėmus iš jo teisę vairuoti jis prarastų darbą bei pavestų savo klientus, kadangi negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų.

3.3. Papildomai nurodoma, kad jo sugyventinė yra bedarbė, ką įrodo kartu su skundu pateikiami dokumentai. Dėl to jis yra vienintelis šeimos maitintojas ir neturi galimybės dirbti be teisės vairuoti transporto priemones.

3.4. Remdamasis kasacinės instancijos teismo praktika bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais apeliantas pažymi, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Be to, už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo netekinti A. V. L. apeliacinio skundo.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad iš greičio matavimo prietaisu užfiksuotų fotonuotraukų matyti, jog pirma juosta juda tik A. V. L. vairuojama transporto priemonė, taigi akivaizdu, kad apelianto nurodytos aplinkybės nepateisina jo padaryto nusižengimo ir nesudaro pagrindo dar kartą trumpinti administracinio poveikio priemonės terminą.

4.2. Institucija pažymi, jog A. V. L. baustumo pažymos patvirtina, kad jis yra nuolat bei sistemingai traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl įvairių rūšių KET pažeidimų ir kitų administracinių nusižengimų, tarp jų ir dėl nustatyto leistino greičio viršijimo. Taigi matyti, jog A. V. L. daromi administraciniai nusižengimai vis sunkėja, todėl aišku, kad jam skiriamos administracinės nuobaudos yra neveiksmingos ir neatgraso jo nuo naujų administracinių nusižengimų darymo. Institucija atkreipia dėmesį, kad A. V. L. šiuo atveju padarė itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą, o skundo motyvai nėra A. V. L. veiksmus pateisinantys ir yra nurodyti tik su tikslu sumažinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

4.3. Atsiliepime nurodoma, kad šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant iš esmės užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės, o ne asmens, įvykdžiusios teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Simbolinis A. V. L. pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos, taip pat ir administracinio poveikio priemonės skyrimui keliamų tikslų.

4.4. Remdamasi kasacinės instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismų išaiškinimais nagrinėjamu klausimu Institucija pabrėžia, kad buvo imtasi būtinų priemonių įvertinti visas A. V. L. byloje esančias aplinkybes, ankstesnis jo skundas buvo patenkintas iš dalies ir jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas sutrumpintas 1 mėnesiu. Dėl to manytina, kad skundžiama nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, išsamiai ir visapusiškai įvertinus apelianto skunde išdėstytas aplinkybes, dėl to jos naikinti nėra pagrindo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. V. L. nesutinka su jam paskirtos administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) – terminu, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Kaip matyti iš Institucijos 2023 m. rugsėjo 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-215637-2023 (b. l. 9–10), A. V. L. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 5 mėnesiams. Institucijos 2023 m. spalio 13 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo byloje išnagrinėjimo (b. l. 6–8) A. V. L. skundas buvo patenkintas iš dalies ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminas sumažintas iki 4 mėnesių.

7. ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

8. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

9. ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.

10. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek patį apeliantą bei jo konkrečią situaciją charakterizuojančias aplinkybes, dėl ko nepagrįstai nesušvelnino jam Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Visų pirma pažymėtina, kad lyginant A. V. L. 2023 m. spalio 30 d. skundą apylinkės teismui (b. l. 2–5) bei 2023 m. gruodžio 27 d. apeliacinį skundą (b. l. 86–89), matyti, jog apeliantas nurodo tapačius motyvus, nepateikdamas jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti skundo argumentus dėl tariamai nepagrįstos apylinkės teismo nutarties. Įvertinus skundžiamos nutarties motyvus pastebėtina, kad pirmosios instancijos įvertino apelianto nurodomas aplinkybes ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą bei kitus reikšmingus duomenis. Vien tik tai, kad teismas nurodytas aplinkybes įvertino kitaip nei to tikėjosi apeliantas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar buvo priimta neatsižvelgus į šio klausimo išsprendimui reikšmės turinčius duomenis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvadomis ir atliktu aplinkybių vertinimu bei daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrįsto pagrindo švelninti A. V. L. paskirtą administracinio poveikio priemonę.

11. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina tai, jog per paskutinius penkerius metus A. V. L. administracine tvarka baustas net aštuoniolika kartų, o paskirtos nuobaudos, nors ir sumokėtos, bet yra galiojančios (b. l. 27–40). Pastebėtina ir tai, kad A. V. L. daug kartų baustas už greičio viršijimą, taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas sistemingai daro administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimu, ir tai jį charakterizuoja neigiamai, t. y., kaip asmenį, kuris linkęs nesilaikyti KET normų bei viršyti nustatytą greitį. Sutiktina ir su tuo, jog anksčiau apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės nesulaikė apelianto nuo naujo šiurkštaus KET pažeidimo padarymo, taigi nėra pagrindo šiuo atveju vertinti, kad A. V. L. paskirta administracinio poveikio priemonė neatitinka jo padaryto administracinio nusižengimo ar yra kaip nors kitaip per griežta vertinant apeliantą charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Taip pat pabrėžtina, kad apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas yra tik šiek tiek didesnis nei ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytas vidurkis, o įvertinus apelianto padaryto pažeidimo pobūdį bei jo asmenybę, nėra pagrindo spręsti, jog toks terminas yra per didelis.

12. Papildomai pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, t. y., kad apeliantui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbinių funkcijų atlikimui, taip pat tai, jog jis yra jų šeimos vienintelis maitintojas, kadangi jo sugyventinė yra bedarbė, neatsirado staiga ir iš niekur, o egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu ir nebuvo pakankamos sulaikyti A. V. L. nuo nusižengimo padarymo, kas rodo, kad apeliantas nėra linkęs kritiškai vertinti savo veiksmų. Skundžiamoje nutartyje taip pat teisingai konstatuota, kad apelianto nurodyta jo greičio viršijimo priežastis (lenkimo manevras) nepateisina padaryto pažeidimo ir nerodo mažesnio jo pavojingumo, nepriklausomai nuo to, jog A. V. L. yra įsitikinęs, kad šiais veiksmais jis siekė išvengti galinčio kilti eismo įvykio. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apeliaciniu skundu, jog jame nurodyti duomenys sudaro pagrįsta pagrindą vertinti A. V. L. paskirtą administracinio poveikio priemonę kaip neadekvačią ar neatitinkančią jo asmenybės.

13. Vadovaujantis pirmiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei priimta nepažeidus ANK nuostatų, todėl nėra jokio pagrindo ją keisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.