- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-119-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01957-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- L. R.
- Ieškovas
- PlusPlus Capital
- Kategorijos
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.5.12Vykdymo proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2720-721/2017 pagal ieškovės PlusPlus Capital, AS prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas L. R. įsipareigojo atlyginti ieškovei PlusPlus Capital, AS 18 080,63 Eur skolą per ketverių metų laikotarpį.
2. 2020 m. rugsėjo 10 d. teisme gautas ieškovės PlusPlus Capital, AS prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-2720-721/2017, kadangi atsakovas netinkamai vykdo taikos sutarties sąlygas, vėluoja atlikti 7 įmokas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė PlusPlus Capital, AS teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl O. K. (laiduotojos) 6 507,24 Eur likusios nesumokėtos skolos kreditoriui PlusPlus Capital, AS. Nurodė, kad PlusPlus Capital, AS su O. K. 2017 m. spalio 25 d. pasirašė laidavimo sutartį, kuria „<...> Laiduotoja neatšaukiamai ir besąlygiškai laiduoja už L. R. visų prievolių pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2720-721/2017 patvirtintą taikos sutartį tinkamą įvykdymą. Ši laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir yra neatsiejama taikos sutarties dalis <...>“. Laidavimo sutarties 2.2 punkte numatyta, kad „<...> skolininkui neįvykdžius ar įvykdžius netinkamai prievolę pagal taikos sutartį kreditoriui, kreditorius turi nedelsiant pateikti laiduotojui pranešimą raštu apie tokį įsipareigojimų nevykdymą. Laiduotojas, gavęs minėtą pranešimą, privalo per 10 dienų įvykdyti įsipareigojimus ar prievoles, kurie buvo neatlikti ar neįvykdyti taip, kad būtų pasiektas toks pat rezultatas koks būtų pasiektas, jeigu tokius įsipareigojimus ir prievoles būtų įvykdęs skolininkas <...>“. Ieškovė prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl O. K. 6 507,24 Eur likusios nesumokėtos skolos kreditoriui PlusPlus Capital, AS.
4. Ieškovė PlusPlus Capital, AS papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad neneigė siuntusi atsakovui elektroninio laiško, kuriame nurodė skolos likutį, bei siuntusi 2018 m. liepos 11 d. pranešimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo, kuriuo informavo, kad atsakovas sumokėjo visą skolos sumą. Toks pranešimas buvo išsiųstas per klaidą, kadangi buvo akivaizdžiai klaidingai paskaičiuotas skolos likutis. Apie paaiškėjusią klaidą ieškovė nedelsiant, t. y. 2018 m. liepos 12 d., pranešimu informavo atsakovą, patikslino likusią skolos sumą bei ragino atsakovą padengti likusį įsiskolinimą. Skolininkas į šį raginimą nereagavo, nors, kaip matyti iš atsakovo L. R. 2018 m. liepos 12 d. elektroninio laiško, jis 2018 m. liepos 12 d. jį gavo ir su juo susipažino. Atsakovas šiai dienai pagal taikos sutartį yra iš viso sumokėjęs 11 573,39 Eur. Akivaizdu, kad atsakovo sumokėta suma nedengia net taikos sutartyje numatytos pagrindinės skolos sumos (14 944,16 Eur), neskaitant palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovas taip pat buvo įsipareigojęs padengti ieškovei. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė, pateikdama 2018 m. liepos 11 d. pranešimą, atsisakė dalies iš taikos sutarties kylančių reikalavimų atsakovo atžvilgiu. Taigi, atsakovas, būdamas vidutiniškai apdairus ir rūpestingas, iš situacijos faktinių aplinkybių turėjo suvokti, kad nėra tinkamai įvykęs prievolių pagal taikos sutartį, o jų nevykdant gali būti išduotas teismo vykdomasis raštas. Taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad L. R. sumokės 4 000 Eur sumą per tris dienas nuo taikos sutarties pasirašymo, o po šios įmokos likusi 14080,63 Eur suma turėjo būti mokama kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Eur. Pažymėjo, kad jokių palūkanų nuo įmokų pagal taikos sutartį skaičiuojama nebuvo (į faktą, kad pagal kredito sutartis turėtų būti skaičiuojamos palūkanos, buvo tik atsižvelgta šalims sulygstant dėl pagal taikos sutartį mokėtinos bendros sumos). Atsakovas yra sumokėjęs 11 573,39 Eur sumą. Iš visos pagal taikos sutartį atsakovo mokėtinos sumos (18 080,63 Eur) atėmus sumokėtą sumą, ir susidaro 6 507,24 Eur suma, dėl kurios išieškojimo ieškovė ir kreipėsi į teismą, todėl prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 6507,24 Eur skolos išieškojimo iš L. R. ir O. K.
5. Teismo posėdžio metu atsakovas L. R. su reikalavimu išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties nesutiko ir prašė prašymą atmesti. Paaiškino, kad mokėjimus vykdė sąžiningai, visuomet laiku pervesdamas taikos sutartimi sutartą sumą. Perskaitęs dokumentus, kuriuose buvo parašyta, kad skolą grąžinus anksčiau bus „nubraukiamos“ palūkanos, nusiuntė ieškovei prašymą paskaičiuoti visą susidariusią sumą be palūkanų, kad galėtų greičiau atsiskaityti. Ieškovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad visa skolos suma yra apie 5 000 Eur. Tuomet jis susisiekė su kitais bankais, kurie pasiūlė grąžinti po 150 Eur, kai jis tuo metu ieškovei mokėjo po 300 Eur. Atsiskaitė su ieškove, tuomet paprašė jos patvirtinti, kad visą sumą yra grąžinęs. Visiškai su kreditoriumi atsiskaitęs, kitą dieną gavo raštą iš kreditoriaus, kuriame nurodyta, kad skaičiuojant skolos likutį įvyko klaida. Ta suma, kurią atsakovas sumokėjo, „jie nenuėmė palūkanų“ ir tą sumą išskaičiavo po 300 Eur per mėnesį, nors buvo susitarta, kad jei įneš didesnę sumą, palūkanos bus automatiškai nuskaičiuotos. Kreditorė to nepadarė ir nusprendė, kad ši pinigų suma bus įnešta įmokoms po 300 Eur. Kreditorė reikalauja toliau tęsti mokėjimus pagal taikos sutartį. Tai buvo vienašališkas kreditorės sprendimas, dėl kurio atsakovas nesutinka. Kreditorė atsakovui siuntė laiškus ir žinutes dėl skolos sumokėjimo, tačiau jis atrašė, kad yra visiškai atsiskaitęs ir prašė daugiau nebesiųsti jam raginimų sumokėti įsiskolinimą, kurio nėra.
6. Teismo posėdžio metu atsakovė O. K. nurodė, kad ji pasirašė kaip laiduotoja atsakovui L. R. paimant kreditą. L. R. jai sakė, kad kredito grąžinimui buvo sudarytas planas, kada grąžinti įmokas, paskui jis paprašė, kad suskaičiuotų galutinę sumą, kurią yra skolingas. Kreditorė paskaičiavo, L. R. visiškai apmokėjo skolą. Po to paaiškėjo, kad bankas klaidingai jam nurodė jo skolos likutį ir laiko, kad jis yra skolingas bankui iki šiol. Tam, kad padengtų skolą, jis paėmė kreditą iš kito banko su mažesnėmis palūkanomis. L. R. atsakovei tvirtino, kad skolą grąžino ir nesutiks mokėti kreditoriaus nurodomą skolą, kadangi jis jau moka kreditą, paimtą iš kito banko, kad visiškai atsiskaityti pagal šį kreditą.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
7. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m lapkričio 13 d. nutartimi ieškovės PlusPlus Capital, AS prašymą tenkino - išdavė Telšių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties pagrindu ieškovei PlusPlus Capital, AS vykdomuosius raštus dėl 6 507,24 Eur skolos išieškojimo iš solidarių atsakovų L. R. ir O. K..
8. Teismas nustatė, kad pagal Taikos sutarties 1 punktą, atsakovas L. R. pripažino, jog jo įsiskolinimo suma kreipimosi į teismą dieną (2017 m. birželio 15 d.) sudarė 14 944,16 Eur bei patvirtino, kad atsakovas turi prievolę mokėti kreditorei mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas iki visiško kredito grąžinimo dienos. Taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad L. R. sumokės 4 000 Eur sumą per tris dienas nuo taikos sutarties pasirašymo, o po šios įmokos likusi 14 080,63 Eur suma turėjo būti mokama kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Eur. Taip pat atsakovas L. R. pripažino, jog iki visiško įsiskolinimo grąžinimo privalo mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Atsakovas yra atlikęs įmokas ieškovei iš viso 11 573,39 Eur sumai šiomis įmokomis: 2017 m. spalio 27 d. – 4 000 Eur sumai, 2017 m. lapkričio 22 d. - 290 Eur sumai, 2017 m. lapkričio 23 d. - 10 Eur sumai, 2017 m. gruodžio 15 d. - 10, Eur sumai, 2017 m. gruodžio 18 d. - 290 Eur sumai, 2018 m. sausio 12 d. - 290 Eur sumai, 2018 m. sausio 15 d. - 10 Eur sumai, 2018 m. vasario 12 d. - 290 Eur sumai, 2018 m. vasario 14 d. - 10 Eur sumai, 2018 m. kovo 15 d. - 290 Eur sumai, 2018 m. kovo 16 d. - 10 Eur sumai, 2018 m. balandžio 12 d. - 290 Eur sumai, 2018 m. balandžio 23 d. - 10 Eur sumai, 2018 m. gegužės 14 d. - 300 Eur sumai, 2018 m. birželio 11 d. - 300 Eur sumai, 2018 m. liepos 11 d. – 5 173,39 Eur sumai.
9. Teismas nurodė, kad Taikos sutarties 3 punktu šalys patvirtino, jog L. R. nesumokėjus bent vienos įmokos pagal šią taikos sutartį, ieškovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo ir, teismui išdavus vykdomąjį dokumentą, jį pateikti antstolių kontorai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas netinkamai vykdė taikos sutarties sąlygas, kuriose nurodyta, kad atsakovui nesumokėjus bent vienos įmokos pagal taikos sutartį, ieškovė įgyja teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovas nesilaikė taikos sutarties grafike numatytų įmokų mokėjimo tvarkos bei dydžių. Atsakovui pagal mokėjimo grafiką antrąją įmoką reikėjo sumokėti 2017 m. lapkričio 25 d. - 300,00 Eur, tačiau remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovas antrąją įmoką sumokėjo 2017 m. lapkričio 29 d. - 290 Eur sumai. Atsakovas nuo pat pradžių netinkamai, t. y. ne pagal grafiką, mokėjo įmokas.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovės darbuotojas 2018 m. liepos 11 d. išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriame nurodė, jog remiantis AB Swedbank ir PlusPlus Baltic OU sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi bei PlusPlus Baltic OU bei PlusPlus Capital AS sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorei PlusPlus Capital, AS atsakovas sumokėjo visą skolos sumą. Patvirtino, jog atsakovas sumokėjo visą skolos sumą, atsiradusią su AB Swedbank sudarytų sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2018 m. liepos 12 d. ieškovė atsakovui išsiuntė pranešimą dėl klaidingo informavimo apie visišką atsiskaitymą pagal Taikos sutartį, kuriame informavo atsakovą, jog buvo nurodytas klaidingas skolos likutis. Nurodė, kad atsakovas bendrai yra sumokėjęs 11573,39 Eur. Likusi nesumokėta suma, skaičiuojant palūkanas (2018 m. liepos 12 d.), yra 4 660,62 Eur. Nurodė, kad atsakovas gali mokėti įsiskolinimą pagal grafiką arba padengti skolos likutį, t. y. 4660,62 Eur, į kurį nėra įtrauktos palūkanos už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 25. Kaip matyti, kreditorė pripažino savo klaidą, todėl nedelsdama, t. y. kitą dieną, atsakovui išsiuntė pranešimą, kuriame informavo apie klaidą. Atsakovas, prieštaraudamas tokiai kreditorės pozicijai, turėjo iš karto kreiptis į atitinkamas institucijas, kurios kontroliuoja kreditorės veiksmus, o ne pasyviai ignoruoti šią susidariusią situaciją.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kreditorė prašė išduoti vykdomąjį raštą iš solidarių skolininkų, t. y. L. R. ir O. K., kuri laidavimo sutarties 1.1. punktu neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo laiduoti už L. R. visų prievolių pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2720-721/2020 patvirtintą Taikos sutartį tinkamą įvykdymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, bei į CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, konstatavo, jog kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš laiduotojų – atsakovų L. R. ir O. K., kadangi laidavimo sutartyje yra įtvirtinta solidarioji skolininko ir laiduotojo prievolė. Teismas nurodė, jog laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis), o šiuo atveju laidavimo sutartyje taip pat įtvirtinta, kad laiduotojai prisiėmė solidariąją atsakomybę už kredito negrąžinimą (laidavimo sutarties 2.1 punktas).
12. Teismas konstatavo, kad kreditorės prašymas išduoti vykdomąjį raštą atsakovams L. R. ir O. K. nevykdant taikos sutarties yra pagrįstas, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai nėra tinkamai bei visiškai įvykdę taikos sutarties sąlygų, t. y. skolos suma yra 14 944,16 Eur, o atsakovas yra atlikęs įmokas tik 11 573,39 Eur sumai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Atskiruoju skundu atsakovas L. R. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m lapkričio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Ieškovė melavo teismui, jog atsakovas antrąją įmoką sumokėjo 2017 m. lapkričio 29 d. (290 Eur) (pridedamas sąskaitos išrašas iš SEB banko su pervestomis įmokomis ir datomis).
13.2. Ieškovė, matydama, kad yra pažeistos Taikos sutarties sąlygos, turėjo iš karto kreiptis į atitinkamas institucijas, ko nepadarė.
13.3. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pripažino klaidą (dėl klaidingo pranešimo), kas leidžia teigti, kad ieškovė prisiima kilusias pasekmes (paimtas kreditas iš Citadele banko).
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė PlusPlus Capital, AS prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė, pateikdama 2018 m. liepos 11 d. pranešimą, atsisakė dalies iš Taikos sutarties kylančių reikalavimų atsakovo atžvilgiu. Atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi būti pareikštas aiškiai ir neabejotinai (CK 5.12 straipsnio 2 dalis). Atsakovas, būdamas vidutiniškai apdairus ir rūpestingas, iš situacijos faktinių aplinkybių turėjo suvokti, kad nėra tinkamai įvykdytos prievolės pagal Taikos sutartį.
14.2. Atsakovas nurodo, jog siekdamas atsiskaityti su ieškove sudarė kreditavimo sutartį su kita kredito įstaiga, o sutarties pagrindu gautas lėšas panaudojo įsiskolinimo, turimo ieškovei, daliniam padengimui. Atsakovas laisva valia bei sąmoningai prisiėmė papildomus finansinius įsipareigojimus kitam kreditoriui, todėl ir privalo juos vykdyti. Atsižvelgiant į tai teigti, kad ieškovė turėtų prisiimti iš šios (su kitu kreditoriumi sudarytos) sutarties kylančias pasekmes, nėra jokio pagrindo.
14.3. Iš atsakovo pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad antroji įmoka pagal Taikos sutartį atsakovo yra atlikta 2017 m. lapkričio 22 d. Ieškovės pateikta informacija apie atsakovo antrąją įmoką (žr. 2020 m. birželio 18 d. prašymą bei pateiktą priedą Nr. 1) ir atsakovo pateikta informacija sutampa.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
18. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
19. Pagal teismų praktiką, teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarka nekeičiant šalių susitarimo esmės (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovui pagal mokėjimo grafiką antrąją įmoką (300 Eur) reikėjo sumokėti 2017 m. lapkričio 25 d., tačiau, remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovas antrąją įmoką sumokėjo 2017 m. lapkričio 29 d. 290 Eur sumai, atsakovas nuo pat pradžių netinkamai, t. y. ne pagal grafiką, mokėjo įmokas. Apelianto įsitikinimu, ieškovė neteisingai teigė, jog atsakovas antrąją įmoką sumokėjo 2017 m. lapkričio 29 d. Iš apelianto su atskiruoju skundu pateikto banko išrašo nustatyta, jog apeliantas ieškovei 2017 m. lapkričio 22 d. sumokėjo 290 Eur sumą, o 2017 m. lapkričio 23 d. - 10 Eur sumą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, patvirtina, jog apeliantas laiku sumokėjo antrąją įmoką (tą atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ir ieškovė). Tačiau tai savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl kitų įmokų mokėjimo ne pagal nustatytą grafiką.
21. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. liepos 15 d. ieškovei iš viso sumokėjo 11 573,39 Eur sumą. Atsakovas paskutinį mokėjimą ieškovei atliko 2018 m. liepos 11 d. 5 173,39 Eur sumai. Atsakovas pagal Taikos sutartį pripažino, jog jo įsiskolinimo suma kreipimosi į teismą dieną (2017-06-15) sudarė 14 944,16 Eur. Taip pat atsakovas L. R. pripažino, jog iki visiško įsiskolinimo grąžinimo privalo mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas: pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) skaičiuojamos 8,813 procentų palūkanos nuo 2 574,34 Eur sumos nuo 2017-06-15 iki visiško įsiskolinimo grąžinimo; pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) skaičiuojamos 24 procentų palūkanos nuo 672,02 Eur nuo 2017-06-15 iki visiško įsiskolinimo grąžinimo; pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)skaičiuojamos 12,5 procentų palūkanos nuo 6 003,93 Eur sumos nuo 2017-06-15 iki visiško įsiskolinimo grąžinimo; pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) skaičiuojamos 17 procentų palūkanos nuo 2 894,10 Eur sumos nuo 2017-06-15 iki visiško įsiskolinimo grąžinimo. Taigi, apeliantas nepagrįstai teigia, kad yra visiškai atsiskaitęs su ieškove. Atsakovo sumokėtos 11 573,39 Eur įmokos nepadengia Taikos sutartyje nustatytos 14 944,16 Eur skolos ir palūkanų. Iš viso pagal taikos sutartį, anot ieškovės, atsakovo mokėtina suma sudarė 18 080,63 Eur, atėmus atsakovo sumokėtą 11 573,39 Eur, skolos likutį susidaro 6 507,24 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, šį skolos likutį laiko pagrįstu ir įrodytu.
22. Pažymėtina, kad šalių sudaryta Taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl atsakovas privalėjo vykdyti šią sutartį pagal sutartyje nustatytas sąlygas.
23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė 2018 m. liepos 12 d., išsiųsdama atsakovui pranešimą dėl klaidingo informavimo apie visišką atsiskaitymą pagal Taikos sutartį, savo klaidą pripažino nedelsdama, todėl atsakovas negalėjo pasyviai ignoruoti šio ieškovės pranešimo. Ta aplinkybė, kad ieškovė suteikė klaidingą informaciją apie visišką skolos padengimą, įvertinus tai, kad ši informaciją buvo paneigta nedelsiant (kitą dieną), negali būti pagrindu laikyti, jog pasibaigė atsakovo prievolės ieškovei pagal Taikos sutartį.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šioje byloje nesprendžiamas ieškovės atsakomybės klausimas dėl atsakovui suteiktos klaidingos informacijos.
25. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės civilinio proceso teisės normas, todėl atskirajame skunde nurodytais argumentais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.