- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-01
- Bylos Nr.
- 1A-383-107-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00498-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė
- Kaltinamasis
- D. P.
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00498-2013-3
2014 m. rugsėjo 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. P., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį išteisinta, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamojo akto duomenimis, D. P. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalį dėl to, kad „2013-07-07 03.11 val., (duomenys neskelbtini) , už tai, kad 2013-07-07 03.11 val., būdama neblaivi, nustatytas 2,34 promilių girtumas, vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus D. P., siekdama neteisėto paperkamų valstybės tarnautojų veikimo vykdant įgaliojimus, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių 1-ojo būrio specialistui A. P. ir 1-ojo būrio vyr. patruliui A. M. pasiūlė duoti po 50 litų kyšį, po to, policijos pareigūnams įspėjus apie baudžiamąją atsakomybę už pareigūnų papirkimą, D. P., atsisėdusi į tarnybinį automobilį, tęsdama nusikalstamą veiką, pasiūlė nuvažiuoti iki bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, iš kur ji paims ir duos po 100 litų kyšį policijos pareigūnams dėl to, kad pareigūnai nefiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimo fakto t. y., kad ji, apsvaigusi nuo alkoholio, vairavo automobilį „Mazda 6“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu D. P. išvengtų administracinės atsakomybės.“
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžiu D. P. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl to, kad „2013-07-07, apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), D. P., būdama neblaivi, nustatytas 2,34 promilių girtumas, vairavo automobilį „Mazda 6“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių 1-ojo būrio specialistui A. P. ir 1-ojo būrio vyr. patruliui A. M. pasiūlė duoti po 50 litų kyšį, po ko policijos pareigūnams įspėjus apie baudžiamąją atsakomybę už pareigūnų papirkimą, D. P., atsisėdusi į tarnybinį automobilį, tęsdama nusikalstamą veiką, pasiūlė nuvažiuoti iki bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) mieste iš kur ji nuims ir duos po 100 litų kyšį policijos pareigūnams, dėl to, kad pareigūnai nefiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimo fakto ir tokiu būdu ji išvengtų administracinės atsakomybės.“
Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras M. P. teigia, kad teismas D. P. parodymus, jog ji kyšio policijos pareigūnams nesiūlė, o pinigus siūlė tik už jos parvežimą į namus, nes ji pinigų su savimi neturėjo, o jos automobilį policijos pareigūnai išgabeno, įvertino neteisingai. Prokuroro nuomone, teismas neįvertino to, kad D. P. buvo apklausta tik po trijų dienų, t. y. 2013-07-10. Tada ji parodė, kad 2013-07-10, apie 3 val., vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, t. y. išgėrusi alaus. Dėl girtumo iš įvykio vietos bandė pasišalinti, policijos pareigūnų prašė ją nuvežti iki bankomato, pasakė, kad sumokės kaip už taksi paslaugas. Tačiau policijos pareigūnai D. P. nustatė vidutinį girtumą, t. y. 2,34 promiles, o tai paneigia, kad išteisintoji gėrė tik alų. D. P. administracine tvarka jau buvo bausta, todėl apie baudų sumokėjimo tvarką žinojo. D. P. prisipažino, kad dėl girtumo elgėsi netinkamai. Būdama neblaivi, D. P. pareigūnams teikti paaiškinimus atsisakė, procesiniuose dokumentuose nepasirašė, dėl to jos parodymus reikia vertinti kritiškai.
Prokuroro tvirtinimu, teismas visiškai nevertino A. P. surašyto tarnybinio pranešimo, kuriame pareigūnas konkrečiai nurodė neblaivios D. P. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y., kad neblaivi D. P. pažadėjo kiekvienam pareigūnui po 100 litų, intensyviai bandė susitarti net važiuodama tarnybiniame automobilyje į policijos komisariatą, tai akivaizdžiai parodo jos siekį papirkti pareigūnus.
Skunde rašoma, kad teismas netinkamai įvertino pareigūno A. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad D. P. pasakė, jog dokumentų pildyti nereikia, kad ji gali sumokėti pinigus – kiekvienam po 50 litų. D. P. įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės, ji sakė, kad yra dirbusi Mokesčių inspekcijoje ir žino, kad viską galima padaryti. Policijos pareigūnas A. P. parodė, jog D. P. ne mažiau kaip dešimt kartų pakartojo, kad gali susimokėti pareigūnams pinigais už tai, kad būtų sunaikinti jos dokumentai, po to neblaivi D. P. prašė parvežti ją į namus ir nepranešti vyrui. Paklausus, už ką ji nori sumokėti pareigūnams pinigus, D. P. nurodydavo, jog dėl to, kad būtų sunaikinti dokumentai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas A. P. parodymus netinkamai įvertino ir teisiamajame posėdyje. Ten A. P. nuosekliai patvirtino savo parodymus bei paaiškino, kad D. P. apie savo neteisėtą siekį papirkti pareigūnus suprato, buvo agresyvi. Pinigai buvo siūlomi būtent už dokumentų sunaikinimą, o tik po to ji prašė parvežti ją namo.
Teismas visiškai nevertino pareigūno A. M. duotų parodymų, skundžiamame nuosprendyje nurodė tik tai, kad jis davė analogiškus parodymus. Pareigūnas A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad D. P., būdama neblaivi, suvokė, jog siūlė pinigus už tai, kad jai nebūtų rašomas protokolas, pinigus siūlė paimti iš bankomato.
Prokuroro nuomone, dviejų blaivių pareigūnų parodymai patvirtina faktines bylos aplinkybes, kad D. P. siūlė duoti kyšį dėl neteisėto paperkamų valstybės tarnautojų veikimo vykdant įgaliojimus. Kasacinės nutartys Nr. 2K-540/2013 ir Nr. 2K-110/2013, kuriomis teismas vadovavosi skundžiamame nuosprendyje, neatitinka minėtos bylos faktinių aplinkybių. Prokuroras sutinka su tuo, kad D. P. nusikalstama veika atitinka BK 227 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras M. P. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – D. P. pripažinti kalta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir jai paskirti 40 MGL dydžio baudą, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka į posėdį iškviesti ir papildomai apklausti liudytojus A. P. ir A. M..
Atsikirtimuose į apeliacinį skundą išteisintosios D. P. gynėjas advokatas R. Jakštas tvirtina, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teismas išsamiai pasisakė dėl policijos pareigūnų parodymų, juos tinkamai įvertino, akcentavo pareigūnų parodymų skirtumus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nuosekliai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika. Tai, kad jų parodymai įvertinti ne taip, kaip norėjo ir siekė prokuroras, nėra pagrindas teigti, kad jie nevertinti. Dėl kokių papildomų aplinkybių reikia apklausti policijos pareigūnus, skunde nenurodyta. Skundo motyvas, kad D. P. bausta administracine tvarka, dirbo VMI, apklausta po trijų parų, jos parodymų teisingumo nepaneigia. Priešingai, šios aplinkybės įrodo, kad D. P. kaip visapusiškai išsilavinęs ir išprusęs žmogus žinojo, kad baudos už vairavimą išgėrus yra didelės, todėl siūlyti tokį mažą kyšį buvo nelogiška. Pareigūnai parodė, kad kyšis buvo siūlomas važiuojant į (duomenys neskelbtini). Surašius protokolą buvo važiuojama link (duomenys neskelbtini) , nusukant per (duomenys neskelbtini), todėl logiška, kad D. P. norėjo, kad ją pavežtų iki miesto, o surašius protokolą, jį sunaikinti jau neįmanoma net teoriškai. Prokuroras kaltinamojoje išvadoje nesirėmė D. P. ir A. M. 2013-09-23 akistata. Jos metu pareigūnas parodė, kad išteisintoji nesiorientavo aplinkoje, kalbėjo nerišliai, todėl neaišku, kaip ji rišliai ir aiškiai galėjo išreikšti norą duoti kyšį. Gynėjo nuomone, remiantis vien tik policijos pareigūnų, kurie D. P. veiksmus suvokė kaip kyšio davimą, parodymais daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, kad D. P., kalbėdama apie pinigus, siekė pareigūnus papirkti, negalima (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-311-628/2013).
Gynėjo nuomone, byloje yra nepašalintų abejonių, kurios, vadovaujantis principu in dubio pro reo, turi būti vertinamos D. P. naudai, nes, išnaudojus visas įmanomas įrodinėjimo priemones, patikimų išvadų dėl papirkimo buvimo D. P. veiksmuose daryti negalima. Gynėjas pažymi, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013).
Išteisintosios D. P. gynėjas advokatas R. Jakštas prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintosios gynėjas ir išteisintoji prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Apylinkės teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, taip pat dėl esminio Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), bei priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).
Kaltinamuoju aktu D. P. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 4 dalį (b. l. 41–44). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-11-21 nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal BK 227 straipsnio 4 dalį (b. l. 48). Klaipėdos rajono apylinkės teismas D. P. baudžiamąją bylą išnagrinėjo ir skundžiamu nuosprendžiu D. P. išteisino pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, pradinio kaltinimo teisiamajame posėdyje nepakeitus į sunkesnį. Taip, pažeidus BPK 256 straipsnio reikalavimus, buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos ir neteisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai.
Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras M. P. sutiko su tuo, kad D. P. nusikalstama veika atitinka BK 227 straipsnio 2 dalies dispoziją, prašė ją nuteisti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras kolegijai pateikė ir prašymą kaltinime nurodytą D. P. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (b. l. 97).
Apeliaciniame teismo posėdyje D. P. savo kaltę neigė, tvirtino, kad jokio kyšio ji nesiūlė, norėjo, kad ją policijos pareigūnai parvežtų namo, ji norėjo sumokėti policijos pareigūnams kaip už taksi paslaugas (b. l. 100).
Teisiamajame posėdyje išteisintoji D. P. taip pat tvirtino, jog prašė policijos pareigūnų, kad šie parvežtų ją namo, siūlė sumokėti 50 Lt už parvežimą, prašė nuvežti ją iki bankomato. D. P. parodė, kad automobilį vairuoja 10 metų, jokio kyšio nesiūlė, baudos sumokėjimo tvarką žinojo (b. l. 56).
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. parodė, kad, nustačius D. P. girtumą, ji prašė už padarytą administracinį teisės pažeidimą protokolo nerašyti, siūlė jam ir kolegai po 50 litų, bet tikriausiai neturėjo pinigų, nes prašė nuvežti ją iki bankomato. Vėliau vadino juos vaikais, prašė sunaikinti protokolą sakydama: „vaikai viską sunaikinam“, siūlė po 100 litų. Dar prašė apie jos girtumą nesakyti vyrui. Jokios kalbos apie D. P. parvežimą į namus nebuvo. Iš pradžių su D. P. susikalbėti buvo sunku, tačiau, kai ji išlipo iš automobilio į lauką, viskas buvo normaliai (b. l. 56–57).
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. patvirtino, kad D. P. suprato, jog yra policijos automobilyje, suvokė, jog ji siūlo kyšį už tai, kad jai nebūtų surašytas protokolas, sakė, kad neturi pinigų, prašė nuvežti iki bankomato, norėjo iš įvykio vietos pasišalinti. D. P. nesiorientavo tik vietovėje, ant protokolo pasirašyti atsisakė (b. l. 62).
BK 227 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, o to paties straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus padarė siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.
Papirkimas už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas už tokius valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmus (ar neveikimą), kuriuos jis gali ir privalo atlikti (arba neveikti) vykdydamas įgaliojimus, o papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos – tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus. Kadangi BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų.
Abejoti tuo, kad D. P. savo veiksmų nusikalstamą pobūdį suprato, t. y. kad siūlė kyšį policijos pareigūnams už tai, kad būtų nesurašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o jį surašius – sunaikintas, nėra jokio pagrindo.
Tai, kad D. P. siūlė kyšį, nors jai buvo išaiškinta, kad už kyšio davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, liudytojas A. M. patvirtino ir akistatos su D. P. metu. Jis parodė, kad D. P. jiems aiškino, jog supranta, kad už kyšio davimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau savo veikos nenutraukė. Aplinkybės, kad dėl baudžiamosios atsakomybės buvo įspėta, nepaneigė ir pati D. P.. Akistatos metu D. P. atpažino A. M. kaip pareigūną, kuris ją sustabdė tiriamo įvykio metu (b. l. 8–12). Tai, kad D. P., praėjus po įvykio daugiau kaip dviem mėnesiams, atpažino ją sustabdžiusį pareigūną, parodo, kad jos girtumas įvykio metu nebuvo toks, jog ji nesiorientavo aplinkoje, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti.
Iš aptartų bylos duomenų matyti, kad D. P. suvokė, jog už tai, kad ji vairavo automobilį, būdama neblaivi, jai bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, todėl iš pradžių policijos pareigūnams siūlė kyšį po 50 litų, o vėliau – po 100 litų kiekvienam. Kadangi su savimi pinigų neturėjo, prašė nuvežti ją iki bankomato tam, kad galėtų reikiamą sumą pinigų paimti iš savo sąskaitos bankomate. Byloje esantys D. P. bankinės sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad reikiamą pinigų sumą ji banke turėjo (b. l. 98). D. P. elgesys aiškiai parodo, jog ji savo veiksmus suprato ir taip elgtis norėjo siekdama išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. D. P. vairuoja automobilį daug metų, todėl žinojo, kad policijos pareigūnai taksi paslaugų neteikia, taksi paslaugas D. P. galėjo užsisakyti ir telefonu.
Policijos pareigūnai A. M. ir A. P. davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą ir prisiekę sakyti tiesą, o išteisintoji D. P. kaip įtariamoji (vėliau – kaltinamoji) atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistoma. Įstatymas D. P. suteikia teisę savo parodymus naudoti kaip gynimosi nuo kaltinimo priemonę, todėl manyti, kad jos parodymai atitinka tikrovę, o prisiekusių liudytojų A. M. ir A. P. parodymai tikruosius įvykius iškraipo, nėra pagrindo. Nėra jokių duomenų ir apie tai, kad paminėti liudytojai turėjo ar turi kokį nors pagrindą D. P. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Nenustačius, kad policijos pareigūnų A. M. ir A. P. parodymai apie D. P. siūlymą duoti jiems po 50 litų, o vėliau ir po 100 litų kyšio už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus yra aiškiai melagingi, abejoti tais parodymais ir juos atmesti nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-567/2010).
Skundžiamu nuosprendžiu D. P. išteisinta nepagrįstai, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. P. 2013-07-07, apie 03.11 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 2,34 promilių girtumas), vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o juos pažeidusi, D. P., siekdama neteisėto paperkamų valstybės tarnautojų veikimo vykdant įgaliojimus, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių 1-ojo būrio specialistui A. P. ir 1-ojo būrio vyr. patruliui A. M. pasiūlė duoti po 50 litų kyšį. Policijos pareigūnams įspėjus apie baudžiamąją atsakomybę už pareigūnų papirkimą, D. P., atsisėdusi į tarnybinį automobilį, tęsdama nusikalstamą veiką, policijos pareigūnams pasiūlė nuvažiuoti iki bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, ten, paėmusi pinigus, pažadėjo duoti policijos pareigūnams po 100 litų kyšį už tai, kad policijos pareigūnai nefiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimo fakto, kad ji, apsvaigusi nuo alkoholio, vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu ji išvengtų administracinės atsakomybės.
Tokia D. P. veika atitinka BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikalstamos veikos požymius.
Skiriant bausmę D. P., atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, girtumas neabejotinai padarė įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsižvelgtina ir į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).
D. P. savanaudišku tikslu tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas baigtas. D. P. dirba, charakterizuojama teigiamai (b. l. 37, 38), pasiūlyto kyšio dydis tik nedaug viršijo 1 MGL dydžio sumą, teisiama pirmą kartą, todėl jai taikytinos BPK 55 straipsnio nuostatos ir neskirtina laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti D. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai ją nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, D. P. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, skirtina bauda, žymiai mažesnė negu BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas baudos vidurkis ir artima savo dydžiu BK 47 straipsnio 2 dalyje numatytam baudos minimumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendį, kuriuo D. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį išteisinta, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
D. P. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 20 MGL (2600 litų) dydžio baudą, ją per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos sumokant į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.