Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį bausmė subendrinta su pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirta bausme apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Subendrinta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinta su pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta galutinė subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. A. paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Nukentėjusiojo R. R. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir solidariai iš J. A. bei T. B. priteista 190,00 (vienas šitas devyniasdešimt) eurų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. R..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo J. A. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo, bei priteisto civilinio ieškinio dydžio, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su J. A. paskirta arešto bausme, prašant skirti švelnesnės rūšies – baudos bausmę.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, prokurorės atsiliepimo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis J. A. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir ją tinkamai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė teisingas bausmes bei tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 5 dalies 2 punkte, todėl bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirta arešto bausme ir prašo ją sušvelninti, pažymėdamas, kad suprato savo netinkamo elgesio pasekmes ir padarė reikiamas išvadas, ilgą laiką dirba, ruošiasi kurti šeimą, su būsima žmona laukiasi kūdikio ir neketina daryti naujų nusikalstamų veikų, todėl jam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis. Juolab, kad arešto bausmė bus kliūtis jam toliau dirbti ir atlyginti žalą nukentėjusiajam. Teisėjų kolegija tokių skundo argumentų nelaiko pagrįstais.

10. Atmetant apelianto skundą, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

10.1. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir nuteistojo J. A. apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu už nusikaltimas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmių skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė būtent tokios rūšies, tai yra arešto bausmę, kuri yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

12. BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. BK 198¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Tuo tarpu BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

13. Apylinkės teismas, už atskiras nusikalstamas veikas parinkdamas J. A. bausmės rūšis ir jų dydžius, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad visas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad nuteistasis praeityje administracinėmis nuobaudomis baustas net 94 kartus (t. 4 t., b. l. 52–55, 57–94), dauguma administracinių nusižengimų yra sukčiavimai (ANK 108 straipsnio 1 dalis), taip pat šešis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus (t. 4, b. l. 6–50), taip pat net kelis kartus ir už tas pačias veikas – sukčiavimus (BK 182 straipsnis), šiuo nuosprendžiu jam inkriminuotas veikas padarė turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje galiojančių elgesio normų ir įstatymų. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis veikų padarymo metu vykdė individualią veiklą (4 t., b. l. 95), nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. pradėjo dirbti MB „Mados erdvė (4 t., b. l. 95). Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistajam praeityje buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės (viešieji drabai, laisvės apribojimas), taip pat ir griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant BK 75 straipsnio pagrindu (Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendis), tačiau jam skirtų įpareigojimų ir pareigų nuteistasis tinkamai nevykdė, todėl 2018 m. gegužės 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir J. A. pasiųstas atlikti jam skirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės (4 t., b. l. 24–34). Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad paskutiniu 2021 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirtą arešto bausmę nuteistasis jau yra atlikęs ir 2022 m. kovo 25 d. paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus. Visos šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia teigti, kad net skiriamos griežčiausios rūšies bausmės nedaro tinkamo poveikio jo elgesiui, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai skyrė J. A. BK 182 straipsnio 3 dalies, BK 198¹ straipsnio 1 dalies ir BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri yra viena iš griežtesnių. Pripažinti, kad už baudžiamąjį nusižengimą, vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus apeliantui paskirta subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek J. A., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam J. A., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirta arešto bausmė yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

14. Nors nuteistasis teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nuo 2018 m. vykdo individualią veiklą ir gauna legalias pajamas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, kad nors jis jau daugiau kaip trejus metus vykdo individualią veiklą, tačiau akivaizdu, kad gaunamų legalių pajamų jo poreikiams tenkinti nepakako, nes jis nuolat daro administracinius nusižengimus arba nusikaltimus, siekdamas finansinės naudos. Apeliantas, nors ir būdamas pakankamai jauno amžiaus (gim. 1995 m.), jau yra teisiamas septintą kartą, todėl BK 55 straipsnio kontekste jam iš esmės negali būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis. Be to, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas J. A. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas teistas ir už BK 182 straipsnio 1 dalį bei vagystes (BK 178 straipsnio 1 dalis). Byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus patvirtina, kad apeliantas sistemingai (net 94 kartus) yra baustas administracinėmis nuobaudomis už sukčiavimus, baudų nemoka (b. l. 97–106), todėl apylinkės teismas pagrįstai parinko nuteistajam vieną iš griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštą. Priešingai nei pabrėžiama apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad nuteistasis iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, taip pat nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę, nes kaip matyti iš bylos duomenų dalį žalos nuteistasis atlygino tik apylinkės teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu ir paskyrus jam arešto bausmę, todėl tai laikytina tik siekiu sušvelninti savo padėtį. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats.

15. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio apylinkės teismas parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, atsižvelgė ir į apelianto skunde pabrėžiamas aplinkybes dėl ketinimo kurti šeimą su gyvenimo drauge ir susilaukti kūdikio. Apylinkės teismas įvertino, kad J. A. yra jauno amžiaus, dirba ir stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, sukurti ir išlaikyti šeimą, todėl skyrė ne maksimalias, tačiau visų nusikalstamų veikų sankcijoje numatyto didesnio, nei jos vidurkis dydžio arešto bausmes. Todėl pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, būtų nepagrįstas. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir apelianto skunde pabrėžiamą nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam inkriminuotų veikų pobūdį ir sunkumą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

16. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad dėl paskirtos arešto bausmės, jis negalės tinkamai vykdyti darbo funkcijų, todėl negaus pajamų ir negalės išlaikyti savo būsimo kūdikio bei padėti besilaukiančiai draugei, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, jam paskirta bausme, nėra atimamos galimybės rūpintis jam artimais asmenimis ir tęsti darbinę veiklą. Juolab, kad jis vykdo individualią veiklą. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad J. A. praeityje yra ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, todėl žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikaltimus, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. A. paskirtos galutinės subendrintos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės paskyrimas yra tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumui, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.

17. Nėra pagrindo tenkinti ir apeliacinio skundo prašymo pakeisti nuteistajam skirtą arešto bausmę į baudos bausmę. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis net 94 kartus yra baustas administracinėmis nuobaudomis, didžioji administracinių nusižengimų dalis yra sukčiavimai, baudų apeliantas nemoka (4 t., b. l. 57-93), o kaip jau minėta nors jo paties teigimu ir gauna pajamas iš individualios veiklos, tačiau akivaizdu, kad jų nepakanka ir pragyvenimui jis pelnosi darydamas administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas. Visa tai leidžia pagrįstai abejoti baudos bausmės efektyvumu ir švelnesnės bausmės rūšies galimybe sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti J. A., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, keičiant nuteistajam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnio pobūdžio bausmė (bauda), vertinamu atveju negali užtikrinti tinkamo bausmės tikslų pasiekimo ir nebūtų realiai įvykdyta.

18. Iš apeliacinio skundo turinio, jame dėstomų argumentų galima spręsti, kad nuteistasis prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės skirti švelnesnę bausmę (baudą).

19. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2015). Vertinamu atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos. J. A. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad procesas vyksta pernelyg ilgai dėl institucijų neveikimo ar netinkamo veikimo bei cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neduoda pagrindo manyti, kad nuteistajam paskirta subendrinta arešto bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-7-109/2013, 2K-208-976/2019) arba gali būti skiriama švelnesnė, nei sankcijoje nurodyta, bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis), jei, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nusprendžiama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2011, 2K-7-45/2007, 2K-107-489/2017, 2K-215-895/2019, 2K-208-976/2019). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio proceso pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014, 2K-107-489/2017). Kaip matyti iš pateiktos bylos duomenų, ikiteisminis tyrimas šioje byloje pagal BK 302 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas 2020 m. gruodžio 4 d. (1 t., b. l. 1–2), tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 198¹straipsnio 1 dalyje pradėtas 2021 m. vasario 23 d. (1 t., b. l. 4–5). 2021 m. liepos 8 d. nutarimu buvo nuspręsta sujungti du ikiteisminius tyrimus (1 t., b. l. 11–12). Baudžiamoji byla (5 tomai) su kaltinamuoju aktu teisme gauta 2021 m. gruodžio 14 d. Taigi ikiteisminis tyrimas truko praktiškai tik vienerius metus. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos apimtį, į tai, kad byloje yra ne vienas kaltinamasis, ikiteisminis tyrimas vyko dėl kelių veikų, atliktų bendrininkų grupėje, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas truko per ilgai.

20. Kaip jau minėta baudžiamoji byla teisme gauta 2021 m. gruodžio 14 d., apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2022 m. spalio 17 d., taigi byla buvo nagrinėjama ne pilnai dešimt mėnesių. Pažymėtina, kad tokiai trukmei įtakos turėjo tai, kad 2022 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu bylą nagrinėjusi teisėja buvo perkeltą į kitą teismą, o 2022 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko potvarkiu minėta baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti kitai teisėjai. Posėdžiai kurį laiką nevyko dėl teisėjos ligos, vėliau buvo atidėti ir paties apelianto prašymu bei dėl nežinomų priežasčių jam neatvykus į teisiamąjį posėdį (6 t., b. l. 86, 104). Teismas ėmėsi priemonių, buvo nuspręsta J. A. atvesdinti (6 t., b. l. 106). Visa tai turėjo įtakos proceso trukmei. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka per vieną teisiamąjį posėdį (2022 m. spalio 4 d.) (6 t., b. l. 127–133). Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko per ilgai, nagrinėjimo trukmę lėmė objektyvios priežastys. Taigi, visai baudžiamojo proceso trukmei įtakos turėjo tiek paties kaltinamojo elgesys (prašymai atidėti bylos nagrinėjimą ir nevykimai į posėdį), tiek bylą nagrinėjusio teisėjo pasikeitimas bei teisėtas nebuvimas darbe dėl ligos, tiek teisėjo, prokurorės ir gynėjų pagal iš anksto nustatytus grafikus užimtumas kitose bylose. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad, atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, proceso trukmė buvo per ilga.

21. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas už atskiras nusikalstamas veikas skiriamas bausmes J. A., padarytų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal 182 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, pavojingumą ir pobūdį įvertino tinkamai, atsižvelgė į visumą kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas skirti galutinę subendrintą ir trečdaliu sumažintą – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą, yra išsamiai motyvuotas. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta. Įvertinus visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus švelnesnės rūšies bausmę. Juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių. Esant šioms aplinkybėms keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendį, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.