Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, gynėjams advokatams Loretai Guižauskienei, Kazimierai Kanišauskienei, Julijai Asovskajai ir Petrui Prijalgauskui, nukentėjusiesiems R. T. ir V. B., kaltinamosios D. D. įstatyminiams atstovams D. V. ir A. D., vaiko teisių apsaugos institucijos atstovei Onai Žukauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos moksleivis, teistas: 1) 2010-04-01 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. 4 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 2) 2010-06-28 Vilniaus m. 3-io apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. 10 mėn. laisvės apribojimo; 3) 2010-09-23 Vilniaus raj. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. - galutinė bausmė 2 m. laisvės apribojimo; 2010-11-25 Vilniaus m. 3-io apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., skiriant elgesio apribojimą 12 mėnesių; 4) 2011-04-27 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. – galutinė bausmė 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant jį 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymą žinios keisti gyvenamąją vietą, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. 1993-01-19 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. Gabijos g. 49-30, Vilniuje, pagrindinio išsilavinimo, Vilniaus suaugusiųjų mokyklos moksleivė, dirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. 1993-03-09 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyv. Justiniškių 64A-36, Vilniuje, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti, „Židinio“ suaugusiųjų vidurinės mokyklos moksleivė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1994-09-07, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, S. Stanevičiaus vidurinės mokyklos moksleivė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. A., Ž. R. ir J. K. pagrobė svetimą turtą, t. y. jie nuo 2010-12-03 apie 23.40 val. iki 2010-12-04 apie 9.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdami bendrininkų grupėje, apsvaigę nuo alkoholio, slapta pagrobė R. T. nešiojamą kompiuterį „Toshiba“, kurio vertė 1999 Lt, ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kurio vertė 200 Lt, bei V. B. mobilaus ryšio telefonus „Sony Ericsson“, kurio vertė 200 Lt, su SIM kortele, kurios vertė 6 Lt, ir „Sharp“, kurio vertė 100 Lt, su SIM kortele, kurios vertė 19 Lt.

D. D. byloje buvo kaltinama tuo, kad įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą ir jį realizavo – 2010-12-04, tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš N. A. paėmė nešiojamą kompiuterį „Toshiba“, kurio vertė 1999 Lt, žinodama, kad šis kompiuteris vogtas, apie 1 mėn. laikė jį savo bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o po to nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje už 500 Lt pardavė pažįstamam G. K..

N. A. teisme kaltu pripažino iš dalies ir parodė, kad tai gruodžio 3 dieną vakare gavo žinutę iš Ž., kad galima susitikti išgerti sidro. Susitikus su ja ši pasiūlė ateiti pas kažkokius tai vyrus į svečius. Ten nuėjus jis sėdėjo ant sofos ir šnekėjo su V. B., gėrė degtinę. Pasibaigus degtinei jis ir Ž. išėjo į visą parą dirbančią parduotuvę nusipirkti degtinės. Grįžus toliau gėrė degtinę. Kito nukentėjusiojo jis tą vakarą nematė. Jau pradėjus švisti pastebėjo, kad Ž. ir J. susidėjo daiktus ir išėjo. Jis buvo stipriai girtas. Einant namo J. prasivėrė tašę, kurioje jis pamatė kompiuterį. Grįžus namo kilo triukšmas, jis išvarė J., kuri paliko kompiuterį. Ž. išėjo paskui J.. Ryte atsikėlęs gale lovos su D. jis rado mobilų telefoną. Kadangi tuo momentu savo telefoną turėjo, tačiau jis blogai veikė, todėl naudojosi tuo telefonu. Kai sužinojo, kad telefonas vogtas, jį gražino savininkui. Kompiuterį pardavė jis.

Ž. R. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gruodžio 3 vakare vaikščiojo su J., nuėjo į parduotuvę „Visą parą“ nusipirkti sidro. Ėjo vyras, kuris pasikvietė jas pas save, pasiūlė atsigerti šampano. Ten nuėjus už poros valandų ji parašė N., kad su juo susitiktų. Susitiko prie Gabijos gimnazijos, išgėrė sidro, nuėjo pas nukentėjusiuosius. Vėliau ji su N. nuėjo į visą parą veikiančią parduotuvę. N. tuomet pasakė, kad tuose namuose yra kompiuteris, pasiūlė jį išnešti. Grįžus N. tą patį pasiūlė J.. Jos daugiau išgėrusios sutiko, nuėjome į kambarį ir į J. krepšį įdėjo kompiuterį, ji įsidėjau du telefonus. po to nuėjo pas N., ten baigė gerti degtinę, grįžo namo. Ji pas nukentėjusiuosius paėmiau du telefonus, o kas trečią telefoną paėmė, ji nematė. Apie telefonus su N. ir J. nesišnekėjo. Kai kompiuterį dėjo į krepšį, tuomet kilo mintis paimti telefonus ir juos parduoti.

J. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su Ž. vaikščiojo, išgėrė alaus, tada nusprendė dar išgerti. Atėjusios į naktinę parduotuvę nusipirko sidro. Ėjo vyras, pasiūlė nueiti pas jį išgerti šampano. Kiek pabuvus Ž. išėjo susitikti su N., ji liko viena. Atėjus Ž. su N. visi vėl sėdėjo kambaryje, gėrė degtinę, kuriai pasibaigus Ž. su N. išėjo vėl į naktinę parduotuvę. Grįžęs N. jai pasiūlė su Ž. pavogti kompiuterį. Jos pasėdėjusios sutiko. Tuomet su Ž. nuėjo į kambarį, pasiėmė jos krepšį, į jį įdėjo kompiuterį ir krepšį pastatė kambaryje prie durų. Dar pasėdėjo ir susiruošė eiti namo. Ji nerado savo striukės, todėl išėjo be jos. Ji telefonų neėmė, apie juos sužinojo vėliau, kai Ž. pasakė, kad paėmė du telefonus. Vėliau sužinojo, kad ir N. vieną telefoną buvo paėmęs. Pas N. jie susipyko, todėl kompiuteris liko pas jį. N. sakė, kad kompiuterį parduos.

D. D. teisme parodė, kad penktadienį ji turėjo likti nakvoti pas N.. Ji žiūrėjo televizorių, užmigo. Apie 3-4 valandą pabudo nuo triukšmo. Ji pamatė Ž., J., susinervino, kad ją pažadino. Ž. pasakė, kad jos turi labai gerą daiktą. Ji suprato, kad šios kažką pavogė. Paprašius parodyti, jos ištraukė nešiojamą kompiuterį, Ž. ištraukė du telefonus ir pelę. J. sakė, kad pamiršo laidą paimti. Jos susipyko, pas kurią liks kompiuteris, susimušė. Kompiuteris tuo metu gulėjo ant televizoriaus. Televizorių jos nuvertė. Ji J. išvarė, Ž. išbėgo iš paskos. Kompiuteris liko pas juos. Ryte atsikėlę su N. rado kompiuterį, į lovos tarpą įkritusį telefoną. Kompiuterį po mėnesio N. pasiūlė G., kuris pagalvojo kažkurį laiką ir po to kompiuterį nusipirko. N. nesakė, kad kompiuteris yra vogtas. Ji draugauja su N., todėl norėjau jį gelbėti ir pasakė, kad ji pardavė kompiuterį G. K.. Tą vakarą ji matė du telefonus, kai juos rodė Ž. Trečio telefono nematė.

Nukentėjusysis N. T. teisme parodė, kad pas save pakvietė dvi merginas, kurias sutiko išėjęs iš namų penktadienio vakarą, nupirko du šampano butelius. Vėliau norėjo jas išprašyti iš savo buto, bet V. B. pasakė, kad dar nori pabendrauti. Jis nuėjo miegoti. Ryte rado išvogtus daiktus, buvo palikta striukė su raktais, draugas gulėjo ant žemės. Ji pasigedo kompiuterio, trijų telefonų. Vienas telefonas buvo jo, kiti du kolegos. Telefonai jiems buvo gražinti. Po įvykio gatvėje prie jo priėjo N. A. ir pasakė, kad jie padarė tą nusikaltimą, kad nori atsikaityti. Po kelių dienų susitiko „Mambo picoje“. Jis savo ranka surašė raštą, kad suma bus 2400 litų už kompiuterį, už programas. Visi trys kaltininkai parašė įsipareigojimą, kad per tris mėnesiu pateiks tokią pinigų sumą, tačiau per tuos tris mėnesius atsikaityta nebuvo nė trupučio.

Nukentėjusysis V. B. teisme parodė, kad su bendradarbiu sugalvojo vakare po darbo išgerti. Alkoholį vartojo pas R. T. namuose. R. T. buvo išėjęs parneši degtinės. Su juo kartu atėjo kaltinamieji. Iš pradžių buvo dvi (nurodė į Ž. R. ir J. K.), po to kažkuri pasikvietė trečią, t. y. N. A., kuris atsinešė sidro. Išgėręs stiklinę sidro jis prarado sąmonę. R. T. dar prieš tai nuėjo miegoti. Rytą atvyko greitoji, policijos ekipažas, kurią iškvietė R. T. dėl kompiuterio vagystės. Jis pats pasigedo dviejų telefonų. Telefonai iki dingstant buvo svetainėje, kad juos kas paimtų, jis nematė. Telefonai po įvykio buvo grąžinti.

Liudytojas G. K. teisme parodė, kad įsigijo kompiuterį iš N.. Jam N. paskambino telefonu, pasiūlė kompiuterį, kaina buvo žema. Padvejojęs po kiek laiko jis paskambino N., susitarė dėl kainos. N. parodė kompiuterį, kuris tiko. Kompiuterį jis pirko tikslu, kad galėtų brangiau parduoti, todėl tą kompiuterį pardavė. Tyrimo metu jam paskambino D. ir pasakė, kad sulaikė N.. Pirminiuose parodymuose jis sakė, kad kompiuterį pardavė N.. D. pasakius kad ši pasiims visą atsakomybę, jis sutiko pakeisti parodymus, pats nuvyko į policiją jų duoti, nusprendė meluoti. Šiandien supranta apkaltinęs nekaltą asmenį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. K. skirtingai aiškino kompiuterio įsigijimo aplinkybes nurodydamas, kad kompiuterį pirko iš N. A. (t. 1, b. l. 46-47), vėliau nurodydamas, kad iš D. D. (t. 1, b. l. 48).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti apžiūra įvykio vieta, kurios požymiai atitinka kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymus. Apžiūros metu rasti J. K. daiktai (1 t., b. l. 5-6).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad tyrimo metu nukentėjusysis R. T. atpažino iš jo pagrobtą telefoną „Nokia“ (t. 1, b. l. 26-28).

Iš apžiūros protokolo matyti R. T. telefono „Nokia“ požymiai (t. 1, b. l. 29-31), po apžiūros telefonas grąžintas nukentėjusiajam R. T. (t. 1, b. l. 32).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu nukentėjusysis V. B. pateikė iš jo pagrobtus telefonus „SHARP“ ir „Sony Ericsson“ (t. 1, b. l. 38).

Iš apžiūros protokolo matyti V. B. telefonų ,,Sony Ericsson“ ir Sharp“ požymiai (t. 1, b. l. 39-42), po apžiūros telefonai grąžinti nukentėjusiajam V. B. (t. 1, b. l. 43).

Pagrobtų mobiliojo ryšio telefonų IMEI ir EMSI kontrolės metu nustatyta, kad po vagystės R. T. telefonu ,,Nokia“ naudojosi Ž. R. (t. 1, b. l. 52-79).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu Ž. R. pateikė mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ (t. 1, b.l. 87).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad N. A., Ž. R. ir J. K. veikdami bendrininkų grupėje slapta pagrobė R. T. nešiojamą kompiuterį „Toshiba“ ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ bei V. B. mobilaus ryšio telefonus „Sony Ericsson“ ir „Sharp“. N. A. neigė savo kaltę dėl vagystės, tačiau tokius šio kaltinamojo parodymus paneigia kita byloje surinkta ir teisme ištirta medžiaga. Kiti nusikalstamos veikos vykdytojai, t. y. Ž. R. ir J. K. nuosekliai ir vienodai parodė, kad N. A. sukurstytos sutiko ir pagrobė nešiojamą kompiuterį, vagystės metu Ž. R. paėmė du, N. A. vieną telefoną. Tokius parodymus atitinka nukentėjusiųjų parodymai ir duomenys, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Minėtų duomenų visumą, įrodymus jungiant į vieną logiškais dėsniais pateisinamą grandinę patvirtina faktines įvykio aplinkybes, N. A., Ž. R. ir J. K. susitarimą veikti bendrai, jų kaltę dėl sukeltų pasekmių.

Įvertinus kaltinamųjų N. A., Ž. R., J. K., objektyviai atliktus veiksmus, kaltės turinį ir užvaldyto turto vertę, jų neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip svetimo turto pagrobimas be įsibrovimo į patalpas požymių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

D. D. byloje buvo kaltinama tuo, kad įgijo ir realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, t. y. iš N. A. paėmė vogtą nešiojamą kompiuterį ir jį pardavė G. K.. Teisme D. D. parodė, kad kompiuterį pardavė ne ji, o pats N. A., o tyrimo metu jos norą prisiimti kaltę iniciavo siekimas padėti šiam asmeniui, su kuriuo ji draugauja, išvengti atsakomybės. Tokius D. D. parodymus atitinka teismui duoti liudytojo G. K. ir daliniai N. A. parodymai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu pirma kartą apklaustas liudytoju G. K. taip pat nurodė, kad kompiuterį jis įsigijo iš N. A.. Šioje dalyje teismas įvertinęs D. D. kaltę patvirtinančius ir paneigiančius įrodymus, įvertinęs jų visumą pripažįsta, kad šis asmuo nedalyvavo jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, tyrimo metu save apkalbėjo, todėl turi būti išteisintas. Teismas nustatė, kad D. D. paveiktas liudytojas G. K. turimo metu apklausiamas 2011-03-18 davė melagingus parodymus apie tai, kad kompiuterį pirko iš D. D., tačiau tai darė nebūdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl negali būti persekiojamas baudžiamajame procese. Kita vertus, D. D. būdama įstatymo numatyto amžiaus ir pakaltinama siekė paveikti ir paveikė liudytoją G. K., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, todėl jos veikoje gali būti nusikaltimo požymių, apie kuriuos praneština prokurorui.

Motyvuojamoji dalis

Remiantis baudžiamojoje byloje pateiktomis gydymo įstaigų pažymomis N. A., Ž. R. ir J. K. yra pakaltinami, todėl pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

N. A. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamųjų Ž. R. ir J. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybė teismas pripažįsta tai, kad jos prisipažino padariusios nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, ką patvirtina jų nuoseklūs parodymai ir nukentėjusiųjų atsiprašymas, sutikimas atlyginti turtinę žalą.

N. A., Ž. R., J. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė įvykdė bendrininkų grupėje bei būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas tiek teismo įsitikinimu, tiek kaltinamųjų pripažinimui turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą kiekvienam iš kaltinamųjų teismas nustatė, kad Ž. R. ir J. K. pirmą kartą, t.y. būdamos neteistomis ir nė karto nebūdamos patrauktos baudžiamojon atsakomybėn, būdamos nepilnametėmis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir sutiko atlyginti turtinę žalą. Ž. R. praeityje bausta administracine tvarka, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, stengiasi keisti savo gyvenimo būdą ir būti naudinga visuomenei dirbdama ir mokydamasi Vilniaus suaugusiųjų mokykloje. J. K. administracine tvarka nebausta, dirba ir mokosi „Židinio“ suaugusiųjų vidurinėje mokykloje. Tokios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad Ž. R. ir J. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus tai teismas mato galimybę jas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį, ir siekiant teigiamai paveikti jų sąmonę ir elgesį taip, kad jos ateityje tikrai laikytųsi įstatymų, kiekvienai skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės.

Kita vertus, pagrindo atleisti N. A. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. N. A. veikdamas tiesioginės tyčios forma padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas jauno amžiaus, tačiau tai jis padarė ne pirmą kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas tris, šiuo metu jau keturi karus, nusikaltimą įvykdė neatlikęs jam skirtos bausmės, pažeisdamas teismo skirtą įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, teismas nustatė kelias jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę N. A. teismas atsižvelgia į šiuos ir kitus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Nustatytos faktinės aplinkybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. ir 61 str. nuostatos verčia teismą siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo skirti N. A. realią laisvės atėmimo bausmę aukščiau jos vidurkio, kadangi jo teistumų skaičius, nusikaltimų darymas ne tik neišnykus teistumui, bet ir neatlikus skirtos bausmės neleidžia teismui pripažinti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Paskirta bausmė N. A. subendrintina su įsiteisėjusių Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-27 nuosprendžiu paskirta galutine bausme, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas N. A. sulaikymo laikas nuo 2011-01-20 d. iki 2011-01-21 d. (t. 1, b. l. 121-123),

Nukentėjusysis R. T. byloje pareiškė 4200 Lt civilinį ieškinį dėl 2200 Lt turitės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 24). Spręsdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas įvertina tai, kad kaltinamieji sutiko turtinę žalą atlyginti, pagal nukentėjusiojo pateiktus dokumentų nuorašus matyti, jog neatlyginta pagrobto turto vertė yra 2162,51 Lt (išperkamosios nuomos sutartis VJC8073127PA – t. 1, b. l. 18, 19). Dėl šios priežasties teismas įvertinęs tai, kad turtas buvo pagrobtas bendrais nuteistųjų veiksmais, solidariai iš jų R. T. priteisia tokio dydžio turtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas įvertinęs visas šias nuostatas konstatuoja, kad R. T. pareikštas civiliniu ieškiniu reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir nagrinėtinas. Spręsdamas šį reikalavimą dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo teismas pripažįsta pagrįstomis nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis dėl prarasto turto patyrė neigiamas emocijas ir nepatogumus. Teismas atsižvelgia į nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį ir amžių, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinus visą tai teismas neturtinę žalą įvertina 600 litų suma, kurią ir priteisia iš dalies patenkindamas pareikštą neturtinės žalos reikalavimą.

Tyrimo metu daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - mobiliojo ryšio telefonai - buvo grąžinti nukentėjusiesiems R. T. (t. 1, b. l. 32) ir V. B. (t. 1, b. l. 43), todėl išnagrinėjus bylą paliktini neribotai šių asmenų kaip savininkų nuosavybei.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-27 nuosprendžiu paskirta bausme galutinę bausmę N. A. skirti 2 (dvejus) metus ir 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo N. A. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2011-01-20 iki 2011-01-21 kaip vieną laisvės atėmimo dieną.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Ž. R. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d., 5 d., 83 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p., 93 str. 2 d., Ž. R. skirti auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti ją per šį laikotarpį kasdien nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti bei uždrausti be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – Ž. R. panaikinti.

J. K. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d., 5 d., 83 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p., 93 str. 2 d., J. K. skirti auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti ją per šį laikotarpį kasdien nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti bei uždrausti be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Panaikinti J. K. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

D. D. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

D. D. panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš N. A., Ž. R. ir J. K. solidariai priteisti R. T. 2162,51 (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt du litus ir penkiasdešimt vieną centą) turtinės žalos ir 600 (šešis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ palikti neribotai R. T., mobiliojo ryšio telefonus „Sony Ericsson“ ir „Sharp“ neribotai V. B. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.