Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-425-92-2012

Teisėjas Mindaugas Striaukas Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02914-2010-9

2012 m. birželio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo N. A. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė N. A. skirta 2 (dvejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iš N. A., Ž. R. ir J. K. solidariai priteistas R. T. 2162,51 (du tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt du litai ir penkiasdešimt vienas centas) turtinės žalos ir 600 (šeši šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimas.

Tuo pačiu nuosprendžiu Ž. R., pritaikius BK 93 str. 1 d. 3 p. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 1 d. ir byla jos atžvilgiu nutraukta.

J. K., pritaikius BK 93 str. 1 d. 3 p. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 1 d. ir byla jos atžvilgiu nutraukta.

D. D. išteisinta pagal BK 189 str. 1 d. jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. A. nuteistas už tai, kad kartu su Ž. R. ir J. K. pagrobė svetimą turtą, t. y. jie nuo 2010-12-03 apie 23.40 val. iki 2010-12-04 apie 9.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdami bendrininkų grupėje, apsvaigę nuo alkoholio, slapta pagrobė R. T. nešiojamą kompiuterį „Toshiba“, kurio vertė 1999 Lt, ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kurio vertė 200 Lt, bei V. B. mobilaus ryšio telefonus „Sony Ericsson“, kurio vertė 200 Lt, su SIM kortele, kurios vertė 6 Lt, ir „Sharp“, kurio vertė 100 Lt, su SIM kortele, kurios vertė 19 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pilnai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų ir padarė pagrįstą išvadą, jog N. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jis realizavo Ž. R. ir J. K. pagrobtą kompiuterį, todėl tokia jo veika galėtų būti kvalifikuota pagal BK 189 str. 1 d. Ši nuteistojo versija paneigta byloje esančiais duomenimis.

BK 178 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pagrobė svetimą turtą.

BK 189 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.

Byloje ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad N. A. kartu su Ž. R. ir J. K. veikdami bendrininkų grupėje, apsvaigę nuo alkoholio, slapta pagrobė R. T. nešiojamą kompiuterį „Toshiba“. Nuteistojo kaltę įrodo Ž. R. parodymai, duoti apylinkės teisme, kur ji kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gruodžio 3 vakare vaikščiojo su J., nuėjo į parduotuvę „Visą parą“ nusipirkti sidro. Ėjo vyras, kuris pasikvietė jas pas save, pasiūlė atsigerti šampano. Ten nuėjus už poros valandų ji parašė N.ui, kad su juo susitiktų. Susitiko prie Gabijos gimnazijos, išgėrė sidro, nuėjo pas nukentėjusiuosius. Vėliau ji su N.um nuėjo į visą parą veikiančią parduotuvę. N.us tuomet pasakė, kad tuose namuose yra kompiuteris, pasiūlė jį išnešti. G. N. tą patį pasiūlė J.i. Jos daugiau išgėrusios sutiko, nuėjo į kambarį ir į Jevgenijos krepšį įdėjo kompiuterį, ji įsidėjo du telefonus. Po to nuėjo pas N.ų, ten baigė gerti degtinę, grįžo namo. Ji pas nukentėjusiuosius paėmė du telefonus, o kas trečią telefoną paėmė, ji nematė. Apie telefonus su N.um ir J. nesišnekėjo. Kai kompiuterį dėjo į krepšį, tuomet kilo mintis paimti telefonus ir juos parduoti. Taip pat nuteistojo kaltę įrodo J. K. parodymai, duoti apylinkės teisme, kur ji paaiškino, jog kaltę pripažįsta visiškai ir parodė, kad su Živile vaikščiojo, išgėrė alaus, tada nusprendė dar išgerti. Atėjusios į naktinę parduotuvę nusipirko sidro. Ėjo vyras, pasiūlė nueiti pas jį išgerti šampano. Kiek pabuvus Živilė išėjo susitikti su N.um, ji liko viena. A. Ž. su N.um visi vėl sėdėjo kambaryje, gėrė degtinę, kuriai pasibaigus Živilė su N.um išėjo vėl į naktinę parduotuvę. G. N. jai pasiūlė su Živile pavogti kompiuterį. Jos pasėdėjusios sutiko. Tuomet su Živile nuėjo į kambarį, pasiėmė jos krepšį, į jį įdėjo kompiuterį ir krepšį pastatė kambaryje prie durų. Dar pasėdėjo ir susiruošė eiti namo. Ji nerado savo striukės, todėl išėjo be jos. Ji telefonų neėmė, apie juos sužinojo vėliau, kai Živilė pasakė, kad paėmė du telefonus. Vėliau sužinojo, kad ir N.us vieną telefoną buvo paėmęs. P. N. jie susipyko, todėl kompiuteris liko pas jį. N.us sakė, kad kompiuterį parduos. D. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad penktadienį ji turėjo likti nakvoti pas N.ų. Ji žiūrėjo televizorių, užmigo. Apie 3-4 valandą pabudo nuo triukšmo. Ji pamatė Živilę, Jevgeniją, susinervino, kad ją pažadino. Živilė pasakė, kad jos turi labai gerą daiktą. Ji suprato, kad šios kažką pavogė. Paprašius parodyti, jos ištraukė nešiojamą kompiuterį, Živilė ištraukė du telefonus ir pelę. J. sakė, kad pamiršo laidą paimti. Jos susipyko, pas kurią liks kompiuteris, susimušė. Kompiuteris tuo metu gulėjo ant televizoriaus. Televizorių jos nuvertė. Ji Jevgeniją išvarė, Živilė išbėgo iš paskos. Kompiuteris liko pas juos. Ryte atsikėlę su N.um rado kompiuterį, į lovos tarpą įkritusį telefoną. Kompiuterį po mėnesio N.us pasiūlė Gilmantui, kuris pagalvojo kažkurį laiką ir po to kompiuterį nusipirko. N.us nesakė, kad kompiuteris yra vogtas. Ji draugauja su N.um, todėl norėjo jį gelbėti ir pasakė, kad ji pardavė kompiuterį G. K.. Tą vakarą ji matė du telefonus, kai juos rodė Živilė. Trečio telefono nematė. Liudytojas G. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įsigijo kompiuterį iš N.. J. N. paskambino telefonu, pasiūlė kompiuterį, kaina buvo žema. Padvejojęs po kiek laiko jis paskambino N.ui, susitarė dėl kainos. N.us parodė kompiuterį, kuris tiko. Kompiuterį jis pirko tikslu, kad galėtų brangiau parduoti, todėl tą kompiuterį pardavė. Tyrimo metu jam paskambino Dovilė ir pasakė, kad sulaikė N.ų. Pirminiuose parodymuose jis sakė, kad kompiuterį pardavė N.us. Dovilei pasakius kad ši pasiims visą atsakomybę, jis sutiko pakeisti parodymus, pats nuvyko į policiją jų duoti, nusprendė meluoti. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis N. T. parodė, kad pas save pakvietė dvi merginas, kurias sutiko išėjęs iš namų penktadienio vakarą, nupirko du šampano butelius. Vėliau norėjo jas išprašyti iš savo buto, bet V. B. pasakė, kad dar nori pabendrauti. Jis nuėjo miegoti. Ryte rado išvogtus daiktus, buvo palikta striukė su raktais, draugas gulėjo ant žemės. Ji pasigedo kompiuterio, trijų telefonų. Vienas telefonas buvo jo, kiti du kolegos. Telefonai jiems buvo gražinti. Po įvykio gatvėje prie jo priėjo N. A. ir pasakė, kad jie padarė tą nusikaltimą, kad nori atsikaityti. Po kelių dienų susitiko „Mambo picoje“. Jis savo ranka surašė raštą, kad suma bus 2400 litų už kompiuterį, už programas. Visi trys parašė įsipareigojimą, kad per tris mėnesiu pateiks tokią pinigų sumą, tačiau per tuos tris mėnesius atsikaityta nebuvo nė trupučio.

Nors N. A. neigia savo kaltę dėl vagystės, tačiau šią jo versiją paneigia kita byloje surinkta medžiaga. Ž. R. ir J. K. nuosekliai ir vienodai parodė, kad N. A. sukurstytos sutiko ir pagrobė nešiojamą kompiuterį, vagystės metu Ž. R. paėmė du, N. A. vieną telefoną.

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką N. A. padarė bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad N. A., veikdamas tiesioginės tyčios forma padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas jauno amžiaus, tačiau tai jis padarė ne pirmą kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas tris, nusikaltimą padarė neatlikęs jam skirtos bausmės, pažeisdamas teismo skirtą įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose. Nors nuteistasis nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, išsamiai išdėstė visas įvertintas reikšmingas aplinkybes.

Skunde nuteistasis nurodo, kad D. D., kurią teismas išteisino, patvirtino, jog būtent iš Ž. R. sužinojo, kad Ž. R. ir J. K. pagrobė kompiuterį, kad nuteistasis nusikaltime nedalyvavo. Kolegija pažymi, jog kaip matyti iš D. D. parodymų, duotų apylinkės teisme, kai ji pamatė kompiuterį, suprato, kad N.us (N. A.) į tai įsivėlęs, o kai Živilė (Ž. R.) pamatė, kad D. D. rėkia ant nuteistojo, tai pasakė, kad N. A. nieko nepadarė. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad D. D. yra N. A. artima draugė, ir, kaip pati pripažino, norėjo jį gelbėti, todėl buvo pasakiusi, kad tai ji pardavė kompiuterį.

Apeliantas taip pat nurodo, kad apklausti nukentėjusieji teisme negalėjo nurodyti kas pagrobė kompiuterį. Tačiau tai nepaneigia fakto, kad kompiuterį pagrobė N. A.. Nuteistojo skundo teiginys, kad G. K. patvirtino, kad būtent iš nuteistojo įsigijo kompiuterį, tik patvirtina aplinkybę, jog kompiuteriu disponavo N. A..

Sutinkamai su suformuota teismine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento, neturinčio esminės reikšmės šiam sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo N. A. apeliacinį skundą atmesti.