Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-12-21 · Civilinė byla Nr. e2-10999-901/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
e2-10999-901/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07299-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Spalvienė
Atsakovas
E. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10999-901/2018Proceso Nr. 2-06-3-07299-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios E. V. automobilių remonto įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus Jono Giniočio, ieškinį atsakovui E. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 7873,83 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atlikus formalų rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-947-513/2018 ieškovui iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Joną Giniotį. E. V. automobilių remonto įmonės savininkas E. V., įpareigotas per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui Jonui Giniočiui, įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas E. V. nuo 1990-11-15 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo E. V. automobilių remonto įmonės vadovas.

2018 m. balandžio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas bankroto bylą iniciavusio kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus 7 873,83 Eur kreditinis reikalavimas.

2018 m. birželio 4 d. nutartimi buvusiam bankrutuojančios įmonės vadovui ir savininkui E. V. paskirta 200 Eur bauda už įmonės turto ir visų dokumentų, jo turimo turto sąrašo neperdavimą bankroto administratoriui Jonui Giniočiui.

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) numato, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą privalo padengti žalą kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Akivaizdu, kad E. V. automobilių remonto įmonė keliant bankroto bylą buvo nemoki, bei nevykdė jokios veiklos, tačiau įmonės savininkas nevykdė ĮBĮ reikalavimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesikreipė. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ). Teismų praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens vadovai yra atsakingi už žalą padarytą kreditoriams neteisėtais veiksmais, inter alia laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovas įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, taip padarė įmonei žalą, bei jos kreditoriams. Tarp netinkamo pareigų vykdymo ir ieškovui atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui nuostolius, atsiradusius dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 177 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui bankrutavusiai E. V. automobilių remonto įmonei, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamo bankroto administratoriaus Jono Giniočio, iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7873,83 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7873,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 177 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laura Spalvienė