Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios P. B. atstovei pagal įstatymą R. B. (dalyvauja nuotoliniu būdu per Zoom programą) ir atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. N., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB „P.“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, būdamas Europos aviganio mišrūno vardu B. savininkas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nustatytą bendrąją pareigą kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. VIII-500 (2023 m. spalio 1 d. įstatymo Nr. XI-2271 redakcija) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus (Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) bei 6 punkto reikalavimus (gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų), 2024 m. balandžio 27 d. apie 13 val., elgdamasis neatsargiai, nuosavo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Derceklių k., Priekulės sen., Klaipėdos r. teritorijoje, turėdamas pareigą užtikrinti, kad jo laikomas šuo nekeltų pavojaus kitiems aplinkui esantiems asmenims, ypač mažamečiams vaikams, šios pareigos neužtikrino, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, t. y. šunį laikė nepririštą, be antsnukio ir be priežiūros kieme, dėl ko šis užpuolė ir apkandžiojo pavėsinėje sėdėjusią mažametę P. B., gimusią (duomenys neskelbtini), taip padarydamas gilią plėštinę – kąstinę žaizdą dešinio skruosto srityje, gilią plėštinę – kąstinę žaizdą apie dešinės akies sritį su atviru skruostikaulio lūžiu, plėštinę dešinės ausies žaizdą užausio srityje su dešinio ausies kaušelio atplėšimu, dešinės akiduobės apatinės sienos, viršutinio žandikaulio skruostinės ataugos ir kūno bei apatinio žandikaulio vainikinės ataugos viršūnės lūžius, kurių taikant gydymą, visiškai pašalinti neįmanoma, tokiu būdu nepataisomai subjaurojo mažametę, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Iš 2024 m. rugsėjo 6 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint mažametės nukentėjusiosios P. B. veido sritį, matomas subjaurojimas: rausvos spalvos išilginis, gilus, platus ir iškilęs į paviršių bei vietomis netolygus žymus randas dešinio skruosto srityje, besitęsiantis nuo dešinės ausies viršutinės dalies iki skruosto apačios, kuris ties smakro sritimi užsisukęs. Minėto rando ilgis apie 12 cm. Plotis apie 1.5 cm. Toliau matomas subjaurojimas: rausvos spalvos, gilus, platus ir iškilęs į paviršių bei vietomis netolygus žymus randas apie dešinės akies sritį, besitęsiantis nuo dešinės pusės smilkinio ties antakiu iki skruosto vidurio. Minėto rando ilgis apie 7 cm., plotis apie 1.5 cm. Toliau matomas subjaurojimas: rausvos spalvos, platus, pakilęs į viršų bei vietomis netolygus žymus randas apie dešinės akies sritį, kurio ilgis apie 4 cm., o plotis apie 1 cm. Toliau apžiūrint dešinę ausį, matomas subjaurojimas: deformuota ausies viršutinė dalis, jos viršutinės dalies (galimai „vijoklis“) netekimas, matomas randas priekiniame ir nugariniame paviršiuje. Minėto rando iš užpakalinės dalies ilgis apie 8 cm. Visi aukščiau nurodyti sužalojimai yra subjaurojimai, bjaurojantys ir darkantys veidą, labai matomi, nemalonios ir nepatrauklios išvaizdos, atstumiantys (2t., b. l. 16-51).

Iš 2024 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG 815/2024 (03) nustatyta, kad pagal papildomai pateiktų medicininių dokumentų duomenis P. B. yra padaryti deformuojantys veido srities randai, kurie savaime arba taikant kosmetines priemones išnykti negali, ir teisėsaugos institucijai nustačius kūno subjaurojimo faktą, P. B. pagal sužalojimų padarymo pasekmes yra padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - nepataisomas kūno subjaurojimas (2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12. punktas) (2 t., b. l. 55-59).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) neatsargų elgesį, poelgį (veikimą ar neveikimą), kuris padarytas paprastai kaltininkui pažeidžiant draudimus, bendro pobūdžio rūpestingumo pareigas ar visuotinai priimtas atsargumo taisykles (išdėstytas ar neišdėstytas norminiame teisės akte), kuris pažeidžia visuotinai žinomus reikalavimus žmogui elgtis tam tikru būdu arba taip nesielgti; 2) kilusius žalingus padarinius – sunkų žmogaus sužalojimą ar susargdinimą; 3) tai, kad kaltininko veika (veikimas ar neveikimas) buvo nukentėjusiojo sunkaus sužalojimo ar susargdinimo priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys; 4) kaltę (neatsargumą) dėl kito žmogaus sunkaus sužalojimo ar susargdinimo, kad tai įvyko dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. BK 137 straipsnio 1 dalyje, skirtingai nei šio straipsnio 3 dalyje, išdėstyta straipsnio dispozicija, apibrėžianti asmens neatsargų pavojingą elgesį, nėra blanketinė, ji nenukreipia tokio elgesio reglamentavimo ieškoti kituose teisės aktuose ar specialiose elgesio saugumo taisyklėse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-489/2023). Bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje galioja bendras įpareigojimas asmeniui elgtis taip, kad savo veiksmais jis nepadarytų žalos kitiems (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257-697/2016, 2K-121-697/2020, 2K-27-976/2025).

Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje aukščiau ištirtų įrodymų visumą: kaltinamojo E. N. prisipažinimą, liudytojų R. L., O. J. parodymus, specialisto išvadas, kitų objektų apžiūros protokolus, kitą bylos medžiagą, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis E. N. nesiėmė jokių veiksmų išvengti įvykio, nepririšo šuns, neuždėjo antsnukio, šuo buvo paliktas be priežiūros, kaltinamojo šuo užpuolė pavėsinėje sėdėjusią nukentėjusiąją P. B., padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, sukeltus padarinius – sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltės formą – nerūpestingumas, kaltinamojo E. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti BK 137 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. N. padarė vieną neatsargią nusikalstamą veiką, nusikalstama veika baigta, nukentėjusiajai sunkiai sutrikdyta sveikata.

E. N. anksčiau neteistas ( 2t., b. l. 166-172), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 160-164), dirbantis, nukentėjusiosios mamai atlygino dalį patirtos žalos, kaltinamasis susitarė dėl žalos Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlyginimo. Kaltinamojo E. N. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi bei nukentėjusiajai atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį E. N. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam E. N. dėl 1 365,25 Eur žalos, atsiradusios dėl P. B. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atlyginimo (2 t., b. l. 64-66). Bylos duomenimis nustatyta, kad P. B. buvo sunkiai sužalota dėl E. N. neatsargių veiksmų, dėl ko nukentėjusioji ir buvo gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PASF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1 365,25 Eur.

Kaltimasis E. N. teismui pateikė 2025 m. kovo 25 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3565, kurioje nurodyta, jog skolininkas E. N., įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 18 mėnesių nuo 2025 m. kovo 25 d., kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 7300, po 75 Eur. Pirmos įmokos suma 90,25, kurią skolininkas įsipareigoja sumokėti iki 2025 m. kovo 31 d. Patvirtintinus 2025 m. kovo 25 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3565, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas ( 3t., b. l. 127-129).

Nukentėjusiosios P. B. atstovė pagal įstatymą R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl partirtos 246,52 Eur turtinės žalos; dėl 3 702 Eur ateityje patirtinų nuostolių atlyginimo; dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanas už priteistas sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistų sumų visiško sumokėjimo; taip pat prašo išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą ( 3 t., b. l. 115-118).

Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019). Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Teismas, įvertinęs nuketėjusiosios atstovės pagal įstatymą patirtos turtinės žalos faktą patvirtinančius dokumentus, taip pat duotus paaiškinimus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, pripažįsta, kad civilinio ieškinio dalis dėl patirtos 246,52 Eur turinės žalos atlyginimo yra pagrįsta. Civilinis ieškinys dėl patirtos 246,52 Eur turtinės žalos tenkintas visiškai.

Dėl būsimos turtinės žalos atlyginimo

Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, t. y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, todėl gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-148/2019 ir kt.). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių kriterijų sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

Nukentėjusiosios P. B. įstatyminė atstovė R. B. teismui pateikė 2024 m. rugsėjo 3 d. Northway medicinos centro plastikos chirurgo konsultacijos aprašymą, kuriame nurodyta, kad nuo traumos praėję 5 mėnesiai (apsilankymo metu), tai sunku įvertinti tolimesnę rando raidą, tai galima apytiksliai pasakyti po 1 metų po traumos. Visiškas randų pranykimas neįmanomas, apie ausies rekonstrukciją taip pat dar anksti spręsti. Esant deformuojamiems randams veido srityje reikėtų atlikti jų plastiką. Šiuo metu ( 2024-09-03) panaši operacija Northway Chirurgijos centre kainuoja 1 402 Eur, ausies rekonstrukcija su audinių defekto atstatymu per 2/3 etapus kainuoja nuo 3 000 Eur iki 4 000 Eur, priklausomai nuo etapų skaičiaus (3 t., b. l. 121). Northway plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas pateikė tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymą dėl operacinio gydymo ir nurodė tik preliminarią operacijos kainą. Tai reiškia, kad ši kaina gali būti tiek didesnė, tiek ir mažesnė. Šias aplinkybes nurodė ir R. B., teigdama, kad šiuo metu dukra yra per maža tokioms operacijoms, plastikos procedūra žada atlikti ateityje ir šiai dienai sunku nuspręsti kiek kainuos operacija.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad būsimos žalos, kurios būtinumas ir realumas šiuo nagrinėjamu atveju nėra konstatuotas, taip pat kai iš bylos duomenų nėra aišku kada bus atlikta randų ir ausies plastikos operacija, atlyginimo šiuo metu priteisti nėra teisinio pagrindo. Tačiau atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, susijusių su rando šalinimu, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikantis CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (kuris taikomas reikalavimams atlyginti padarytą žalą ir skaičiuotinas nuo žalos atsiradimo momento), pateikus įrodymus dėl atsiradusių papildomų išlaidų ir pagrindžiant priežastinį ryšį tarp atsiradusios papildomos žalos ir neteisėtų nagrinėjamoje byloje nustatytų veiksmų. Civilinio ieškinio dalis dėl 3 702 Eur ateityje patirtinų nuostolių atlyginimo, atmestinas.

Dėl neturtinės žalos

Be turtinės žalos nukentėjusiosios įstatyminė atstovė prašo priteisti ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamojo E. N. nerūpestingumas dėl šuns nepriežiūros sukėlė nukentėjusiajai P. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, nepataisomai subjaurotas nukentėjusiosios kūnas, t. y. veidas ir ausis. Subjaurojimo negalima paslėpti po rūbais, o taip pat ir atlikus plastines operacijas, randai visiškai nebus pašalinti. Kaltinamojo veiksmais padaryta žala mažametei mergaitei negrįžtamai visam likusiam gyvenimui.

Teismas, įvertinęs paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį, taip pat atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašios šiai bylai faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika bylose, kai neatsargiomis nusikalstamomis veikomis padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nėra gausi. Be to, kiekvienas toks atvejis vertinant neturtinės žalos dydį yra individualus. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei įvertinant kaltinamojo amžių, šeimyninę padėtį, turtinę padėtį, nusikalstamą veika padarytą mažametės nukentėjusiosios sveikatai, kad įvykio metu nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, sukėlė sunkias pasekmes, liko liekamieji reiškiniai ir jie liks mažametės visą likusį gyvenimą, be to teismas atsižvelgia ir į mažametės tėvo didelį nerūpestingumą, kuris ją paliko be priežiūros, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusiajai P. B. padaryta neturtinė žala vertintina 7 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nuketėjusiosios įstatyminei atstovei atlygino 700 Eur, nukentėjusiajai P. B. priteistina – 6 300 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios P. B. įstatyminė atstovė prašo priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsitesėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos sumos visiško sumokėjimo. Nors CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad baudžiamajame procese visų pirma sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis, o tik įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kai tuo tarpu procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), akivaizdu, jog teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios P. B. įstatyminės atstovės prašymas tenkintinas, 5 proc. dydžio palūkanos priteistinos skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-62-696/2016, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-480/2014).

Dėl proceso išlaidų.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl priteistinų išlaidų, turėtų teisinei pagalbai dydžio, būtina atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, atstovo dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Šioje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai P. B. teisinę pagalbą teikė Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė A. Z.. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad nuketėjusiajai teisinės paslaugos buvo teikiamos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusiosios vardu buvo parengtas civilinis ieškinys. Iš 2025 m. balandžio 23 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-04941 nustatyta, kad teisinės pagalbos išlaidų suma yra 806,25 Eur ( 3t., b. l. 122-125). Teismas daro išvadą, kad šios nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl jos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo E. N. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą o jo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

E. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiosios P. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. N. priteisti 246,52 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 52 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 6 300 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios P. B. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Patvirtinti civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir E. N. 2025 m. kovo 25 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3565 dėl 1 365,25 (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 25 ct) turtinės žalos atlyginimo pagal sutartyje numatytą mokėjimo grafiką. Nevykdant sutarties sąlygų, gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Iš E. N. priteisti 806,25 Eur (aštuonis šimtus šeši eurai 25 ct) Eur proceso išlaidų valstybės naudai, sumokant į VMI sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktinius įrodymus – voką su 4 DVD skaitmeninėmis laikmenomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.