Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, turintis II grupės invalidumą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1990 m. rugsėjo 21 d. Jonavos rajono teismo; 2) 1995 metų sausio 11 d. Kretingos rajono apylinkės teismo; 3) 1997 m. sausio 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo; 4) 1997 m. vasario 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo; 5) 1997 m. gegužės 8 d. Kretingos rajono apylinkės teismo; 6) 1997 m. rugpjūčio 22 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo; 7) 2002 m. liepos 16 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo; 8) 2002 m. rugsėjo 5 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo; 9) 2011 m. rugsėjo 16 d. Kelmės rajono apylinkės teismo; 10) 2014 m. spalio 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo – teistumai išnykę; 11) 2020 m. spalio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktais, bausmės vykdymo laikotarpiu skirti įpareigojimai ir draudimai: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. B., 2020 m. lapkričio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 1,05 promilės girtumas), išgertuvių metu, tyčia, kumščiu sudavė savo žmonai J. B. nemažiau kaip keturis kartus į galvos sritį, t. y. tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajai savo žmonai J. B. fizinį skausmą.

2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamasis A. B. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

3. Kaltinamasis A. B., apklaustas 2020 m. gruodžio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Parodė, kad supranta kuo yra įtariamas, prisipažįsta. Su žmona J. B. gyvena (duomenys neskelbtini), socialiniame bute. Bute gyvena mėnesį laiko. Vedę su J. du metus. J. negauna jokių pajamų, tai jie gyvena iš jo invalidumo gaunamos pašalpos. Su žmona sutaria gerai, kol neatsiranda kokia kaimynė. Alkoholį vartoja retai. Užvakar, apie 17-18 val., pas juos su J. į butą atėjo kaimynė G. O.. Jie buvo jau išgėrę abu. Gėrė abu alaus gal apie porą litrų. Alus buvo stiprus. G. O., J. draugė ir jų kaimynė, ji gyvena sekančiame name. Negali tiksliai nurodyti ar G. O. atsinešė alaus ar ne, bet žino, kad ji vartojo alkoholį su jais kartu. G. O. atėjo pas juos išgėrusi. Nežino tiksliai kiek jie išgėrė, gal viso turėjo apie 4 litrus alaus. J. išgėrusiai žodžio pasakyti negalima, nes ji iš karto puola ginčytis, darosi agresyvi, na ir jis toks pats išgėręs, nenusileidžia jai, todėl kilo tarp jų konfliktas žodinis dėl pasakytų kažkokių žodžių. Ir jis jai, tikriausia kumščiu, galėjo suduoti į veidą. Nežino kiek kartų, bet matė vakar, kad J. nosis nubrozdinta ir ties smilkiniu žymė nubrozdinta. Daugiau nei du smūgius J. trenkti negalėjo, nes jį sulaikė G. O. už dešinės rankos, jį ši laikė abejomis rankomis. J. galėjo pataikyti kažkur į veidą. J., tuo metu kai jis jai trenkė, nugriuvo ant veidrodinės spintelės, kaip ji griuvo nematė, gal veidu trenkėsi, nematė, bet neneigia, kad ir jis jai trenkė į veidą du kartus. G. O. jį nuramino ir jis nurimo ir nebesimušė. Jis nuėjo miegoti. G. O. išėjo namo. J. atėjo atsigulti prie jo ir jie miegojo. Ryte, sekančią dieną, atsikėlė, J. buvo lovoje. Atėjo G. O. ir jos abi kažkur išėjo, sakė eis į parduotuvę. J. pinigų neturi, sakė turi G. O.. Dar prieš joms išeinant, buvo užėjusi pas juos romų tautybės moteris, grafo žmona, nežino jos duomenų. Ši pasiklausė, ar pas juos viskas tvarkoje. Jie pasakė, kad viskas tvarkoje. Ir ši išėjo. Ant J. veido buvo mušimo žymės. Vakar negėrė, o J. išėjo blaiva. Gal po kokių 5-6 valandų į jo butą atvyko pareigūnai ir jį sulaikė. J. jis nematė, tačiau pareigūnai pasakė, kad ji neblaivi pas G. O.. Gailisi. J. atsiprašys. Jei jam bus draudžiama bendrauti su žmona, tai pas juos yra du kambariai, galės jis gyventi viename kambaryje, o J. kitame (b. l. 74-77).

4. Kaltinamojo A. B. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

5. Liudytoja J. B., apklausta 2020 m. gruodžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, su A. B. yra vedę apie 2 metus, gyvena kartu (duomenys neskelbtini), socialiniame bute. Ji pajamų negauna, gyvena iš vyro pajamų. 2020 m. lapkričio 30 d. su A. B. namuose gėrė alkoholį abu, alų. Daug alaus išgėrė, buvo neblaivi. Po to pasikvietė G. O., savo kaimynę į svečius. Tarp jos ir A. B. kilo konfliktas. Ji sėdėjo ant fotelio kambaryje, prie jos priėjo A. ir ją pradėjo kumščiais mušti per veidą, trenkė į nosį, į veidą, į žandikaulį, gal buvo kokie 4 smūgiai į veidą. Jai labai skaudėjo, bėgo kraujas iš lūpos, nes lūpą praskėlė ir iš nosies. Kai jis jai trenkė, ji G. O. pagalbos neprašė, nieko nesakė, nešaukė, o G. O., pamačiusi, pati prie A. priėjo ir liepė jam jos nedaužyti, pastūmė ji A. nuo jos, o A. jai griebė už gerklės. Ji nukrito ant grindų, gal neatsilaikė kažkaip, griuvo ant šono kairio. Galvos niekur netrenkė, tik klubą užsigavo. Ten, šalia kur ji griuvo, stovi spintelė. Šiek tiek, griūdama, trenkėsi į spintelę šonu, kairiu, ne veidu ar galva. Jis ją sumušė, o ne pati užsigavo. Tikrai labai skaudėjo, labai ant jo supyko, kad jis taip prieš ją ranką kelia. Kai A. B. G. O. liepė išeiti iš namų tai ši, G. O., ir išėjo iš namų. Tada kai liko abu, jis jos nebemušė, o ji iš karto striukę pasiėmė, šlepetes apsimovė ir išėjo paskui G. O., pas šią, kad A. B. jos nebemuštų. A. dar bandė ją sulaikyti, sakydamas nepyk, daugiau rankos nebekels, tačiau ji jo neklausė ir išėjo pas G. O. nakvoti. Kadangi buvo neblaivi, policiją kvietėsi kitos dienos ryte. Šiuo metu gyvena pas G. O., nors A. B. jos atsiprašė ir prašo grįžti namo. Ji A. B. atleido, bet pasakė, kad jei dar pasikartos, tikrai jam neatleis. Ankščiau yra taip pat prieš ją smurtavęs, tačiau į policiją ji nesikreipė, nes nenori jam kenkti, susitaiko ir vėl būna gerai. Sutinka, kad pati buvo neblaivi įvykio metu, gal ne viską ir atsimena, tačiau kad jis jai trenkė kumščiu į veidą kelis smūgius, tikrai pamena puikiai. Smūgių skaičių neskaičiavo, kur ten beskaičiuosi, tikrai trenkė du kartus, o gal ir daugiau. Kartais ir ji jam nenusileidžia kai išgeria abu ir gaunasi konfliktai tada pas juos. Daugiau neturi ką pasakyti. Nori ir toliau su juo gyventi (b. l. 15-18).

6. Liudytoja G. O., apklausta 2020 m. gruodžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jos kaimynai yra B., jie nesenai atsikraustė. Ji su J. B. sutaria gerai. 2020 m. lapkričio 30 d. ją J. B. pakvietė ateiti į svečius alaus, nes jie turėjo. Ji pas šiuos ir nuėjo. Buvo blaiva. O jie abu jau buvo stipriai išgėrę. Visi trys gėrė alų, iš kur gavo, nežino. Kiek laiko buvo, nežino. Po to šie abu sukonfliktavo. Nežino, dėl ko susipyko. Tiesiog girti bekalbant. Kai J. neblaivi ir A., tai tokie buvo agresyvūs, nenusileido vienas kitam. Ir jiems visiems sėdint ant kėdžių, pas juos, kambaryje, A. B., priėjęs prie J. B., ją pradėjo kumščiais mušti per veidą. Ji sėdėjo, bet pamačiusi ką šis daro, nors J. B. ir nešaukė jos pagalbos, nieko nesakė, už veido nesusiėmė, ji pati prie jų priėjo ir sako: „ką tu moterį muši“, A. B. J. B. gal buvo sudavęs kumščiu per veidą vieną kartą ir tada ji priėjo ir jį pastūmė nuo J. B., kad jis pasitrauktų nuo jos ir jos nemuštų. Tiesiog gynė J. B., nors ši nieko nešaukė ir nesakė, o tylėjo kai jis jai smūgiavo, na buvo girta, ką ji ten besakys. Tada, kai ji A. B. nustūmė į šalį, šis supyko ir jai suėmė už kaklo ranka, ir pasakė: „eik namo“. Nelabai matė ką darė J. B.. Jai neskaudėjo, na taip, suėmė ir viskas, pretenzijų neturi ji A. B. už tai, tikrai abu buvo girti. Kai ji gynė J. B., tai yra nustūmė šalin A. B., tai J. B. nebuvo nugriuvusi ant grindų, ar kaip kitaip atsirėmusi į kokius baldus, tikrai nebuvo. Na ir ji išėjo namo, nes A. B. jai taip liepė, manė, su jais girtais nesusidės. Ir ji buvo kelis puodelius išgėrus, bet išėjo namo. Nežino, kas vyko tarp jų kai ji išėjo, tačiau iš ryto, kitą dieną, pas ją atėjo J. B. ir prašė duoti telefoną, kad ji į policiją paskambintų. J. jai nieko neaiškino, tik pasakė, kad kai ji dar išėjo jis ją mušė toliau. J. B. smulkiau nieko nepasakojo, bet ji matė jos mėlyną veidą. Todėl davė jai telefoną ir ši paskambino į policiją. Pirmą kartą taip matė tarp jų kilusį konfliktą (b. l. 51-54).

7. Liudytoja D. V., apklausta 2020 m. gruodžio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d., patruliavimo metu, kartu su vyriausiuoju patruliu R. N., iš budėtojo gavo iškvietimą, kad „vakar sugyventinę sumušė vyras, ši turi pretenzijų, laukia pas draugę, gyvena (duomenys neskelbtini)“ Prieš tai, ji susisiekė su nukentėjusiąja, pasiklausti tikslaus adreso, bendravo su G. O., kuri nurodė, kad jos sumušta draugė yra pas ją namuose, ir kad ji pasitiks juos. Tikslaus laiko neatsimena, nuvyko minėtu adresu, buvo dienos metas. Jiems atvykus, kieme, (duomenys neskelbtini), juos pasitiko G. O., kuri paaiškino, kad J. B. yra jos bute, tačiau nuo skausmo ji negali atsikelti iš lovos. G. O. atrodė neblaivi. Užėjus į butą, ant sofos gulėjo J. B., ant nosies matėsi nubrozdinimo žymė, J. B. parodė jai savo sutinusias lūpas, kur matėsi žaizda, nekraujavo. J. B. akivaizdžiai buvo neblaivi, kalba nerišli, normaliai įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo, tik nurodė, kad jos sutuoktinis vakar, išgertuvių metu, sumušė ją jų bute. Aiškino, kad ją A. B. mušė kumščiais į galvą, veidą, tampė už plaukų, J. B. smūgių skaičių niekaip negalėjo nurodyti. Kai J. B. kalbėjo, pasakė, kad jai viską skauda ir ji negali atsikelti net iš lovos. Tačiau paklausus ar J. B. A. B. spardė, ji nurodė, kad nespardė. J. B. buvo nustatytas 1,90 promilės girtumas. Kalbant su moterimis, G. O. nurodė, kad buvo pas J. B. iškviesta greitoji medicinos pagalba, nurodė, kad J. B. apžiūrėjo medikai vietoje, bet su medikais vykti J. B. detalesnei apžiūrai atsisakė. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad atvykus medikams, J. B. atsisakius pagalbos, jokie dokumentai nebuvo pildomi, nes J. B. nesileido būti apžiūrėta. Pabendravus su moterimis, nueita pas A. B. į butą, (duomenys neskelbtini). A. B. neigė savo kaltę, jis buvo sulaikytas. Bendraujant su J. B. ir G. O. bei sulaikant A. B., buvo įjungtos „body“ kameros 7002 ir 7005 (b. l. 45-48).

8. Į bylą pateiktas 2020 m. gruodžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis; apžiūros objektas – kambarys. Apžiūros atlikimo eiga: nustatyta, kad adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), antrame pastato aukšte, bute užėjus į kambarį matyti ant grindų nuversta komoda, ant grindų mėtosi įvairūs daiktai. Kambarys netvarkingas, visur išmėtyti daiktai, pridėta nešvarių indų, maisto likučių. Apžiūrėjus įvykio vietą jokių daiktų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta (b. l. 7-12).

9. Iš byloje esančio 2020 m. gruodžio 3 d. – 2020 m. gruodžio 4 d. asmens apžiūros protokolo su fotolentelėmis nustatyta, kad apžiūrint J. B. matomos kraujosruvos ir patinimas po kaire ir dešine akimi, žaizda ant lūpos, nubrozdinimo žymė ant nosies (b. l. 28-33).

10. Į bylą pateiktas 2020 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolas su pareigūnų, vykusių į iškvietimą, „body“ kameros vaizdo įrašais. Apžiūros atlikimo eiga: atidaromas vaizdo įrašo failas, matyti užfiksuotas laikas – 2020 m. gruodžio 1 d., 15:35 val. Vaizdo įraše matomas ir girdimas policijos pareigūnų pokalbis su liudytoja G. O., nukentėjusiąja J. B. bei kaltinamuoju A. B. (b. l. 26-27).

11. Iš į bylą pateiktų alkotesterio parodymų matyti, kad 2020 m. gruodžio 1 d., 16:17 val., kaltinamajam A. B. nustatytas 1,05 promilės girtumas, o 15:29 val. nukentėjusiajai J. B. – 1,90 promilės girtumas (b. l. 37-38).

Motyvuojamoji dalis

12. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. B., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,05 promilės girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

13. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirti 36 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažintina vienu trečdaliu ir skirti galutinę 23 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2020 m. spalio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalimi paskirta ir neatlikta likusia 4 mėnesių 20 dienų laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu keistina į 70 parų arešto bausmę. Subendrinus prie neatliktos arešto bausmės iš dalies pridėti nauju baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmės dalį ir skirti galutinę 85 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktais, 71 straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu paskirti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 10 punktu – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį. Baudžiamojo poveikio priemones įvykdyti per 9 mėnesių bausmės atidėjimo laikotarpį. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

14. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka (b. l. 130-132).

15. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

16. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę A. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. A. B. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis ne kartą teistas – paskutinį kartą 2020 m. spalio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (b. l. 89-95), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2019 m. spalio 22 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnio 4 dalį (b. l. 121-125), turi galiojančių nuobaudų. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 74-77), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,05 promilės girtumas (b. l. 37-38).

17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

18. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

19. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

20. Kaltinamasis A. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

21. Kaltinamasis A. B. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; paskiriant A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis buvo nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paskirta ir likusi neatlikta 4 mėnesių 20 dienų laisvės apribojimo bausmė keistina į 70 parų arešto bausmę, kuri BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu bendrintina, prie neatliktos arešto bausmės iš dalies pridedant nauju baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmės dalį ir skiriant galutinę 85 parų arešto bausmę.

22. Prokuroras prašo kaltinamajam skirti galutinę, subendrintą, 85 parų arešto bausmę, jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant 9 mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines ir psichotropines medžiagas) bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, jos kursą išklausant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Taip pat siūloma skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pažymėtina, jog teismas asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metu ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.)). Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-697/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju A. B. kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą. Kaltinamajam siūloma skirti arešto bausmę. Iš byloje esančių įrodymų ir kaltinamojo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu galima daryti išvadą, kad kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, susitaikė su nukentėjusiąja, atsiprašė jos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji J. B. atleido kaltinamajam. Kaltinamajam nustatytas II grupės invalidumas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti be realios arešto bausmės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam atidėtinas arešto bausmės vykdymas 9 mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu kaltinamasis įpareigotinas per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktu, kaltinamasis įpareigotinas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų) per visą bausmės atidėjimo laikotarpį.

24. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo A. B. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis, 48 straipsnio 7 dalis), taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

25. Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. gruodžio 2 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant A. B. nebendrauti ir neieškoti ryšių su žmona J. B. (b. l. 78-79), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

26. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. B. buvo sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. 15:45 val. iki 2020 m. gruodžio 2 d. 14:43 val. (b. l. 83-84) vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

27. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas su policijos pareigūnų filmuotu vaizdo įrašu – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

28. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 36 (trisdešimt šešių) parų arešto.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti bausmę – 23 (dvidešimt trijų) parų arešto.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies pagrindu A. B. bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2020 m. spalio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų paskirta ir neatlikta 4 mėnesių 20 dienų laisvės apribojimo bausme, kuri Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu keistina į 70 parų arešto bausmę ir skirti subendrintą 85 (aštuoniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, A. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros. Įpareigoti A. B. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 1 d. 15:45 val. iki 2020 m. gruodžio 2 d. 14:43 val., vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai ir paskirti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galutinę bausmę – 84 (aštuoniasdešimt keturias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti A. B., kad įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, paskirtą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (gavėjas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955), mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą.

Paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant A. B. nebendrauti ir neieškoti ryšių su žmona J. B., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską su policijos pareigūnų filmuotu vaizdo įrašu – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.