Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

bausmę vykdančios institucijos (duomenys neskelbtini) pataisos namų įgaliotajam atstovui K. L.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. R. (toliau – G. R.) Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 206 straipsnį, 149 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2004 m. vasario 19 d. Bausmės pradžia – 2002 m. rugpjūčio 5 d.

2. 2022 m. spalio 10 d. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis į (duomenys neskelbtini) pataisos namus iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atvyko 2019 m. kovo 21 d. Adaptavosi lengvai, sugebėjo prisitaikyti prie esamų gyvenimo sąlygų laisvės atėmimo vietoje, pakankamai lengvai ir greitai perprato tarpusavio tarp nuteistųjų, nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bendravimo ypatumus bei vidaus tvarkos taisykles. Su kitais nuteistaisiais sutaria gerai, konfliktuojant ar akivaizdžiai darant neigiamą įtaką nepastebėtas. G. R. galima apibūdinti kaip mandagų, darbštų, ramų asmenį, jis laikosi higienos ir švaros paskirtoje kameroje. Per bausmės atlikimo laiką nuteistajam 10 kartų taikyta drausminamojo poveikio priemonės, nuobaudos šiuo metu negaliojančios. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka nebaustas, bausmės atlikimo metu skatintas 15 kartų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos, elgesio programose bei pozityvaus užimtumo užsiėmimuose. Bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėtas vartojant narkotines medžiagas ar alkoholinius gėrimus. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dirbo įstaigos gamybinėje bazėje, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose darbu nėra aprūpintas. Į pataisos namus vykdomųjų patvarkymų dėl ieškinių išieškojimų negauta. Artimieji siunčia pinigines perlaidas, gautas lėšas sugeba paskirstyti, kad patenkintų savo poreikius. Nuteistasis palaiko artimus ryšius su giminaičiais, turi motiną, yra vedęs nuo 2004 m., su žmona palaiko gerus santykius, bendrauja laiškais, telefoniniais pokalbiais, jo žmona atvyksta į pasimatymus. 2022 m. rugpjūčio 1 d. pataisos namuose gautas nuteistojo žmonos sutikimas, kad paleidimo atveju jis galėtų grįžti gyventi pas ją, adresu (duomenys neskelbtini).

2.2. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, gauti 54 balai, t. y. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Struktūrinėje aplinkoje nuteistasis sugeba laikytis nustatytos tvarkos, nepažeidinėja režimo reikalavimų, tačiau remiantis nuteistojo gyvenimu esant nestruktūruotoje aplinkoje matoma, kad jis nesugebėjo laikytis visuomenei priimtinų normų, pažeidinėjo įstatymus, demonstravo nepagarbą kitiems žmonėms bei jų interesams. Galima teigti, kad įsitraukimas į resocializacijos procesą padarė įtaką nuteistojo elgesiui. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 15 d. nuosprendyje nurodoma, kad G. R. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų savo kaltę pripažino iš dalies. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario 19 d. nuosprendyje nurodoma, kad nuteistasis iš esmės neneigė savo kaltės, sutiko su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu, tik manė, jog teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą.

3. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas, nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, prokuroras prašė teikimą atmesti.

Institucijos teikimas netenkinamas.

5. Iš aptarto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad įstatymas yra suformuluotas taip, jog atsižvelgęs į visas jam nustatytas sąlygas, teismas gali, tačiau neprivalo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė sušvelninama tais atvejais, jei nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) bei yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Teismas įstatymų leidėjo yra įpareigotas įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau ir tikimybę, kad išėjęs į laisvę toks asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, galima spręsti ir tai, kokia yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, kad toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl savo įvykdytų nusikaltimų, dėl savo neteisėto elgesio bei sukeltų neigiamų padarinių, yra pakankamai motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, o kasdienių tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

6. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų – jis yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2002 m. rugpjūčio 5 d., tačiau būtina pažymėti, kad vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka, jog būtų galima teigti, kad egzistuoja pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė šią pareigą turi vykdyti ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Iš tokios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime dar nepatvirtina, jog konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

7. Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, reikšminga aplinkybė yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant šios rizikos laipsnį, remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu, naudojant OASys metodiką. Iš byloje esančios 2022 m. spalio 5 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2022 m. gegužės 27 d. nuteistajam atlikus pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą buvo nustatyta vidutinė rizika. 2022 m. rugsėjo 12 d. pakartotinio vertinimo metu G. R. taip pat buvo nustatyta vidutinė rizika. Sutiktina, kad vien rizikos dydis ir nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, leidžianti teismui spręsti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju jau yra pasiekti ir tolesnė asmens elgesio korekcija gali būti stebima skyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

8. Iš nuteistojo G. R. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis vykdo socialinės reabilitacijos planą, nepažeidinėja režimo reikalavimų, aktyviai dalyvauja įvairiose elgesio pataisos programose. Marijampolės pataisos namuose vykdomųjų dokumentų negauta. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo skatintas 15 kartų, o drausminio poveikio priemonės jam buvo taikytos 10 kartų. Nors šiuo metu nuteistasis ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo ir atskleidžia jo netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi bei taip pat neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-318/2021). Šiame kontekste būtina įvertinti ir tai, kad paskutinį kartą drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas 2017 m. spalio 13 d. Už daikto perdavimą jam paskirtas papeikimas, tačiau įvertinus jam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo laikotarpį (nuo 2002 m. rugpjūčio 5 d.), darytina išvada, jog G. R. elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima nepakankamai ilgą laikotarpį ir toks laikotarpis nėra pakankamas paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme.

9. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad G. R. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (statinis kriminogeninis veiksnys) ir mąstymas bei elgesys, nuostatos, gyvenimo stilius ir draugai (dinaminiai kriminogeniniai veiksniai). Nuteistajam šiuo metu nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika gali kisti, mažinant jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, dėl ko yra itin svarbu įvertinti G. R. motyvaciją dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį. Nors dalis nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių yra susiję su jo elgesiu praeityje, tačiau būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinusi G. R. asmens bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad dar anksti daryti išvadą, jog nuteistojo pastangos yra pakankamos siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui.

10. Nustatyta, kad G. R. nėra įgijęs specialybės, darbinės patirties laisvėje neturi. „Sodros“ duomenimis, 2001 metais du mėnesius dirbo Vilniuje UAB „D.“, kurios veiklos sritis buvo įvairių renginių, mugių, atrakcionų įrengimas ir aptarnavimas. Atliekant bausmę Lukiškių kalėjime – tardymo izoliatoriuje jam buvo duotas leidimas užsiimti individualia kūrybine veikla (mezgimu, siuvinėjimu, piešimu). Marijampolės pataisos namuose nuteistasis darbu nėra aprūpintas, jam leista dirbtuvėje gaminti rankdarbius iš medienos, piešti, siūti, pinti. Įvertinus šiuos duomenis galima daryti išvadą, kad būdamas laisvėje G. R. nesiekė įgyti specialybės, susitelkti į darbą, pirmenybę teikė nusikalstamai veika, kadangi iki paskutinio nusikaltimo jis buvo bedarbis, o vienas iš paskutinio nusikaltimo epizodų yra plėšimas. Kaip jau minėta anksčiau, vienas iš nuteistajam priskiriamų statinių kriminogeninių veiksnių yra gyvenimo stilius ir draugai. G. R. įvykdyti nusikaltimai yra smurtiniai ir seksualinio pobūdžio, kuriuos jis vykdė kartu su bendrininkais, o paskutinė jo nusikalstama veika padaryta kartu su broliu. Būdamas laisvėje nuteistasis neįgijo išsilavinimo, neturėjo darbinės patirties, vykdė nusikalstamas veikas, kas rodo, kad nuteistasis nesivadovavo visuomenei priimtinomis normomis, nesilaikė įstatymų bei kėlė pavojų aplinkiniams. Kitas dinaminis kriminogeninis veiksnys, priskiriamas G. R. – jo mąstymas ir elgesys. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra linkęs save parodyti iš gerosios pusės, vengia kalbėti apie faktus, kurie charakterizuoja jį neigiamai. Atsižvelgiant į jo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad siekdamas sau naudos G. R. dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas ir pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Vertindama nuteistojo nuostatas, Socialinio tyrimą atlikusi Resocializacijos skyriaus vyr. specialistė pažymėjo, kad pokalbio metu su nuteistuoju G. R. vyrauja nežymios kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Nors G. R. ir teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir suvokia kitų visuomenės narių teises, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, jog nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms.

11. Aptartos aplinkybės, nepaisant teigiamų pokyčių nuteistojo G. R. elgesyje – sistemingai lanko krikščioniškas į vertybių pokytį orientuotas programas, aktyviai dalyvauja resocializacijos vykdomose programose, siekiant tobulinti savo asmenybę – vis tik neleidžia jo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Pakankamai ilgą laiką bausmės atlikimo metu nuteistasis sistemingai nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėjo režimo reikalavimus (jo padaryti pažeidimai fiksuojami nuo 2002 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 13 d., t. y. 15 metų, kai tuo tarpu pirmasis paskatinimas G. R. paskirtas tik 2013 m., t. y. praėjus 11 metų nuo bausmės pradžios. Nuo pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo vis dar išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl akivaizdu, kad G. R. pažanga mažinant šią riziką dar nėra pakankama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog galimybė pasinaudoti šia teise būtų suteikta tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar gali būti sumažinta, taip pat tiems, kurie vis dar nėra įdėję pakankamai pastangų savo kaltei išpirkti ar pakeisti požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles.

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Institucijos teikimo dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Marijampolės pataisos namų teikimo dėl nuteistajam G. R. (G. R.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.