Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išslavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis 2020-01-12 apie 02.40 val., viešoje vietoje - restorane „Laimos smuklė“, esančiame Žirmūnų g. 68A, Vilniuje, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. stebint kitiems asmenims sudavė ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į kairės pusės smilkinio sritį, tuo sukėlė D. F. fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą viršugalvio kairėje, kas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, bei tokiu būdu išgąsdino ir šokiravo L. V. bei sutrikdė visuomenės rimtį. Šiais veiksmais L. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Apklaustas kaip kaltinamasis L. L. teismo posėdyje nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Nukentėjusysis pirmas jį pastūmė, o tada jis pastūmė atgal. Paaiškino, kad klube priėjo prie merginos pakviesti šokti. Pribėgo nukentėjusysis, stūmė jį, kaltinamasis pastūmė jį atgal. Pribėgo jo draugai ir kaltinamojo pusbrolis. Kraujo nebuvo. Nukentėjusysis dar šokinėjo. Konfliktas buvo, bet jo metu tik susistumdė. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai gal ir sakė apie susistumdymą. Parodymus rašė tyrėja. Jis juos skaitė. Po kameros gali bet ką pasakyti. Nukentėjusysis pirmas jį pastūmė. Draugai pribėgo ir juos atitraukė. Girtumo jam nenustatinėjo, nedavė pūsti į alkotesterį. Tą vakarą alkoholio buvo vartojęs. Įvykis įvyko prieš Kalėdas Laimos smuklėje. Į smuklę atėjo vakare apie 23 val. Konfliktas vyko naktį, gal po antros valandos. Išėjo rūkyti ir sulaikė policija. Daugiau alkoholio vartoja retai. Tada viską prisiminė. Į smuklę atėjo su K. S.. Priėjo prie merginos. Norėjo su ja pašokti. Mergina buvo šokiu aikštelėje. Pribėgo nukentėjusysis ir stūmė jį į krūtinę. Negriuvo, gal tik žengė žingsnį atgal. Pribėgo jo draugai, jo pusbrolis, apsauga. Gal kokių nors žodžių buvo, neprisimena. Nežino, ką tuo metu veikė nukentėjusiojo mergina.

Nesutiko su civiliniu ieškiniu. Nukentėjusysis nori užsidirbti. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu nesutiko. Nežino, kodėl šis ieškinys pareikštas, gal nukentėjusysis turi pažįstamų medikų.

Apklaustas kaip nukentėjusysis D. F. teismo posėdyje paaiškino, kad salėje esančių asmenų nepažįsta. Kaltinamasis matytas. Su drauge atėjo į kavinę. Nuėjo šokti. Visą laiką buvo kartu. Kaltinamasis priėjo prie jo draugės ir pradėjo kabinėtis. Pasakė jam, kad draugė ne viena. Po to pajuto smūgį. Viskas užtemo. Pribėgo žmonės, atitraukė kaltinamąjį. Nukentėjęs ten buvo pirmą kartą. Prašė kviesti policiją. Iš karto iššoko didelis guzas. Gal viską taip ir būtų palikęs, bet jam yra diagnozuota aneurizma, bijojo, kad gali būti blogai. Kaltinamasis iš karto pasišalino. Buvo lauke su draugais. Atėjo kažkas iš jo draugų, gąsdino, kad nieko nepasieks. Jie palaukė, kol atvažiavo policija. Matė, kad kaltinamasis priešinosi, todėl uždėjo antrankius. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba, nustatė sumušimą. Kraujo nebuvo, tik stiprus sumušimas, kuris laikėsi ilgai. Po smūgio buvo veriantis skausmas ir guzas. Mėlynė atsirado ties smilkiniu, ėjo link akies. Iki atėjimo į kavinę nebuvo sumušimo. Aneurizma tai kraujagyslės išlinkimas. Buvo atlikta daug tyrimų, kol nustatė šią diagnozę. Toje kavinėje su drauge buvo atsitiktinai. Atvažiavo apie 1 val. Įvykis buvo gal maždaug 2 val. Prie baro nusipirko gėrimų, nuėjo į salės galą. Grojo gera muzika, nutarė pašokti. Kaltinamasis pradėjo įkyriai kabinėtis prie draugės. Vėliau juos gąsdino.

Reiškia 300 eurų civilinį ieškinį, nes nukentėjo. Juto skausmą, negalėjo dirbti. Civilinį ieškinį palaiko. Kaltinamasis jo neatsiprašė. Nukentėjusysis D. F. nurodė, kad yra ne iš Vilniaus. Nieko jame nepažįsta. Nenori nurodyti gyvenamosios vietos, bijo grasinimų.

Apklaustas kaip liudytojas D. J. teismo posėdyje parodė įvykį šiek tiek prisimena. Gavo iškvietimą į „Laimos smuklę“ dėl konflikto. Prie jų priėjo nukentėjusysis su drauge. Sakė, kad atėjo į klubą, gal užkabino kažką ir gavo į galvą. Pas nukentėjusįjį buvo guzas. Jis nebuvo girtas. Buvo su mergina. Įtarimų dėl girtumo nekilo. Jeigu neklysta, guzas buvo gal kairėje pusėje. Guzas matėsi gerai. Dėjo nuotraukas į policijos sistemą. Atvyko su V. R.. Mano, kad sužalojimas buvo padarytas neseniai. Nukentėjusysis nurodė asmenį, kuris jam trenkė. Kas vyko toliau, neprisimena. Neprisimena, ar ką nors sulaikė, ar pristatė į policijos komisariatą. Nukentėjusysis paaiškino, kad šoko su drauge. Kažkas užkabino ir trenkė.

Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 37), liudytojas nurodė, kad aplinkybės teisingos, neturi, ką papildyti.

Apklaustas kaip liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „VYTIS“2-osios kuopos vyriausiojo patrulio pareigose. Patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. R. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Žirmūnų g. 68A, „Laimos smuklėje“, buvo sumuštas pilietis. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko mergina, kurios vardo ir pavardės, jis nežino, asmenų duomenų neįsidėmėjo, todėl dabar nurodyti negali, kuri paaiškino, kad jos draugą, kurio asmens duomenų neprisimena, „Laimos smuklėje“, sumušė nepažįstamas vyras, kai pačioje salėje mergina šoko su savo būsimu vyru. Mergina nurodė, kad nepažįstamas vyriškis be priežasties trenkė jos draugui į veido sritį (smilkinį). Vyriškis, kuriam buvo suduota į smilkinio sritį, nurodė asmenį, kuris jam trenkė. Vyriškio, kuris sudavė į smilkinio sritį vieną kartą asmens duomenų neprisimena. Trenkęs vyriškis buvo sulaikytas, buvo panaudotos spec.priemonės – uždėti antrankiai, pristatytas į VPK OVS. Atvykusi GMP brigada 0825 apžiūrėjo ir suteikė neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiam vyriškiui. Sulaikymo metu prieš kaltininką fizinė prievarta nebuvo naudota. Dėl įvykio jo kolega V. R. surašė išsamų tarnybinį pranešimą su visais išsamiais duomenimis apie buvusius vietoje asmenis. Ką kalbėjo įvykio kaltininkas jis neprisimena ir nieko daugiau pasakyti negali (b. l. 57-59).

Apklaustas kaip liudytojas K. S. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo pusbrolis. Neatsimena nieko. Gal buvo susistumdymas, šauksmai, priėjo apsauga. Atėjo į klubą, užsisakė alaus. Pusbrolis nuėjo šokti. Jis tuo metu buvo nuėjęs į šoną. Išgirdo šauksmus, matė apsaugą, nesuprato, kas atsitiko. Išėjo į lauką, pamatė policiją. Į klubą atėjo tik su pusbroliu apie 21 val. Atsisėdo prie staliuko, užsisakė alaus. Pusbrolis po maždaug 10 minučių nuėjo šokti. Jis išėjo į tualetą. Išgirdo riksmus, pamatė apsaugą. Suprato, kad įvyko kažkoks susistumdymas. Buvo priėjęs, bet juos jau išskyrė. Sumušimų nematė. Pusbrolis ir nukentėjusysis buvo šokių aikštelėje. Niekas nieko neaiškino, pretenzijų neturėjo. Nuėjo parūkyti, atvažiavo policija gal po 10 min. Nežiūrėjo į laikrodį, todėl negali pasakyti tikslaus laiko. Viskas vyko gal valandą. Negali pasakyti, kelintą valandą. Tą vakarą buvo bare. Sulaikė pusbrolį. Bandė paaiškinti, bet policijos pareigūnai liepė nesikišti. Išėjo namo. Pradėjo rėkti žmonės. Suprato, kad vyksta susistumdymas. Pats to nematė.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 53), liudytojas nurodė, kad taip ir buvo, kaip sakė. Paties susistumdymo nematė.

Apklaustas kaip liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kokiu tai metu buvo jis dabar tiksliai neprisimena, bet tai galėjo būti 2020 m. sausio ar vasario mėnesis, kai apie 20 - 21 val. jis kartu su savo pusbroliu L. L. nuėjo į „Laimos smuklė“, kuri yra kiek žino Žirmūnų g. 69, Vilniuje, tikslaus adreso nežino. Jis kartu su pusbroliu L. atsisėdo prie staliuko, užsisakė alaus, jiems geriant alų L. nusprendė pašokti ir nuėjo į šokių aikštelę, prie vienos iš šokančių merginų, kuri kaip vėliau paaiškėjo buvo su savo draugu. Tarp L. ir šokusios merginos draugo įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jie apsistumdė. Tuo metu jis sėdėjo prie staliuko, jis negirdėjo konflikto priežasties ir nematė jokių suduotų smūgių. Jis matė tik susistumdymą. Jis priėjo prie pusbrolio L. ir kito vyriškio, kad juos išskirti ir kad jie apsiramintų, ir tuo metu atėjo du apsaugos darbuotojai, ir jis kartu su L. išėjo į lauką. Vyriškis nieko nesakė, nei kad būtų sudavęs jo pusbrolis, taip pat nematė jokių sumušimo žymių ant vyriškio veido. Jis kartu stovėjo su pusbroliu L. lauke, atvyko policijos pareigūnai, kurie kalbėjo su L., tačiau vyriškis jokių pretenzijų jo pusbroliui neišsakė. Ar vyriškio draugė kažką aiškinosi su pusbroliu L., jis nieko pasakyti negali, nes jis neatkreipė į tai dėmesio (b. l. 53-54).

Apklausta kaip liudytoja L. V. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta D., kartu gyvena. Kaltinamąjį prisimena. Jie atėjo į „Laimos smuklę“, atsisėdo prie staliuko, užsisakė šampano, ėjo šokti. Pajuto, kad kažkas apkabino, pamatė rankas ant pečių. Matė, kad šalia šoko kompanija 5-6 asmenys. D. kažką pasakė, gal, kad atsitrauktų. Jie lyg ir atsitraukė, bet pamatė, kad trenkė D. iš šono. Gal norėjo dar trenkti, bet draugai sulaikė. Išsigando, kreipėsi į apsaugą, sakė, kad reikia kviesti policiją. Jiems pasakė patiems kviesti policiją. Iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Grįžo į salę, sakė, kad žiūrėtų, kad nepabėgtų kaltinamasis. Pas D. atsirado didelis guzas. Policija atvažiavo greitai. Policijos pareigūnai klausinėjo jos ir D.. Apsauga laikė kaltinamąjį. Jis priešinosi. Policijos pareigūnai įėjo ir jį išsivedė. Ji gal nenurodė kaltinamojo, jau neprisimena. D. gal pats parodė. Viskas įvyko greitai. Matė, kaip vedėsi kaltinamąjį. Ji tuo metu buvo lauke. Kol dar nebuvo policijos, jiems liepė iš ten pasišalinti. Sakė, kad nieko nepasieks. Nežino, ar tai sakė asmuo iš kaltinamojo kompanijos. Šito liudytojo, kuris buvo apklaustas, neprisimena. Tada buvo tik užsisakę šampano. Kol laukė, nuėjo pašokti. Vėliau viskas liko, šampanas, gėlės. Iki konflikto liudytoja buvo blaivi. Tas vyriškis buvo išgėręs. Kai laukė policijos, guzas jau buvo didelis. Kraujo nebuvo, tik guzas, kuris laikėsi ilgai. D. gėrė vaistus-Nimesilį. Buvo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, atliko magnetinį rezonansą. D. skaudėjo, svaigo galva.

Iš 2020-01-12 pareiškimo matyti, kad jame D. F. nurodė, jog 2020-01-12 apie 02:20 val. Žirmūnų g. 68, „Laimos smuklėje“ šokių aikštelėje šoko su savo būsima žmona L. V., nepažįstamas asmuo trenkė su ranka į veidą (smilkinį) kelis kartus. Dėl ko pajuto fizinį skausmą pakaušio srityje. Asmuo buvo plikas, trumpa pilka maikute (b. l. 7).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020-01-12 02:46 fizinis asmuo Bendrajam centrui pranešė, kad Laimos smuklėje, Žirmūnų g. 68A, Vilniuje, jį sumušė, mušeikos viduje, vyras 41 metai, skauda prie smilkinio (b. l. 81).

Iš 2020-02-25 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertui Jonas Mindaugas Paliuliui buvo apžiūrėta D. F. medicininei dokumentai iš RVUL Nr. LA 2020-5643. Apžiūros metu teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis susipažinęs su D. F. medicinos dokumentų išrašu iš (duomenys neskelbtini) dėl D. F. apžiūros ir gydymo 2020-01-12 pateikė išvadą, kad D. F. nustatyta poodinė kraujosruva viršugalvio kairėje, kuri padaryta paveikus kietu, buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 44).

2020-01-12 03:30 val. alkotesterio kvito matyti, kad L. L. buvo nustatytas 1,95 promilių girtumas (b. l. 60).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajam L. L. pareikštas kaltinimas pasitvirtino visiškai. Jį patvirtina iš dalies paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo parodymai, liudytoj L. V. ir D. J. parodymai, duomenys apie registruotą įvykį iš BPC, nukentėjusiojo medicininių dokumentų apžiūros protokolas ir specialisto išvada jame ir kiti byloje esantys, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Kaltinamasis jam pareikšto kaltinimo teisme nepripažino, tačiau jis pripažino, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje jis buvo priėję prie merginos ir ketino ją pakvieti šokti, tada pribėgo nukentėjusysis, pastūmė kaltinamąjį, o kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį. Smūgių jam nesudavė, tik susistumdė. Prie jų pribėgo draugai ir pusbrolis. Liudytoju apklaustas K. S. taip pat nurodė, kad kaltinime nurodytu metu buvo klube, „Laimos smuklėje“. Pusbrolis nuėjo šokti, o jis į tualetą, tada išgirdo riksmus, pamatė apsaugą. Suprato, kad buvo susistumdymas, tačiau paties susistumdymo nematė. Nukentėjusysis D. F. ir liudytojas L. V. patvirtino, kad kaltinime nurodytu metu buvo „Laimos smuklėje“, šoko, kaltinamasis pradėjo kibti prie liudytojos. Nukentėjusysis pasakė jam, kad liudytoja ne viena, kaltinamasis nueidamas trenkė nukentėjusiajam į veidą. Liudytojai nurodė, kad po smūgio ant kaktos, prie smilkinio buvo didelis guzas. Kad pas nukentėjusįjį iš karto po įvykio buvo guzas ant kaktos patvirtino ir liudytoja D. J.. Šią aplinkybę patvirtina ir medicinų dokumentų apžiūra bei specialisto išvada, jog D. F. nustatyta poodinė kraujosruva viršugalvio kairėje, kuri padaryta paveikus kietu, buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, bei duomenys prie ieškinio, kad nukentėjusysis 2020-01-12, t. y. iš karto po įvykio kreipėsi į medicinos įstaigą ir atliko galvos tyrimus, tikrinant diagnozę „Židininė smegenų kontuzija“. Taigi, byloje ištirtais įrodymai neabejotina nustatyta, kad L. L. 2020-01-12 apie 02.40 val., viešoje vietoje - restorane „Laimos smuklė“, esančiame Žirmūnų g. 68A, Vilniuje, tyčia, stebint kitiems asmenims sudavė ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į kairės pusės smilkinio sritį D. F. ir tuo jam fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą viršugalvio kairėje, kas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo veiksmai, atlikti viešoje vietoje – smūgio sudavimas nukentėjusiajam į veidą, yra įžūlus kaltinamojo elgesys, kuriuo kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Įvykis vyko viešoje vietoje – klube, nukentėjusiajam su būsima sutuoktine šokant šokių aikštelėje, taip pat kartu būnat ir stebint įvykį kitiems klubo lankytojams. Smūgio sudavimas nukentėjusiajam viešoje vietoje – klube be jokios priežasties, t. y. tik dėl to, kad jam nepatiko, jog negalėjo pakviesti šokti nukentėjusiojo draugės, buvo įžūlus ir sutrikdė visuomenės rimtį, bei pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Šie kaltinamojo veiksmais teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas buvo nuo 2020-01-12 03:15 val. iki 2020-01-12 09:06 val. Jam paskirta karomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62, 71, 72).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis yra neteistas (teistumas išnykęs) , teisiamas pirmą kartą, todėl skiriant bausmę turi būti laikomasis BK 55 straipsnio nuostatų, numatančių, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Kaltinamasis yra nedirbantis, nevedęs, neteistas, administracine tvarka nebaustas, duomenų apie gydymąsi psichiatrine tvarka ar buvimą priklausomybės ligų įskaitoje, nepateikta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į BK 55 straipsnio. Įvertinus tai, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 3 dalis numato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra neteistas, kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra spontaniškas, veikos padarymo aplinkybės ir asmenybė nėra tokia, kad būtų tikslina kaltinamajam skirti intensyvią priežiūrą visą laisvės apribojimo laikotarpį, todėl intensyvi priežiūra neskiriama.

Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusysis D. F., prašydamas priteisti iš kaltinamojo 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Kaltinamasis nesutiko su ieškinio reikalavimais, kadangi nepripažino paties nusikaltimo padarymo fakto. Nukentėjusysis savo ieškinį grindė tuo, kad patyrė fizinį skausmą, stresą, negalėjo dirbti, vartojo vaistus, lankėsi pas gydytojus, atliko tyrimus.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nukentėjusysis, liudytoja L. V. ir liudytojas D. J. patvirtino, kad po smūgio nukentėjusiajam ant smilkinio buvo iššokęs didelis guzas, kas patvirtina, kad smūgis buvo stiprus. Dėl smūgio nukentėjusysis patyrė sužalojimą, poodinę kraujosruvą viršugalvio kairėje, kas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Kadangi nukentėjusysis turi aneurizmą, dėl ko labai išsigando, kvietė greitąją, atliko papildomus medicininius tyrimus. Taigi, nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, tiek dėl pačių veiksmų, kurie atlikti viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims ir jo sužadėtinei, taip pat dėl jais sukelto fizinio skausmo. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas. Be to, pats netikėto užpuolimo viešoje vietoje faktas, fizinio smurto viešoje vietoje panaudojimo faktas be jokios priežasties bet kokiam asmeniui sukelia psichologinį stresą, baimę, pažeminimą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Įvertinus visa tai, bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, reikalaujamos žalos dydį, teismas pripažįsta ieškinį pagrįstu dėl 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 72,42 eurų ieškinį, kadangi dėl sužalojimo buvo teikiamos medicininės paslaugos D. F.. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo atlikta kompiuterinė tomografija ir konsultuotas neurologo. Paslaugų kaina 72,42. Kadangi kaltinamasis pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką nukentėjusiojo D. F. atžvilgiu, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Į bausmės laiką įskaityti L. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-01-12 03:15 val. iki 2020-01-12 09:06 val., t.y. 1 dieną, kas vadovaujantis BK 65 straipsniu atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.

D. F. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš L. L. 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo D. F. naudai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo L. L. 72,42 eurų žalos atlyginimą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 212 3551 el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.