- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- 1S-85-898/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01773-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- L. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl L. L. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. L. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį L. L. bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenims, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Į nuteistajam paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 12 d. 03.15 val. iki 2020 m. sausio 12 d. 09.06 val. (1 diena), prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 10 d.
2. 2022 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl nuteistajam L. L. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme. Probacijos tarnybos teikimas motyvuojamas tuo, kad L. L. bausmės vykdymo laikotarpiu neįvykdė teismo skirto įpareigojimo, nors nuteistajam buvo primenamos įpareigojimo neįvykdymo pasekmės ir raginama pradėti dirbti nemokamus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl nuteistajam L. L. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę tenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę. Į nuteistajam paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 12 d. 03.15 val. iki 2020 m. sausio 12 d. 09.06 val. (1 diena), prilyginant vienai arešto parai. Teismas nustatė, kad nuteistasis L. L., nesant objektyvių priežasčių, neįvykdė vienintelio teismo nuosprendžiu jam paskirto įpareigojimo per 1 metus ir 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. nemokamų darbų. Teismas nurodė, jog nuteistasis nelinkęs prisiimti atsakomybės už savo elgesį, turėdamas galimybę vykdyti jam teismo skirtą įpareigojimą, sąmoningai jo nevykdė savalaikiai, nors ne kartą buvo įspėtas probacijos skyriaus specialistų dėl teisinės atsakomybės už teismo įpareigojimo nevykdymą, dėl ko teismas nusprendė, jog L. L. vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę ir yra pagrindas šią bausmę jam pakeisti arešto bausme.
II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Skundu nuteistasis L. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu netenkinti; arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį ir sumažinti paskirtos arešto bausmės dydį, nustatant ne daugiau 23 arešto parų. Taip pat prašoma skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
4.1. Skunde pažymima, jog nuo 2020 m. birželio 18 d. probacijos metu L. L. nepadarė naujų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų, reguliariai registravosi Užimtumo tarnyboje, bendravo su probacijos skyriaus darbuotojais, vykdė jam sudarytą planą, tačiau neišdirbo jam skirtų neatlygintinų 80 val. darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
4.2. Pareiškėjo vertinimu, bausmės pakeitimas griežtesne šiuo atveju pernelyg skubotas, nes nuteistasis L. L. nėra pavojingas visuomenei. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar laisvės apribojimo bausmės pakeitimas į areštą yra proporcinga priemonė, ar nebuvo pagrindo nustatyti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų, draudimų, ar intensyvios priežiūros nuteistajam.
4.3. Teigiama, jog, priimant skundžiamą sprendimą, nebuvo įvertinta tai, jog nuteistasis L. L. gyvena kartu su neįgalia mama, kuriai yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir kuria pastarasis rūpinasi. Pažymima, jog turėdamas 9 klasių išsilavinimą, L. L. negali susirasti gerai apmokamo ir kvalifikuoto darbo, tačiau stengiasi užsidirbti pinigų dirbdamas nekvalifikuotus, neoficialius bei mažai apmokamus darbus, stengdamasis prisidėti prie buto, kuriame gyvena kartu su mama, išlaikymo.
4.4. Taip pat skunde pažymima, jog L. L. gaudavo pajamų – socialinių išmokų iš Užimtumo tarnybos ir Valstybinio socialinio draudimo gaunamų pajamų, kurių nepakako pragyvenimui. Nepaisant to, iš L. L. sąskaitos, antstoliui vykdant išieškojimą, buvo nuskaitomos piniginės lėšos, kas patvirtina, jog L. L. nevengia išmokėti susidariusio įsiskolinimo.
4.5. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, kad klausimas dėl laisvės apribojimo pakeitimo į areštą buvo sprendžiamas pirmą kartą. Taip pat neįvertino fakto, jog jis buvo išdirbęs beveik ketvirtadalį valandų, t. y. 15 valandų iš 80, dėl ko paskirta 90 parų arešto bausmė yra neproporcinga, todėl, atsižvelgiant į likusią neišdirbtų valandų dalį, mažintina iki 23 parų arešto, t. y. 1/4 išdirbtų valandų padalinus iš 90 parų arešto.
4.6. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis laiku neišdirbo visų jam priskirtų nemokamų darbų valandų, dėl ko gailisi, tai vertina neigiamai, nurodo, jog šiuo metu imasi veiksmų ir siekia atidirbti likusias valandas. Pabrėžia, jog bausmės vykdymo laikotarpiu neturėjo darbo, rūpinosi mama, dirbo atsitiktinius ir mažai apmokamus darbus, antstoliui mokėjo skolą, o dėl taikomų apribojimų dėl Covid 19 ligos plitimo grėsmės įpareigojimo vykdymas buvo apsunkintas – buvo reikalaujama skiepytis, ko pareiškėjas vengė, nebuvo skiriama pakankamai darbo valandų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
6. Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimą ir skundų nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnis. Skundu nuteistasis L. L. prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis minėto straipsnio 6 dalimi, teismo posėdį, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat jo gynėjas, privaloma rengti tik, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Kitais atvejais, apie būtinybę nagrinėti skundą teismo posėdyje sprendžia teismas. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis skundu prašo palengvinti jo padėtį ? panaikinti skundžiamą nutartį, kuria laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista arešto bausme, todėl spręsti ar rengti teismo posėdį palikta teismo diskrecijai. Susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei nuteistojo skundo argumentais, teismas objektyvios būtinybės rengti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatė, jokių konkrečių aplinkybių, kurios būtų sąlygojusios būtinybę rengti teismo posėdį, nenurodė ir pareiškėjas. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo alternatyvaus prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
7. Pagal BPK 353 straipsnio 2 dalį, 362 straipsnio 1 dalį, teismas bausmę vykdančios įstaigos teikimu laisvės apribojimo bausmę gali pakeisti kita bausme arba jos atlikimo sąlygas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatytais atvejais. BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo L. L. skundu ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, jog nuteistasis bausmės vykdymo laikotarpiu vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę, pagrįstai tenkino probacijos tarnybos teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę. Skundžiama nutartis priimta laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, pagrįsta nagrinėjamos asmens bylos duomenimis, išsamiai įvertinus visas procesiniam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti ar keisti šios nutarties nėra teisinio pagrindo.
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, L. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskyrus 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo metu buvo paskirti įpareigojimai: 1) keičiant gyvenamąją vietą informuoti probacijos tarnybą; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenims, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) atsiskaityti už paskirto įpareigojimo vykdymą. Taigi, faktiškai nuteistajam buvo paskirtas vienintelis įpareigojimas – išdirbti nemokamus darbus. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam nuosprendyje apibrėžtam laikotarpiui yra nustatomi įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, jų laikymasis yra privalomas, dėl ko kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011).
10. Remiantis teismui skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2020 m. gruodžio 18 d., 2020 m. gruodžio 30 d. buvo sudarytas nuteistojo bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, nuteistasis supažindintas su paskirtu įpareigojimu bei bendrosiomis bausmės atlikimo sąlygomis, jam išaiškinta teisinė atsakomybė už vengimą vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą (a. b. l. 13-17). Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad bausmės vykdymo metu nuteistasis iš paskirtų 80 val. išdirbo 15.30 val. labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“, kas nesudaro ir penktadalio paskirto privalomo įpareigojimo įvykdymo termino. Analizuojant priežastis, kodėl nuteistais tinkamai neįgyvendino jam paskirto įpareigojimo, buvo nustatyta, jog 2021 m. gruodžio mėn. – 2022 m. sausio 4 d. laikotarpiu, nepaisant probacijos tarnybos 2021 m. kovo 9 d. suteiktų darboviečių kontaktų, nuteistasis dirbti nepradėjo, dėl ko ne kartą – 2021 m. rugsėjo 8 d., 2021 m. lapkričio 9 d., 2021 m. gruodžio 2 d., 2021 m. gruodžio 14 d., buvo įspėtas dėl teisinių pasekmių, nuteistajam nevykdant skirto įpareigojimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog paskirtą įpareigojimą nuteistasis pradėjo vykdyti tik 2022 m. sausio mėn., žinodamas, jog laisvės apribojimo bausmės atlikimo terminas pasibaigia 2022 m. vasario 15 d.
11. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje teismo nutartyje, vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatyto įpareigojimo nevykdymas, nustačius, jog nuteistasis turėjo galimybę įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą, tačiau sąmoningai jo nevykdė. Nagrinėjamu atveju nuteistasis bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojimų nevykdymą pateisino iš esmės išskirtinai asmeninių poreikių tenkinimu, nesusijusių su bausmės vykdymu, pavyzdžiui, užimtumu įgyjant specialiąją teisę – vairuoti transporto priemones. Remiantis tiek nagrinėjamos bylos duomenimis, tiek pareiškėjo skundo argumentais matyti ir tai, jog nuteistasis bausmės vykdymo laikotarpiu nedirbo, pastarojo teigimu, negalėdamas įsidarbinti dėl savo kvalifikacijos, dėl ko pagrindinės jo pajamas sudarė gaunamos socialinės išmokos, taigi, byloje nustatytos objektyvios aplinkybės, rodančios realų nuteistojo užimtumą, suteikia pagrįstą pagrindą teigti, kad nuteistajam nebuvo apsunkinta galimybė per 1 metų ir 2 mėnesių laikotarpį įvykdyti vienintelį teismo paskirtą įpareigojimą – išdirbti 80 val. nemokamų darbų, tokiu būdu įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje. Nagrinėjamu aspektu skunde apeliuojama į tai, kad nuteistajam nebuvo skiriama pakankamai darbo valandų, tačiau tai paneigia ne tik byloje aptarta faktinė aplinkybė, jog nuteistasis virš vienerių metų nevykdė jam paskirtos bausmės, t. y. sąmoningai nevykdė jam paskirto įpareigojimo 2021 m. gruodžio mėn. – 2022 m. sausio 4 d. laikotarpiu, nesant tam objektyvių pateisinančių priežasčių, tačiau ir tai, kad su nuteistuoju suderinus darbo grafiką šis sutartu laiku į darbą neatvyko – „(duomenys neskelbtini)“ atstovas informavo, jog nuteistasis neatvyko pagal iš anksto suderintą grafiką nei 2022 m. vasario 3 d., nei 2022 m. vasario 4 d. (a. b. l. 30). Be to, nuteistajam 2022 m. vasario 1 d. nurodžius, jog nespėja išdirbti paskirtų valandų, probacijos tarnyba pateikė papildomą darbo pasiūlymą dirbti seniūnijoje, tačiau ir šio pasiūlymo nuteistasis atsisakė.
12. Aptartų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis viso bausmės vykdymo laikotarpiu sąmoningai neatlikinėjo paskirtų nemokamų darbų, nepaisant sistemingų įspėjimų dėl paskirto įpareigojimo neįvykdymo teisinių padarinių. Pastarasis, suvokdamas, kad nespėja laiku įvykdyti teismo paskirto įpareigojimo, jo tinkamai įgyvendinti ir neketino – neatvyko į darbovietę pagal iš anksto suderintą grafiką, atsisakė kitų – alternatyvių darbų, institucijai pateikus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme iki institucijos teikimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nesuėjus paskirtam bausmės terminui, t. y. 2022 m. vasario 15 d., neatliko bent dalies likusių paskirtų nemokamų darbų. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina nuteistojo nenorą atlikti valstybės paskirtos prievartos priemonės, atsainų požiūrį į nuosprendžio privalomumą (BPK 346 straipsnis), o sistemingi skatinimai įvykdyti paskirtą įpareigojimą, išaiškinant bausmės nevykdymo teisines pasekmes, rodo tai, kad L. L., suvokdamas gresiančias neigiamas teisines pasekmes, netinkamai vykdant laisvės apribojimo bausmę, sąmoningai ir piktybiškai nevykdė paskirto įpareigojimo, nors jį įvykdyti privalėjo ir tam buvo sudarytos visos reikiamos sąlygos. Šiame kontekste analizuojant pareiškėjo skundo argumentus pastebėtina tai, jog konstatavus, kad nuteistasis sąmoningai vengia atlikti jam paskirtą bausmę, kas liudija tai, jog nuteistajam paskirta mažiau formalizuota laisvės apribojimo bausmė neatitinka nuteistojo asmenybės, dėl ko nėra pakankama bausmės paskirčiai pasiekti, nurodomas galimas teikimų kartotinumas ar faktas, jog asmuo laikėsi imperatyvių draudimų nedaryti nusikalstamų veikų ar nenusižengti įstatymams, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi bausmės paskirtis pasireiškia ir asmens nubaudimu, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Šis principas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens ar jo šeimos narių interesais, jų poreikiais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties, o, esant skunde deklaruojamam pagrįstam poreikiui nuteistojo motinos priežiūrai, ši arba jos globėjas ar rūpintojas dėl socialinių paslaugų skyrimo gali kreiptis Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos apraše nustatyta tvarka (Valstybės žinios, 2006 m. balandžio 20 d., Nr. 43-1571).
13. Byloje nustatytas teismo įpareigojimo nevykdymas, turint realią galimybę pastarąjį įvykdyti, nesant tam pateisinamų objektyvių, nepriklausiusių nuo nuteistojo valios ar pažiūrų, priežasčių, leidžia spręsti, kad nuteistasis sąmoningai vengė atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, taigi, nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Šiame kontekste įvertinus tai, jog nuteistasis tinkamai neįvykdė vienintelio teismo paskirto įpareigojimo, nepaisant probacijos tarnybos raginimų, teismas sprendžia, jog papildomų įpareigojimų ar draudimų paskyrimas, nesant nuteistojo realių pastangų, nebūtų tikslingas, o įvertinus tai, jog laisvės apribojimo bausmės terminas pasibaigė 2022 m. vasario 15 d., šie taip pat nebūtų realiai įgyvendinti. Įvertinęs aptartas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas laisvės apribojimo bausmę į 90 parų areštą, nepažeidė BK 49 ir 65 straipsniuose numatytų bausmių keitimo taisyklių, jas pritaikė tinkamai, todėl nuteistojo skundas atmetamas. Pastebėtina tai, jog laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles, kurios nenumato galimybės į paskirtos bausmės laiką įskaityti atlikto įpareigojimo laikotarpio ar atitinkamai sumažinti jo dalį. Nustačius, jog nuteistasis vengė atlikti jam paskirtą bausmę, pripažįstama, jog paskirta bausmė nėra atlikta, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BK 49 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu ir nuteistajam nuosprendžiu skirtą ir neatliktą 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeitė į maksimalią, įstatyme už nusikaltimo padarymą numatytą, 90 parų arešto bausmę, kuri negali būti laikoma neproporcinga ar neteisinga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo L. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.