Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aurelijaus Rauckio,

dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. ir Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. A. nuteistas už tai, kad po 2010 m. gruodžio 11 d., žinodamas, kad jo turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis priemonėmis, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neturėdamas pakankamai teisėtų pajamų, įgijo ir nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą – 213 327 litus.

2. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad nors A. A. kaltu neprisipažįsta, jo kaltė įrodyta specialistės J. M. parodymais, 2012 m. balandžio 23 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, 2013 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma, kuria patikslinti A. A. pajamų išlaidų balansai už 2007-2011 metus įvertinus priešpriešinę informaciją, (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštais, V. K. mokestinio tyrimo (veiklos analizės) rezultatų ataskaita dėl galimybės paskolinti A. A. pagal 2009 m. rugsėjo 5 d. skolos raštelį 150 000 Lt, pagal 2009 m. gruodžio 15 d. skolos raštelį 70 000 Lt, gauta informacija, kad V. K. galėjo disponuoti ne didesne piniginių lėšų suma nei 114 630 Lt, Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktais, sprendimu, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisijos) sprendimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kuriuo nuteistas V. K.. Liudytojų parodymus, jog jie skolino A. A. pinigus, teismas atmetė, kadangi Mokesčių administratorius, atlikdamas fizinių asmenų mokestinius tyrimus, nustatė, jog R. K., S. A. M., A. M. ir M. G. neturėjo finansinių galimybių paskolinti pinigus, jog liudytojai L. B., S. A. M., A. M. patys naudojosi banko kreditais, mokėjo palūkanas, kaltinamajam skolino pinigus be jokio atlygio, negrąžinus paskolų, paskolų grąžinimo terminų pratęsimai nebuvo įforminti raštu, nesikreipta į teismą, kad būtų imtasi kokių nors realių veiksmų skoloms išieškoti, minėti sandoriai akivaizdžiai nepagrįsti ekonomine logika, sudaryti akivaizdžiai kreditoriams nenaudingomis sąlygomis, o V. K. neturėjo galimybės ir neskolino A. A. pinigų. A. A. nedeklaravo pajamų, nuo šių pajamų nemokėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 27 straipsnio nuostatas, už tai jam buvo skirta bauda bei paskaičiuoti delspinigiai. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nors A. A. už Mokesčių administravimo įstatymo pažeidimus jau nubaustas administracine tvarka, nėra pagrindo baudžiamąją bylą nutraukti.

3. Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, baudžiamąją bylą nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pažeidimų, bylos duomenis įvertino paviršutiniškai, vienpusiškai ir nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo įvykio situaciją bei jo aplinkybes, kas lėmė nevisapusišką, neišsamų baudžiamąjį procesą ir neteisingą, nepagrįstą, faktinių aplinkybių neatitinkantį nuosprendžio priėmimą. Teismas rėmėsi tik vieninteliu dokumentu – 2016 m. gruodžio 7 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nors minėtas patikrinimo aktas patvirtintas nuslepiant nuteistajam reikšmingus dokumentus, priimant su jokiais teisės aktais nesuderinamus sprendimus, nepatikrinus pirminių originalių dokumentų, o remiantis tik kompiuterio suvestine, už kurios tikslumą niekas neprisiėmė atsakomybės. Visi nuteistojo pateikti argumentai, paaiškinimai, dokumentai, faktinės aplinkybės, liudininkų parodymai, kurie daugelį kartų buvo apklausti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (toliau – FNTT) ir teisme, atmesti. Be to, teismas nesivadovavo principu, kad visos ginčytinos aplinkybės vertinamos kaltinamojo naudai.

3.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu VMI atstovė J. M. patvirtino kad jokių piniginių lėšų A. A. už įmones UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. M. įmonė neįnešė, bet buvo priskaičiuotas GPM, delspinigiai ir bauda už būsimas galimas pajamas. VMI atstovė J. M. nuslėpė svarbų dokumentą – 2014 m. kovo 21 d. buvusio direktoriaus pasirašytą pažymą, kurią teismui pateikė nuteistojo advokatė, ir net teismui melavo, kad tokio dokumento ji nėra mačiusi, nors šio dokumento pagrindu 2016 metais formuoti klausimai buvusiam direktoriui P. M.. Tokiu būdu VMI atstovė J. M., turėdama 2014 m. kovo 21 d. buvusio direktoriaus pasirašytą pažymą ir 2016 m. spalio 12 d. direktoriaus P. M. atsakymus ir paaiškinimus, kad jokių grynų pinigų A. A. neįnešė ir negavo, traktavo kaip būsimas galimas A. A. pajamas ir buvo priskaičiuota GPM, delspinigiai ir bauda. VMI atstovė J. M., pasirašydama mokesčių mokėtojo A. A. 2012 m. balandžio 23 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą, net nepareikalavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių originalių dokumentų, nors tam turėjo visas galimybes- įmonė buvo veikianti, neturėjo įsiskolinimų valstybės biudžetui. Netikrindama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių dokumentų, vadovaudamasi tik kompiuterio suvestine, už kurios tikslumą niekas neprisiėmė atsakomybės, VMI atstovė J. M. turėjo vienintelį tikslą- visus netikslumus ir neaiškumus esančius kompiuterinėje buhalterijos programoje ir nepargrįstus pirminiais originaliais buhalterinės apskaitos dokumentais, paversti A. A. nusikalstama veikla. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nieko nepasisakė.

3.3. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad priimant A. A. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį buvo pažeistas non bis in idem principas. Nuosprendžiu paskirta bauda už tas pačias lėšas, už kurias baudą skyrė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

3.4. Be to, nuteistojo tvirtinimu, visas šis baudžiamasis procesas yra tik siekis su juo susidoroti dėl A. N. nesumokėtų 70 000 litų. Pastarasis, padedamas valstybės institucijų, išvengė atsakomybės už 1 174 610 litų iš įmonės bei 241 193,14 litų mokesčių valstybei pasisavinimą, o A. A. ir jo dukters atžvilgiu buvo pasielgta visiškai kitaip. Prokuroras A. S., nepateikęs jokių įtarimų ar kaltinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, areštavo bankines sąskaitas ir prekių likučius, dėl ko bendrovė galiausiai bankrutavo. A. A. neteko įmonės ir pajamų šaltinio. Pažeidžiant dvigubo baudimo negalimumo principą, jau beveik 10 metų vyksta 5 teisminiai procesai nuteistojo atžvilgiu, kuriuose nagrinėjama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija. Po 10 metų teisminių procesų ir dviejų teismo ekspertizių yra nustatoma, kad A. A. PVM negrobstė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei neskolinga. Tuomet prokuroras A. S., toliau įgyvendinamas planą, kad gyvenimas apeliantui taptų nebemielas, nuslėpdamas dalį PVM faktūrų vienoje baudžiamojoje byloje, taip padedant išvengti baudžiamosios atsakomybės A. N., pateikia minėtas 2011 metais išrašytas PVM sąskaitas faktūras kitoje, 2018 metais naujai iškeltoje byloje, o tuo pačiu pamiršo specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) ir galutinai leido A. N. pasisavinti 1 174 610 Lt iš įmonės ir 241 193,14 litų mokesčių nesumokėtų valstybei.

3.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į prokuroro V. Rinkevičiaus veiksmus. Teigiama, kad pastarasis, neturėdamas tam leidimo, prisijungė prie nuteistojo dukters banko sąskaitų ir pamatė teisėtai banko pavedimu gautą 60 000 litų paskolą ir be jokio pagrindo jo dukrai iškėlė baudžiamą bylą dėl šios paskolos. Tuomet vieno pavedimo patikrinimas pavirto į tūkstančių dokumentų pristatinėjimą prokuroro nurodymu. Po beveik trejų metų prokuroro vykdyto ikiteisminio tyrimo šis nutrauktas, tačiau, nuteistojo įsitikinimu, tokiais veiksmais jam buvo pasiųsta žinutė, kad su dukra taip buvo pasielgta iš principo, nors nieko nusikalstamo ji nepadarė.

4. Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš A. A. konfiskuoti 61 783,76 Eur (ekvivalentas litais – 213 327 Lt) kaip nusikalstamos veikos rezultatą ar minėtai pinigų sumai proporcingą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje baudžiamojoje byloje per visą jos nagrinėjimą niekas nėra pareiškęs reikalavimų į minėtas pinigines lėšas, todėl šios lėšos yra laikytinos nusikalstamos veikos rezultatu, ir sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuotinos valstybės naudai.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. A. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

6. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma konfiskuoti iš nuteistojo A. A. pinigines lėšas, kurios yra BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos rezultatas, o nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis dėl A. A. kaltės padarius BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė draudimą bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką (non bis in idem), nes A. A. iš esmės dėl tos pačios veikos jau yra nubaustas administracine tvarka, teigiama, kad šia ir kitomis A. A. atžvilgiu nagrinėjamomis bylomis yra siekiama susidoroti su nuteistuoju. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio nuostatomis, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl non bis in idem principo pažeidimo

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir patikrinusi skundžiamą nuosprendį nuteistojo A. A. apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados buvo padarytos remiantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, išskyrus aplinkybes, nulėmusias išvadą, kad A. A. nėra antrą kartą persekiojamas ir baudžiamas už tuos pačius veiksmus. Todėl nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 327 straipsnio 1 punktas).

8. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. A. po 2010 m. gruodžio 11 d., žinodamas, kad jo turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis priemonėmis, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neturėdamas pakankamai teisėtų pajamų, įgijo ir nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą – 213 327 litus. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina specialistės J. M. paaiškinimai, kurių teisingumu teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti, bei rašytiniai byloje esantys įrodymai. Specialistės paaiškinimai sutapo su rašytiniuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis. 2012 m. balandžio 23 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. A. mokestinio tyrimo konstatuota, kad A. A. 2010-2011 metais patirtos išlaidos viršija gautas pajamas. Tyrimo metu nustatyta, kad L. B., S. P., A. K., M. G. neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolą A. A.. V. C. mokėtojui nepateikus visos informacijos apie paskolos gavimo aplinkybes, nenurodžius tarpininko duomenų, nesant galimybės surinkti priešpriešinę informaciją, ši paskola, kaip kelianti abejonių, nevertinta (1 t., b. l. 7-32). 2013 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodytos priežastys, dėl kurių buvo atliktas A. A. mokestinis tyrimas. Iš šiame rašte išdėstytų duomenų matyti, kad A. A. kontrolės procedūros buvo pradėtos, kadangi atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą dėl FNTT 2011 m. spalio 5 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos apie pinigines operacijas didelėmis sumomis, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų apskaitos dokumentų duomenimis įmonė buvo skolinga akcininkui A. A. 2011 m. lapkričio 10 d. – 1 386 000 Lt. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) patikrinimų skyriuje atliktas 2007 - 2011 metų laikotarpio A. A. mokestinis tyrimas, kuris įformintas surašant 2012 m. balandžio 23 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad mokėtojo pateiktos ir surinktos informacijos duomenimis, vertinant išlaidų (taip pat ir suteiktų paskolų) atitikimą gautoms pajamoms, mokėtojui nustatytas piniginių lėšų trūkumas: 2010 metais – 62 815 Lt, 2011 metais – 227 604 Lt. Mokestinis patikrinimas atliktas negavus duomenų iš (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (1 t., b. l. 4-32). (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) patikrinimų skyriaus 2013 m. gegužės 16 d. pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) patikrinimų skyriuje pagal 2012 m. sausio 10 d. VMI raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją atliktos A. A. kontrolės procedūros, siekiant įvertinti mokėtojo išlaidų atitikimą gautoms mokesčių įstatymų nustatyta tvarka apmokestintoms/neapmokestintoms pajamoms. Šioje pažymoje nurodyta, kad mokėtojas (A. A.) 2011 metais galimai gavo 237 104 Lt kitų pajamų iš nenustatytų, mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių (1 t., b. l. 33-36). Esant tokiems duomenims bei bylos nagrinėjimo metu išklausius liudytojų parodymus apie suteiktas paskolas bei gavus naujų įrodymų apie A. A. mokestinių prievolių vykdymo teisingumą, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi VMI buvo pavesta atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą, kurį atlikus, 2016 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad mokėtojo (A. A.) pajamas 2011 metais viršijanti suma 213 327 Lt yra gautos kitos pajamos iš nenustatytų, mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių (11 t., b. l. 151-183). Nėra pagrindo abejoti minėtuose patikrinimo aktuose ir kituose VMI pateiktuose dokumentuose, kurių pagrindu buvo darytos patikrinimo aktų išvados, užfiksuotų duomenų teisingumu. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 19 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) nuostatas mokestinio patikrinimo akto rezultatai įsigalioja tik juos patvirtinus sprendimu. Nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta 2017 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (12 t., b. 36-56). Šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas VMI 2017 m. liepos 10 d. sprendimu dėl A. A. skundo (12 t., b. l. 25-36), Mokestinių ginčų komisijos 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. A. skundo (12 t., b. l. 66-95), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimu (12 t., b. l. 115-126) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi (12 t. b. l. 139-152). Tad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas apie tai, kad A. A. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neturėdamas pakankamai teisėtų pajamų, įgijo ir nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą – 213 327 litus, pagrįstai vadovavosi minėtuose mokestinio patikrinimo aktuose užfiksuotais duomenimis.

9. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) patikrinimų skyrius, kaip jau anksčiau minėta, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. pavedimu atliko pakartotinį mokesčių mokėtojo A. A. gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Patikrinimo metu be kita ko nustatyta, kad 2011 metais A. A. faktiškai patirtos išlaidos 213 327 Lt viršijo gautas pajamas, nustatyta, kad šios lėšos yra gautos kitos pajamos iš nenustatytų, mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių. Mokėtojas, pažeisdamas GPMĮ (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija) 22 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2011 metais gautų kitų pajamų (213 327 Lt) nedeklaravo, nuo šių pajamų GPM neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo. Patikrinimo rezultatai buvo įforminti 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame dėl nustatytų pažeidimų buvo papildomai apskaičiuota 26 054,22 Eur GPM, iš jų už 2011 metus 9308,39 Eur. (11 t., b. l. 151-183). 2017 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas minėtas patikrinimo aktas. Atsižvelgiant į patikrinimo akte nurodytas aplinkybes, kad mokėtini mokesčiai mokėtojui apskaičiuoti taikant MAĮ 67 ir 70 straipsnio nuostatas bei į tai, kad pajamoms pagrįsti pateiktas suklastotas paskolos dokumentas, nuo papildomai apskaičiuotos 26 054,22 Eur GPM sumos mokėtojui skirta 30 procentų dydžio bauda. A. A. papildomai apskaičiuota 26 054,22 Eur GPM, GPM delspinigiai 16 352 Eur, be to paskirta 7816 Eur GPM bauda. Iš viso mokesčių, baudų ir delspinigių 50 222,22 Eur. (12 t., b. 36-56). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šis sprendimas buvo skundžiamas, bet tiek ikiteisminėje skundų nagrinėjimo stadijoje, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutine ir neskundžiama nutartimi A. A. skundai atmesti.

10. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog už pažeidimą, kuris šioje byloje inkriminuotas A. A. kaip nusikaltimas, jau pritaikyta administracinė atsakomybė, – jam ne tik priskaičiuotas papildomai privalomas sumokėti gyventojų pajamų mokestis, delspinigiai, tačiau ir skirta bauda. Todėl nagrinėjamu atveju būtina spręsti, ar nebuvo pažeistas non bis in idem (draudimo pakartotinai bausti už tą pačią vieką) principas, ką darė ir apylinkės teismas, tačiau šio teismo išvados dėl non bis in idem principo nagrinėjamoje byloje neatitinka tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu suformuotos teismų praktikos.

11. Vertinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą šiuo aspektu, pažymėtina, jog BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Būtent šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje.

12. Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime nurodė, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn, taip pat asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, jei juose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko), iš jos 31 straipsnio (inter alia, 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai). Konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas non bis in idem principo aiškinimą, yra nurodęs, kad tokio principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, t. y. identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus, neatskiriamai susijusius su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta, dėl kurių baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-788/2015, 2K-7-29-942/2016).

14. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką nustatant, ar teisės pažeidimas kvalifikuotinas kaip baudžiamasis, yra taikytini trys kriterijai: teisės pažeidimo priskyrimas pagal vidaus teisę, teisės pažeidimo pobūdis ir galimos sankcijos pobūdis bei griežtumo laipsnis. Pažymėtina, kad EŽTT praktikoje taikant nurodytus kriterijus paprastai pripažįstama, kad mokesčių teisės pažeidimai, už kuriuos skiriamos mokestinės baudos, laikytini baudžiamaisiais Konvencijos prasme (2002 m. liepos 23 d. sprendimas byloje J. prieš Švediją, peticijos Nr. 34619/97; 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimas byloje J.prieš Suomiją, peticijos Nr. 73053/01; 2010 m. sausio 5 d. sprendimas byloje Impar LtD. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 13102/04; 2012 m. balandžio 17 d. sprendimas byloje Steininger prieš Austriją, peticijos Nr. 21539/07; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijų Nr. 24130/11 ir 29758/11). Analogiška pozicija, vadovaujantis pirmiau nurodytais kriterijais, išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-226/2014, 2K-31-628/2019). Pagal Mokesčių administravimo įstatymą skiriamos baudos yra baudžiamojo pobūdžio ir šios baudos už tą pačią teisei priešingą veiką negali būti taikomos kartu su baudžiamąja atsakomybe (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-183-648/2017, 2K-321-303/2018).

15. Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kaip ir Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, nedraudžia vykdyti dviejų procesų dėl tos pačios veikos, tačiau yra draudžiamas pakartotinis asmens baudžiamasis persekiojimas ir nubaudimas. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo yra baudžiamas jam taikant sankciją, kuri yra baudžiamojo pobūdžio; 2) ar asmuo baudžiamas už identiškus ar iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-183-648/2017).

16. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, asmuo, kuriam paskirta bauda pagal Mokesčių administravimo įstatymą, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tą pačią veiką, jeigu mokesčių administratorius baudą paskyrė pagal savo kompetenciją ir nepaaiškėjo naujų reikšmingų aplinkybių. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas non bis in idem (draudimo bausti už tą pačią veiką) principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-226/2014, 2K-31-628/2019).

17. Nagrinėjamu atveju vertinant A. A. padaryto pažeidimo pobūdį, atsižvelgiama į tai, kad jam 2017 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu už tai, kad nustačius, jog 2009 – 2011 metais A. A. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 603 481 Lt suma (2009 m. – 322286 Lt, 2010 m. – 67 868 Lt, 2011 m. – 213 327 Lt), t. y. A. A. minėtu laikotarpiu gavo 603 481 Lt nedeklaruotų pajamų, kurių šaltiniai mokesčių administratoriui nežinomi, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA103 „Dėl Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ 4.1 ir 6.3.3 punktais bei 2002 m. liepos 2 d. GPMĮ Nr. IX1007 nuostatomis, (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija A. A. apskaičiavo 26 054,22 Eur GPM, 16 352 GPM delspinigius ir skyrė 7816 Eur GPM baudą.

18. Taigi nagrinėjamu atveju esminiai abiejų veikų (A. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir mokestinio pažeidimo) požymiai sutampa, nes pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį apeliantui inkriminuotas turėjimas nuosavybės teise ir tų pačių pajamų, už kurias nebuvo sumokėti privalomi mokesčiai – 2011 metais 213 327 Lt. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, pagal teisės pažeidimo pobūdį A. A. padarytas pažeidimas, už kurį paskirta bauda mokesčių administratoriaus, vertintinas kaip „baudžiamasis“.

19. Be to, šį pažeidimą kaip baudžiamąjį non bis idem principo aspektu apibūdina ir bausmės bei atsakomybės pobūdis ir griežtumas. Pažymėtina, jog pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, asmuo gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nagrinėjamu atveju A. A. nuteistas už tai, kad jis tyčia padarė šį nusikaltimą, todėl vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi bei teisės pažeidimo padarymo metu galiojusiu BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu, jam galėjo būti skiriama iki 1 000 MGL dydžio bauda. Už mokestinę nepriemoką pagal bylai aktualiu laikotarpiu galiojusią MAĮ redakciją galėjo būti skiriama nuo 10 iki 50 procentų trūkstamos mokesčio sumos bauda, kuri yra palyginti griežta ir gali siekti labai dideles sumas, netgi viršijančias baudžiamajame įstatyme numatytos baudos viršutinę ribą. A. A. paskirta bauda įsikomponuoja į galimos kriminalinės bausmės ribas. Pažymėtina, jog mokestinių baudų pagrindinis tikslas – daryti spaudimą mokesčių mokėtojams siekiant, kad jie vykdytų savo pareigas, ir nubausti juos už šių pareigų pažeidimus. Tokia pat yra ir kriminalinės bausmės paskirtis (BK 41 straipsnio 2 dalis). MAĮ 139 straipsnyje nurodyti baudos dydžio nustatymo kriterijai iš esmės sutapo su BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas kriminalinę bausmę. Dėl šių aplinkybių A. A. padarytas pažeidimas, už kurį jam paskirta bauda administracine tvarka, taip pat kvalifikuotinas kaip „baudžiamasis“.

20. Nagrinėjamu atveju mokestinio ginčo kilmė, eiga ir dalykas leidžia konstatuoti, kad mokestinio ginčo tarp VMI ir A. A. dalykas buvo iš esmės tapatus baudžiamojoje byloje nagrinėtiems klausimams. Nagrinėjamoje byloje A. A. nuteistas už disponavimą tomis pačiomis lėšomis, tą patį turtą, kaip ir administracinėje byloje, kurioje jam skirta bauda. Tik administracinėje byloje buvo vertinamas ilgesnis laikotarpis (2009 -2011 m.), tačiau jis apėmė ir tą laikotarpį, kuris buvo nagrinėjamas baudžiamojoje byloje – 2011 metus. Byloje nėra duomenų, kad mokesčių administratorius baudą būtų paskyręs dėl klaidos. Jis tai padarė pagal savo kompetenciją, nustatytą tuo metu galiojusiame įstatyme. Naujų aplinkybių nepaaiškėjo.

21. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, darytina išvada, jog A. A. skundžiamu nuosprendžiu antrą kartą nubaustas už tą pačią veiką, už kurią jau buvo nubaustas administracine tvarka. Tokiu būdu buvo pažeistas non bis idem principas, t. y. pažeistas BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas draudimas persekioti asmenį antrą kartą už tą pačią veiką. Todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendis naikinamas kaip neteisėtas, baudžiamoji byla A. A. atžvilgiu nutraukiama.

22. Priėmus sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą dėl non bis in idem principo pažeidimo, nelieka pagrindo ir BK 72 straipsnio nuostatų taikymui – konfiskuoti prokuroro prašomą nusikalstamos veikos rezultatą – 61 783,76 Eur (ekvivalentas litais – 213 327 Lt) ar minėtai pinigų sumai proporcingą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrįstumo ir prokuroro veiksmų vertinimo

23. Nuteistojo apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama prokurorų veiksmų vertinimui, teigiama, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas siekiant susidoroti su apeliantu dėl to, kad jis nesumokėjo A. N. 70 000 litų. Didelė dalis skunde dėstomų argumentų nėra susiję su šia baudžiamąją byla, sąlygoti neigiamų emocijų dėl ne vieno su A. A. susijusio baudžiamojo proceso, yra deklaratyvūs, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas būtų buvęs atliekamas vykdant skunde minimo A. N. ar kitų asmenų neteisėtą reikalavimą, piktnaudžiaujant prokurorų įgaliojimais, o ne veikiant pagal prokurorų kompetencijos ribas ir vykdant prokurorų procesines funkcijas baudžiamajame procese. Pastebėtina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas FNTT Kauno apygardos valdyboje 2013 m. gegužės 29 d. gavus 2013 m. gegužės 27 d. VMI pranešimą, kuriame nurodyta, jog A. A. galimai neteisėtai praturtėjo, kadangi vertinant išlaidų atitikimą gautoms pajamoms, minėtam piliečiui nustatytas piniginių lėšų trūkumas (1 t. b. l. 1-3). Gavus duomenų apie nusikalstamą veiką, nustačius nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu A. A. už jo mokestinius pažeidimus nebuvo nubaustas administracine tvarka. Sprendimas jį nubausti priimtas teisminio nagrinėjimo metu, po to, kai baudžiamąją bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nutartimi VMI buvo pavesta atlikti pakartotinį A. A. mokestinį patikrinimą. Tad nėra jokio pagrindo išvadai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ir perduodant baudžiamąją bylą teismui, buvo siekiama susidoroti su apeliantu, juolab, kad mokestinių pažeidimų padarymas pasitvirtino, kas yra konstatuota galutinėje ir neskundžiamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartyje

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 327 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą tenkinti, Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendį panaikinti ir bylą A. A. atžvilgiu nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.