- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- eI3-1089-979/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00068-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jaltransa“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 14.15Kiti su aplinkos apsauga susiję klausimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Fomičiovos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jaltransa“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (pakeitimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja UAB „Jaltransa“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydama panaikinti arba sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. AS-106 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) paskirtą ekonominę sankciją – 7 136 Eur.
2. Pareiškėja skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:
2.1. Nebuvo jokių tyčinių veiksmų ar sąmoningo tikslo išvengti mokesčių mokėjimo, o tik per neapdairumą nepateiktos deklaracijos, todėl paskirta ekonominė sankciją yra per didelė ir turėtų būti mažinama iki mažesnės nei įstatyme nustatytos minimalios sankcijos, arba visiškai netaikoma.
2.2. Mokesčiai už naudingas iškasenas už 2022 m. I ketv. (1 070 Eur) ir 2023 m. II ketv. (1 914 Eur) buvo įtraukti į Bendrovės buhalterinę programą, atitinkamai 2022 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. liepos 31 d. padaryti pavedimai Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kas patvirtina, kad nebuvo tyčinių veiksmų ar sąmoningo tikslo išvengti mokesčių mokėjimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime prašo pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą, o dėl pareiškėjo prašymo sumažinti skirtą ekonominę sankciją – spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas nurodo, kad:
3.1. Atlikus Bendrovės mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 2021–2023 m. mokestinių laikotarpių apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimą (2024 m. spalio 23 d. patikrinimo aktas Nr. PA-4606 (toliau – Patikrinimo aktas)), nustatyta, kad Bendrovė savo apskaitoje ir Lietuvos geologijos tarnybai teiktoje ataskaitoje nurodė, jog 2022 m. I ketv. išgavo 2 000 m³ smėlio, 2023 m. II ketv. 3 000 m³ smėlio, bet šių laikotarpių Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų VMI nėra pateikta ir nedeklaruota išgavus 5000 m³ smėlio.
3.2. Bendrovė savo apskaitoje ir Lietuvos geologijos tarnybai teiktoje ataskaitoje nurodė, kad 2021–2023 m. laikotarpiu išgavo 37 000 m³ smėlio. Įvertinus markšeiderinių matavimų plane nurodytus smėlio gavybos kiekius, matyti, kad neapskaityta ir nedeklaruota dar 928 m³ smėlio: 2022 m. IV ketv. 426 m³, 2023 m. II-ąjį pusmetį 502 m³.
3.3. Nors 2022 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. liepos 31 d. buvo padaryti pavedimai VMI, tačiau šių lėšų negalima laikyti (užskaityti) konkrečiu tiksliniu mokesčiu. Mokestinės prievolės dydis VMI apskaitoje fiksuojamas deklaracijos pagrindu, o lėšos įmokėtos ne deklaracijos pagrindu, bus laikomos mokesčio permoka.
3.4. Pareiškėjas 2022 m. I ketv. deklaraciją pateikė 2024 m. rugpjūčio 16 d., o 2023 m. II ketv. deklaraciją 2024 m. rugsėjo 3 d., t. y. mokestiniam patikrinimui prasidėjus, ir nuo šio momento VMI apskaitoje užsifiksavo mokėtinos mokestinės prievolės dydis.
3.5. Departamentas priimdamas Sprendimą atsižvelgė į pareiškėjos pastabas, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pritaikė patį mažiausią įstatyme numatytą ekonominės sankcijos didinimo koeficientą (koeficientą 2), kadangi įstatymas nenumato galimybės taikyti mažesnį mokestį, nei numatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nustatyta, kad:
4.1. Departamentui atlikus patikrinimą (Patikrinimo aktas), be kita ko, nustatyta, kad:
4.1.1. 2022 m. I ketv. ir 2023 m. II ketv. mokestiniais laikotarpiais nedeklaruotas 5 000 m³ išgautas smėlio kiekis. Deklaracijos VMI pateiktos tik prasidėjus patikrinimui (2024 m. rugpjūčio 16 d. ir 2024 m. rugsėjo 3 d.), tačiau pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 6 dalies nuostatą – patikrinimo metu vertinamos iki patikrinimo pradžios mokesčio mokėtojo pateiktos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos.
4.1.2. Vertinat smėlio gavybos kiekius pagal markšeiderinių matavimų planus, markšeiderinių planų laikotarpis nesutampa su deklaracijų teikimo laikotarpiu, todėl perskaičiuotas faktinis išgauto smėlio kiekis atsižvelgiant į tuos mėnesius, kurie nepatenka į markšeiderinių matavimų apimtį: 2020 m. gruodžio mėn. ir 2023 m. gruodžio mėn. Bendrovė 2021–2023 m. privalėjo deklaruoti 37 928 m³, deklaravo – 32 000 m., t. y. nedeklaravo 5 928 m³ (2 000 m³ – 2022 m. I ketv., 3 000 m³ – 2023 m. II ketv., 928 m³: 2022 m. IV ketv. – 426 m³, 2023 m. II pusm. – 502 m³).
4.1.3. Lengvinančios aplinkybės: 1) gamtos ištekliai išgauti turint teisę juos išgauti toje vietoje; 2) išgauti ištekliai deklaruoti mokestinio patikrinimo metu; 3) bendradarbiauta su patikrinimą atlikusiu pareigūnu, pateikta prašoma informacija, padėta išsiaiškinti pažeidimą. Sunkinančių aplinkybių, nenustatyta.
4.1.4. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ekonominės sankcijos koeficiento dydžio nustatymo komisijos (toliau – Komisija) posėdžio 2024 m. spalio 21 d. protokolu Nr. ESP-10, už nedeklaruotą išgautą valstybinių gamtos išteklių (smėlio) kiekį apskaičiuota ekonominės sankcijos suma – 10 704 Eur, apskaičiuota taikant koeficientą 3.
4.2. Bendrovė teikdama pastabas dėl Patikrinimo akto, be kita ko, nurodė, kad:
4.2.1. Patikrinus 2021–2023 m. 10 ketvirčių, iš kurių 8 ketvirčiuose yra tinkamai pateiktos deklaracijos bei sumokėti mokesčiai valstybei. Nuo karjero eksploatavimo pradžios Bendrovė nebuvo susidūrusi su mokėjimų bei deklaravimo problemomis. Patikrinimo metu įmonės vyr. finansininkė pripažino savo apmaudžią klaidą, pateikė paaiškinimą dėl dviejų deklaracijų nepateikimo bei pateikė bankinius išrašus, iš kurių matyti padaryti pavedimai valstybei už iškasenas, kas tiksliai atitinka iškastą, bet nedeklaruotą kiekį. Tai galima vertinti, kad nebuvo jokių tyčinių veiksmų ar sąmoningo tikslo išvengti mokesčių mokėjimo.
4.2.2. Pagal Bendrovės apskaitą 2022 m. IV ketv. neapskaitytas iškasenų kiekis 426 m³, o 2023 m. II pusm. 502 m³ (iš viso 928 m³ naudingų iškasenų). Šie kiekiai minimalūs ir susiderinus su UAB „GIK projektai“ skaičiai buvo suapvalinti, deklaruoti metams pasibaigus.
4.2.3. Prašanti svarstyti Bendrovės pateiktas pastabas pakartotinai, netaikyti sankcijos už 2022 m. I ketv. bei 2023 m. II ketv. iškastus kiekius, koeficientą sumažinti iki 2 skaičiuojant nedeklaruotoms 928 m³ naudingoms iškasenoms.
4.3. Komisijos posėdžio 2024 m. gruodžio 9 d. protokolu Nr. ESP-19: 1) nepripažinta lengvinančia aplinkybe, kad nepateikus mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius deklaracijų už 2022 m. I ketv.ir 2023 m. II ketv. mokestine prievole buvo įvykdyta bankiniais pavedimais; 2) pakeistas ekonominės sankcijos koeficiento dydis į 2, atsižvelgiant į svarbias lengvinančias aplinkybes.
4.4. Sprendime, be kita ko, konstatuota, kad už nedeklaruotą išgautą valstybinių gamtos išteklių (smėlio) kiekį apskaičiuota ekonominės sankcijos, taikant koeficientą 2, suma yra 7136 Eur (2 140 Eur už 2022 m. I ketv., 532 Eur už 2022 m. IV ketv., 3 828 Eur už 2023 m. II ketv., 636 Eur už 2023 m. II pusmetį).
4.5. Pareiškėja kreipėsi į teismą, nurodydama, kad Sprendimas yra nepagrįstas, skirta ekonominė sankcija dėl laiku ir klaidingai nepateiktų deklaracijų yra per didelė ir turėtų būti mažinama iki mažesnės nei įstatyme numatyta minimali, arba visiškai netaikoma.
5. Įstatymas nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Įstatymo 2 straipsnis).
6. Mokesčio objektas yra išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai – naudingosios iškasenos, nurodytos Įstatymo 1 priede (taip pat ir smėlis), išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą Įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).
7. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikoma ekonominė sankcija. Ji apskaičiuojama šio Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento (nuo 2 iki 10). Ekonominės sankcijos koeficiento dydį, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsakomybę lengvinančiomis ir (ar) sunkinančiomis aplinkybėmis ir taisyklėmis, nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos vadovo sudaryta komisija (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytos asmens atsakomybę lengvinančio aplinkybės: 1) gamtos ištekliai išgauti turint teisę juos išgauti toje vietoje; 2) išgauti ištekliai panaudoti viešajam vandeniui tiekti; 3) pagal turimą leidimą išgautus išteklius asmuo deklaravo mokestinio patikrinimo metu; 4) asmuo iki patikrinimo pradžios pateikė deklaraciją apie be leidimo išgautus gamtos išteklius; 5) asmuo pats pranešė apie padarytą pažeidimą iki patikrinimo pradžios; 6) asmuo pripažino pažeidimą ir bendradarbiavo su patikrinimą atlikusiu pareigūnu, patikrinimo metu sudarė sąlygas pareigūnui atlikti patikrinimą, tirti pažeidimą, pateikė prašomą informaciją, padėjo išaiškinti šį pažeidimą; 7) kitos svarbios aplinkybės, kurias komisija pripažįsta lengvinančiomis aplinkybėmis.
8. Byloje nustatyta, kad pareiškėja pripažino pažeidimą, t. y., nors ir sumokėjo mokesčius valstybei, tačiau už 2022 m. I ketv. bei 2023 m. II ketv. iškastus smėlio kiekius laiku nepateikė deklaracijų VMI (iš 37 928 m³ laiku nepateiktos deklaracijos dėl 5 000 m³), be to, pripažįsta, kad neapskaitė ir nedeklaravo dar 928 m³ smėlio: 2022 m. IV ketv. 426 m³, 2023 m. II-ąjį pusmetį 502 m³. Departamento pareigūnai skirdami sankciją ir taikydami mažiausią Įstatyme nustatytą ekonominės sankcijos koeficientą – 2, įvertino tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino, kad: 1) gamtos ištekliai išgauti turint teisę juos išgauti toje vietoje; 2) išgauti ištekliai deklaruoti mokestinio patikrinimo metu; 3) bendradarbiauta su patikrinimą atlikusiu pareigūnu, pateikta prašoma informacija, padėta išsiaiškinti pažeidimą.
9. Pažymėtina, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos poveikio priemonės už deklaruotą ar nedeklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį – didesni mokesčio tarifai – administracinių teismų praktikoje vertinami kaip sankcijos už padarytus pažeidimus, susijusius su valstybinių gamtos išteklių naudojimu, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1106/2010; 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1546-602/2020; 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-106-624/2021 ir kt.).
10. Vertindama pareiškėjos argumentus dėl paskirtos sankcijos sumažinimo, ar jos panaikinimo, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą). Teisingumo principas įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei svarbias kitas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1033-822/2021). Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimą).
11. Taigi teismai, esant pagrindui, turi teisę koreguoti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos dydį, nes tai vertintina kaip sankcija, o ne mokestis, dėl to tokiais atvejais nėra pažeidžiamas ir valdžių padalijimo principas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėja neturėjo tikslo nuslėpti mokesčio už išgaunamus gamtos išteklius (smėlį), mokestis buvo sumokėtas, todėl iš esmės valstybės biudžetas nenukentėjo, be to, pareiškėja ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti, bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, t. y. imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Pareiškėjas akcentavo sunkią finansinę padėtį. Aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie Bendrovės finansinę padėtį, juolab, neprašė apskaičiuotą mokestį išdėstyti, nagrinėjamu atveju neeliminuoja teismui galimybės, įvertinus kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžiant dėl paskirtos sankcijos proporcingumo, sumažinti jos dydį.
12. Teisėjų kolegija vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paskirta 7 136 Eur bauda nėra proporcinga padarytiems pažeidimams, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas keisti Sprendime nustatytą ekonominės sankcijos dydį – skirtą sankciją mažinant 50 proc., t. y. pareiškėjai už Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatų pažeidimus skirti 3 568 Eur dydžio ekonominę sankciją. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus ir reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes, – laikytina, kad 3 568 Eur sankcija atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui. Teismo vertinimu, toks sankcijos dydis iš esmės yra teisingo dydžio teisiniams tikslams pasiekti bei nepažeidžiantis teisės principų, laikytina pakankama pareiškėjos atsakomybės užtikrinimo ir prevencijos priemonė, tačiau tuo pačiu finansiškai mažiau nuostolinga sankcija, kuri užtikrina proporcingą pusiausvyrą tarp pareiškėjos neišvengiamos atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą bei teisingumo ir protingumo kriterijų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jaltransa“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. AS-106 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, sumažinant paskirtą ekonominę sankciją iki 3 568 Eur.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.