- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-03
- Bylos Nr.
- eI3-2590-402/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04368-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos CPO LT
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymų agentūrai
- Trečiasis asmuo
- Europos socialinio fondo agentūra
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymų agentūrai, trečiasis suinteresuotas asmuo Europos socialinio fondo agentūra dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas viešoji įstaiga CPO LT (toliau – ir Pareiškėjas, CPO arba Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymų agentūros (toliau – ir Atsakovas, CPVA) 2024 m. liepos 10 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas, CPVA Sprendimas).
Skunde nurodė, jog ESFA, įgyvendindama projektą „Europos socialinio fondo agentūra – veiksmų programos administravimas“ Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0018 (toliau – Projektas), įsigijo programinės įrangos nuomos paslaugas viešosios įstaigos CPO LT (toliau – CPO LT) valdomo elektroninio katalogo (toliau – Katalogas) modulyje „Programinės įrangos nuomos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ (toliau – Pirkimas) dinaminės pirkimų sistemos (toliau – DPS) pagrindu atliko konkretų pirkimą Nr. CPO206524 (toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas 2021 m. rugsėjo 16 d., Pirkimo Nr. 563490. Skelbimas apie Pirkimą 2021 m. rugsėjo 17 d. paskelbtas Europos Sąjungos leidinyje „Tenders electronic daily“, Pirkimo Nr. 2021/S 181-468480. Atsakovas 2024 m. kovo 13 d. raštu Nr. 2024/2-3089 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo CPO LT apie pradėtą pažeidimo tyrimą pirkime Nr. CPO206524. CPO LT 2024 m. kovo 28 d. raštu Nr. 1S-284 „Viešosios įstaigos CPO LT paaiškinimai dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pradėto pažeidimo tyrimo projekte Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0018“ (toliau – Atsakymas į įtarimą) pateikė paaiškinimus dėl CPVA pradėto pažeidimo tyrimo. CPVA 2024 m. liepos 10 d. priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriame, kaip pati nurodo, įvertinusi Pirkimo dokumentus, CPO LT ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimus, Pirkimo dokumentų rengimo aplinkybes, nurodytų teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, nustatė subtiekėjų pasitelkimą ribojančius reikalavimus: Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų C dalies. Konkretaus pirkimo dinaminėje pirkimų sistemoje (toliau - Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygos) 4.5 p. numatė, kad kiekvienas DPS tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą Konkrečiam pirkimui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis), kitame pasiūlyme negali būti subtiekėju (toliau – Reikalavimas) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 17 str. 3 d. įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją. CPVA neįsigilino į CPO LT pateiktus argumentus atsikertant į CPVA pareikštą įtarimą, išdėstytus atsakyme į įtarimą, padarė faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidų, neatliko įrodymų vertinimo bei faktiškai ignoravo esminius pareiškėjos argumentus. CPVA nesilaikė įpareigojimo įvertinti ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, įtvirtintų Reglamente Nr. 1303/2013. Pareiškėjas teigia, kad nustatęs Reikalavimą, nepažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principų, VPĮ 17 str. 3 d. įtvirtintos nuostatos, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją. Šioje administracinėje byloje sprendžiamas ginčas, kuomet Pareiškėjas nustatė kokybinį subrangos ribojimą, t. y. Pareiškėjas ribojo tiekėjų, kurie geba savarankiškai įvykdyti Pirkimo sutartį, galimybę pasitelkti vienas kitą subrangovais. Pareiškėjo teigimu, CPVA neteisingai kvalifikavo Reikalavimo sąlygos turinį, todėl taikė netinkamas VPĮ nuostatas. Nagrinėjamu atveju aktualus VPĮ 88 str. aiškinimas ir taikymas bei Reikalavimo atitikties šiam straipsniui vertinimas, o ne VPĮ 49 str. nuostatos, kaip kad Sprendime interpretuoja CPVA. Pirkimo skelbimo metu nei VPĮ 88 str., nei Direktyvos 2014/24 nuostatos, nei šiuos teisės aktus aiškinantys dokumentai (Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos) ir teismų praktika nenumatė, kad Reikalavimu nustatytas subrangos ribojimas būtų uždraustas. Kad subrangos ribojimas yra galimas išimtiniais atvejais, netiesiogiai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2023-10-25 administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 sprendimo 30 p. nurodydamas, kad subrangos ribojimai leidžiami išimtiniais atvejais. Nustačius Reikalavimą galima prevenciškai išvengti tiekėjų, kurie jau teikia pasiūlymus pirkime, draudžiamų susitarimų ir situacijų, kai iš pažiūros (formaliai) teisėti veiksmai pripažinti piktnaudžiavimu teise. Pareiškėjas pabrėžia, kad viešųjų pirkimų reguliavimas numato situacijas, kai galima nustatyti sąlygas, kurios leidžia riboti tam tikras tiekėjo galimybes pateikti pasiūlymą, tačiau kuriomis užtikrinama galimybė pirkime dalyvauti didesniam ūkio subjektų ratui ir taip užtikrinti didesnę konkurenciją, pvz. viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai numato galimybę riboti tiekėjų pasiūlymų teikimą atskiroms pirkimo objekto dalims (kai pirkimo objektas yra suskaidytas į dalis). CPVA nevertino CPO 2024-03-28 rašte „Viešosios įstaigos CPO LT paaiškinimai“ reg. Nr. 1S-284/2024 pateiktų CPO argumentų, kad Pirkimo vykdymo metu tiek VPT, tiek CPVA skelbė pavyzdinius pirkimo dokumentus, kuriuose buvo nurodoma galimybė nustatyti sąlygą, analogišką Reikalavimui. Pareiškėjas nurodė, kad jei CPO Pirkimo dokumentuose nebūtų nustačiusi Reikalavimo, situacija pirkime niekaip nebūtų pasikeitusi, nes Skunde CPO pasisakė, kad įprastinėse IT prekių bei ypatingai programinės įrangos nuomos sutartyse, tiek Kataloge, tiek bendrai, subtiekimas nėra taikoma praktika, nes pirkimo objektas ir sutarčių sąlygos yra nesudėtingi, standartiškai apibrėžiami ir nekeliantys poreikio sutarties vykdymui pasitelkti kitų tiekėjų pajėgumus. Šio Pirkimo sąlygose tiekėjams yra nustatytas tik minimalus kvalifikacijos reikalavimas ir nekeliamos jokios papildomos sąlygos, ar reikalavimai, kurie apsunkintų sutarčių vykdymą ir keltų poreikį telktis kitų tiekėjų pajėgumus. Be to, dėl šios nuostatos Pirkime nebuvo gauta tiekėjų pretenzijų ar paklausimų. Visi šiuo metu į DPS priimti tiekėjai savo paraiškose nenurodė, jog telkiasi subtiekėjus. Nustačius, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 282,65 Eur ir tai yra mažiau nei 10.000 Eur, darytina pagrįsta išvada, kad net tuo atveju, jei būtų nustatytas viešųjų pirkimų pažeidimas, toks pažeidimas netenkina vieno iš Reglamento Nr. 1303/2013 2 str. 36 p. nurodytos pažeidimo sąvokos požymių – nepagrįstos išlaidos (kitaip tariant netinkamos finansuoti išlaidos ar nustatytas finansinis poveikis) daro žalą ES biudžetui. Gairių 2 skirsnio 2.1 punkto 13-toje eilutėje nurodyta 5 proc. finansinė korekcija skiriama už kiekybinį subrangos ribojimą, tuo tarpu Sprendime CPVA nustatė kokybinį subrangos ribojimą. Finansinės korekcijos nustatymui vykstant dviem etapais, Pareiškėjui akivaizdu, kad CPVA jokio faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, priimdama galutinį sprendimą nevykdė Europos Sąjungos T. T. (toliau – ESTT) praktikoje nurodyto dviejų etapų vertinimo ir tiesiog formaliai pritaikė Gairių 2 skirsnio 2.1 p. 13-toje eilutėje nurodytą finansinę korekciją. Pirkimo vykdymo metu pretenzijų dėl nustatyto Reikalavimo nebuvo pareikšta, be to, visi šiuo metu į DPS priimti tiekėjai savo paraiškose nenurodė, jog telkiasi subtiekėjus. Pareiškėjo įsitikinimu, CPVA Skundžiamame sprendime nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog dar iki Pirkimo paskelbimo ir jo vykdymo metu tiek VPT, tiek pati CPVA rekomendavo perkančiosioms organizacijoms viešųjų pirkimų sąlygose nustatyti Reikalavimui identišką subrangą ribojančią sąlygą. Pareiškėjas veikė vadovaudamasi kompetentingų viešojo administravimo institucijų viešai skelbiamomis rekomendacijomis. Tačiau susidarė situacija, kuomet Pareiškėjo veiksmai pagal Viešųjų pirkimų tarnybos ir CPVA teiktas rekomendacijas yra pripažįstami kaip neteisėti vien tik dėl to, kad pasikeitė tų pačių institucijų pozicija. Aplinkybė, kad Reikalavimas kaip sąlyga buvo rekomenduojama VPT ir CPVA, t. y. institucijų, kurios yra atsakingos už viešųjų pirkimų teisės praktikos formavimą ir finansinių korekcijų taikymą, pagrindžia, kad ir jos nevertino ginčo sąlygos kaip nepagrįstai ribojančios rinkos dalyvių galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju, jei ir būtų nustatytas pažeidimas, adekvačia keliamų tikslų aspektu ir proporcinga turėtų būti laikoma mažesnė finansinė korekcija.
Pareiškėjas teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pasisakė dėl atsakovo atsiliepimo motyvų. Nurodė, kad pareiškėjo teisė skųsti CPVA sprendimą yra tiesiogiai įtvirtinta tiek PAFT 493 punkte, tiek ir pačiame skundžiamame sprendime. Finansų ministerija aiškiai priskyrė CPO LT teisę ir funkciją kvestionuoti ES pažeidimus, nustatytus dėl Pareiškėjos vykdytų pirkimų. Tokiu būdu CPO LT yra perkelta ne tik pareiga vykdyti pirkimus, tačiau ir ginčyti nepagrįstai nustatytus pažeidimus. CPO LT CPVA Sprendimu vertintą Pirkimą vykdė kaip centrinė perkančioji organizacija, t. y. veikė vykdydama įstatymu jai priskirtą viešąją (valstybės) funkciją (savo esme atitinka viešąją paslaugą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 str. 19 d. prasme). CPO LT yra atsakinga ne tik už centrinės perkančiosios organizacijos, valdančios ir administruojančios Centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninį katalogą, o taip pat vykdančios pirkimus visų Lietuvoje veikiančių perkančiųjų organizacijų vardu, funkciją, tačiau dėl to, jai tenka ir siekis bei pareiga užtikrinti tokių pirkimų teisėtumą, racionalų lėšų naudojimą ir kitus viešųjų pirkimų tikslus bei principus, įtvirtintus VPĮ 17 straipsnyje. Skundžiamo sprendimo išvada yra suformuluota aiškiai nustatant, kad pažeidimą atliko būtent CPO LT. Pareiškėjo vertinimu, toks konstatavimas automatiškai lemia konkrečius teisinius padarinius CPO LT atžvilgiu, pradedant nuo to, jog visų kitų analogiškų įsigijimų atveju jie netinkami pilnai finansuoti ES lėšomis, ir baigiant tuo, jog CPO LT kyla su tuo atsirandančios pareigos santykiuose su perkančiosiomis organizacijomis, CPO LT elektroniniame kataloge įsigijusiomis prekes, paslaugas ar darbus. Patiems projektų vykdytojams, kurie nevykdė „pagrindinio“/„motininio“ DPS pirkimo, praktiškai yra itin sudėtinga tinkamai įgyvendinti teisę į CPVA sprendimo skundimą dėl to, jog pats Projekto vykdytojas nevykdė atitinkamų procedūrų, taip pat dėl to, jog jam nėra prieinama visa pirkimo dokumentacija ir duomenys. Palikus nenagrinėtu skundą būtų paneigiami visi aukščiau nurodyti motyvai ir teisės normos, teismų praktika, o tai lemtų akivaizdų viešojo intereso pažeidimą ir galimą teisėtų lūkesčių pažeidimą. Būtų formuojamas ydingas precedentas dėl negalėjimo CPO LT ginčyti pažeidimų, konstatuotų CPO LT vykdytų pirkimų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymų agentūra su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti ir nepaneigiantys Sprendimu nustatyto pažeidimo ir su tuo susijusios nustatytos netinkamų finansuoti išlaidų sumos. Pažymėjo, kad vien tai, jog Pareiškėjas nesutinka su ginčijamą Sprendimą priėmusios institucijos atliktu jo veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį Sprendimą laikyti neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimų. Sprendime CPVA pasisakė dėl pažeidimo pagal PAFT ir Reglamentą Nr. 1303/2013 sąvokos. Pasisakyta, kad registruojant Įtarimą vertinamas potencialus finansinis poveikis ES biudžetui, t. y. nevertinamas konkretus galimų netinkamų finansuoti išlaidų dydis, tačiau prielaida, ar tokių netinkamų finansuoti išlaidų, kurios galėtų atsirasti dėl galimo įtariamo pažeidimo, gali būti. Nurodė, kad ribojimas savo prigimtimi yra subjektinis, t. y. ribojamas tiekėjų subjektiškumas, jų statusas dalyvaujant Pirkime. Šis ginčas kilęs dėl ribojimo teikti pasiūlymus tiekėjui, šiam esant subrangovo statusu kito tiekėjo pasiūlyme. Nėra tiek reikšminga ar Reikalavimu buvo nustatytas kiekybinis, ar kokybinis subtiekimo ribojimas, kai šiuo atveju nustatytas būtent ribojimas Pirkimo sąlygomis Pirkimo dalyviams, subtiekimo aspektu draudžiant pasitelkti vienas kitą subtiekėjais. Tai, kad Kasacinis teismas ir LVAT yra pasisakę plačiau ar pasisakę apskritai dėl subtiekimo ribojimo jo kiekybiniu aspektu, kaip tai pateikia Pareiškėjas, nereiškia, kad teismams plačiau nepasisakius dėl subtiekimo ribojimo subjektiškumo (kokybiniu) aspektu, Sprendime konstatuotas pažeidimas negali būti nustatytas ar tai nėra laikytina pažeidimu pagal VPĮ. Kitu atveju, vadovaujantis Pareiškėjo logika, tai dėl ko nepasisakė teismai nėra laikytina pažeidimu. Reikalavimo sąlygos ribojantis poveikis pasireiškia subtiekėjo parinkimo metu, t. y. subtiekimas yra teisinis ryšys tarp tiekėjo, teikiančio pasiūlymą, ir kitų prie tiekėjo prisidedančių rinkos subjektų, tačiau tokiam ryšiui nustačius tam tikrus reikalavimus jau pasiūlymų pateikimo metu, neišvengiamai subtiekėjo sąvokai turi būti priskiriamas rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais ir kitų ūkio subjektų pasitelkimo VPĮ turinys ir iš to išplaukiančios pasekmės. Sprendime apžvelgti visi subtiekimo pasitelkimo atvejai (remiantis pajėgumais ir ne), tuo tarpu Pareiškėjas Skunde pateikia logiškai ydingus ir prieštaringus savo paaiškinimus, ir tokiais argumentais siekia dirbtinai siaurinti Sprendime aptartą pažeidimo apimtį, palikdamas ginčo objektu tik subtiekimo VPĮ 88 str. prasme ribojimą, kuris neva Reikalavimu ir buvo nustatytas, o VPĮ 49 str. 1 d. prasme pažeidimo nėra ir tokio ribojimo Pirkimo sąlygomis nebuvo siekiama. Reikalavimo sąlyga riboja kitų ūkio subjektų pasitelkimą ir pagal VPĮ 49 str. 1 d. Šiuo atveju ribojimą CPO nustatė, neišskirdama jo į ribojimą remtis kito ūkio subjekto pajėgumais subtiekėjo vaidmenyje ar ribojimą pasitelkti subtiekėją nesiremiant jo pajėgumais. CPO ribojimas nustatytas absoliučia jo prasme, ribojimo jokiais aspektais nediferencijuojant. Reikalavimu ribojant bet kokią pirkimo dalyvio galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme pajėgumo neskolinant ir draudžiant kitam dalyviui remtis esamo dalyvio pajėgumu, toks ribojimas galėjo atgrasyti potencialių dalyvių galimybę dalyvauti Pirkime ir atgrasė esamus dalyvius teikti pasiūlymus remiantis esamo dalyvio pajėgumais arba pasitelkiant jį kaip subtiekėją, todėl Reikalavimo sąlygoje nustatytas draudimas pagrįstai Sprendime konstatuotas ribojančiu konkurenciją (VPĮ 49/88 str. prasme). Pareiškėjo nurodomos Reikalavimo nustatymą pateisinančios tiekėjų kooperacijos situacijos ir prielaidos nėra priskirtinos prie išskirtinių aplinkybių, pateisinančių Reikalavimo nustatymą. Pareiškėjas kaip perkančioji organizacija taikė pavyzdines pirkimo sąlygas iš įvairių šaltinių, neįsitikindamas jų reikalingumu ir teisėtumu konkrečiame pirkime, tik parodo Pareiškėjo atsakomybės stoką, kai tokiu atveju perkančioji organizacija taiko pavyzdines pirkimo sąlygas visa apimtimi bet kokiam pirkimui netgi pirkimo sąlygų neindividualizuodama, neįsitikindama jų taikymo tikslingumu. Toks atsitiktinis Pirkimo sąlygų parinkimas negali būti priežastimi panaikinti dėl to kilusias neigiamas pasekmes – finansinę korekciją Projekto vykdytojui – vien todėl, kad panašias pavyzdines pirkimo sąlygas skelbia kitos institucijos ar įstaigos su įvairiomis jų taikymo išimtimis. Standartiniai VPT paskelbti dokumentai tėra konkrečių pirkimo sąlygų šablonas, kurias privaloma pritaikyti pagal VPĮ reikalavimus ir perkančiosios organizacijos poreikius, o ne taikyti pagal nutylėjimą. Be to, kad Pareiškėjas nenurodo, kurią VPT pavyzdinių pirkimo sąlygų vietą analizuoti, tačiau Atsakovas įsitikinęs, kad Pareiškėjas būtent siekė pateikti 11.3 p. esančią sąlygą, kai konkretaus ūkio subjekto pajėgumais gali remtis tik vienas tiekėjas (ši sąlyga taikoma išimtiniais, pagrįstais atvejais, nurodant objektyvias priežastis dėl tokio draudimo) ir 14.6 p. esančią sąlygą, kai tiekėjui draudžiama būti kito tiekėjo subtiekėju ar ūkio subjektu, kurio pajėgumais kitas tiekėjas remiasi (ši sąlyga taikoma išimtiniais, pagrįstais atvejais, nurodant objektyvias priežastis dėl tokio draudimo). VPT standartinių dokumentų sąlygos taikymui privaloma nurodyti objektyvias priežastis subtiekimo tarp dalyvių draudimui, taigi VPT negalėjo rekomenduoti ir nerekomendavo identiškos Reikalavimui sąlygos. CPVA pažymi, kad nors pažeidimas, kaip jis apibrėžtas ES reguliavime, Projekte buvo nustatytas ir apskaičiuotos grąžintinos lėšos, tačiau faktiškai jokie išmokėto ES finansavimo susigrąžinimo veiksmai iš Projekto vykdytojo nebus atliekami. Atitinkamai su šiuo Sprendimu nebus atliekami lėšų susigrąžinimo veiksmai ir iš CPO, nes konkretus galiojantis teisinis reguliavimas nenustato CPO atsakomybės dėl pirkimų įgyvendinimo projektinėje veikloje, CPVA su CPO neturint teisinio santykio ir abipusių sutartinių teisių ir pareigų. Konkrečiu atveju nebuvo sąlygų taikyti mažesnę finansinę korekciją ar spręsti dėl skirtingų netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normų. Atsakovo manymu, Pareiškėjo siūlomas Gairių taikymo interpretavimas, kai Gairėse nustatytą finansinės pataisos normą visuomet galima būtų mažinti atsižvelgiant į Gairėse nenustatytus kriterijus, yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir žalingas taikant finansinės ir viešųjų pirkimų priežiūros elementus įgyvendinančiosios institucijos veikloje. Papildomai pažymėjo, kad negalimas toks Gairių taikymas ir jų turinio interpretavimas, kuomet visais atvejais eliminuojamas vienos iš Gairėse numatytų finansinių pataisų ir pažeidimo aprašymo konstatavimas vertinant pažeidimo sudėtį iš teisiškai nereikšmingų aplinkybių pozicijų. VPT pozicija Reikalavimo sąlygos neteisėtumo klausimu sutampa su LVAT teismine praktika pačios sąlygos turinio neteisėtumo aspektu, todėl Atsakovas vadovaujasi ir VPT teikiamais išaiškinimais vertinant ginčo sąlygos teisėtumą. Atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti Pareiškėjo Skunde teismui nurodytais argumentais ir motyvais nėra teisinio pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Europos socialinio fondo agentūra atsiliepime nurodė, kad prašo tenkinti pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. liepos 10 d. priimto sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Europos socialinio fondo agentūra, įgyvendindama projektą „Europos socialinio fondo agentūra – veiksmų programos administravimas“ Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0018, įsigijo programinės įrangos nuomos paslaugas per viešąją įstaigą Centrinę perkančiąją organizaciją pasinaudodama šios atlikto riboto konkurso būdu tarptautinės vertės pirkimu elektroninėmis priemonėmis sukurtu katalogu „Programinės įrangos nuomos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“. Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2021-09-16, Pirkimo Nr. 563490. Skelbimas apie Pirkimą 2021-09-17 paskelbtas Europos Sąjungos leidinyje „Tenders electronic daily“, Pirkimo Nr. 2021/S 181-468480.
Pirkimas į dalis neskaidytas.
Vadovaujantis dinaminės pirkimo sistemos Pirkime pagrindu įvykusiu konkrečiu pirkimu Nr. CPO206524 (toliau – Konkretus pirkimas) buvo sudaryta 2022-08-19 pirkimo sutartis Nr. CPO206524 / S-2022-00133 (toliau – Sutartis) tarp Projekto vykdytojo ir tiekėjo UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ (toliau – Tiekėjas) dėl programinės įrangos nuomos, kurios pradinė vertė 35.000,00 Eur be PVM, kaina 42.350,00 Eur su PVM.
CPVA, atlikusi Pirkimo dokumentų patikrą, įtarė, kad CPO Pirkimo dokumentuose nustatė galimai subtiekėjų pasitelkimą ribojančius reikalavimus, o būtent Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų C dalies. Konkretaus pirkimo dinaminėje pirkimų sistemoje (toliau - Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygos) 4.5 p., kad kiekvienas DPS tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą Konkrečiam pirkimui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis), kitame pasiūlyme negali būti subtiekėju (toliau – Reikalavimas).
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis Projekte buvo įregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT02 (toliau – Įtarimas) ir pradėtas jo tyrimas.
Jį atlikusi, CPVA skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad CPO, kaip perkančioji organizacija, nustačiusi Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 17 str. 3 d. įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją.
CPVA, vadovaudamasi PAFT nuostatomis ir Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – Gairės), jų 2.1 lentelės 13 p., atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas Pirkimo ir Konkretaus pirkimo vykdymo aplinkybes, nusprendė taikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo deklaruotų ir patvirtintų tinkamomis išlaidomis sumos 5.652,91 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 282,65 Eur.
Sprendime pažymėta, kad nors pažeidimas, kaip jis apibrėžtas Europos Sąjungos reguliavime, Projekte buvo nustatytas, ir apskaičiuotos grąžintinos lėšos, tačiau jokie išmokėto ES finansavimo susigrąžinimo veiksmai iš Projekto vykdytojo nebus atliekami.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal suformuotą teismų praktiką (ABTĮ 13 str.) išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą remiantis savo subjektyviu suvokimu apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nurodytos įstatymo nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).
Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių savarankiškų materialinių teisinių pasekmių nesukelia.
Vadovaujantis VPĮ 82¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 50 „Dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo“, pareiškėja CPO LT atlieka centrinės perkančiosios organizacijos, valdančios ir administruojančios Centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninį katalogą ir vykdančios pirkimus visų Lietuvoje veikiančių perkančiųjų organizacijų vardu, funkcijas.
Nagrinėjamu atveju skundžiame sprendime nurodyta, kad pažeidimą padarė CPO LT, t. y. pareiškėja.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų ES fondų investicijų programą, taisykles, Lietuvos Respublikos finansų apsaugos ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 buvo patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (PAFT), kurios nustato projektų vertinimo, atrankos, finansavimo ir įgyvendinimo tvarką. PAFT (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 493 punkte nustatyta, kad pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba ministerijai Taisyklių 494 punkte nustatytais atvejais. Kai įgyvendinančioji institucija priima sprendimą dėl pažeidimo atliekant pirkimą iš CPO LT, įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) gali skųsti ir CPO LT.
VPĮ 82 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad žala, atsiradusi dėl to, kad centrinė perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų, atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi yra galima situacija, kad tais atvejais, kai CPO LT yra pripažįstama atsakinga už pažeidimą vykdant centralizuotą viešąjį pirkimą ir projekte patirtos išlaidos (dalis išlaidų) yra pripažįstamos netinkamomis bei perkančioji organizacija įpareigojama šias lėšas grąžinti, ši perkančioji organizacija gali pareikalauti žalos atlyginimo iš CPO LT.
Teismas sutinka su pareiškėju, kad bendru atveju jis turi teisę skųsti CPVA sprendimą dėl pažeidimo, kuris priimtas dėl per CPO LT vykdyto centralizuoto viešojo pirkimo.
Teismas pažymi, kad skundžiamame sprendime pažymėta, kad nežiūrint į tai, kad projekte buvo nustatytas pažeidimas ir apskaičiuotos grąžintinos lėšos, tačiau faktiškai jokie išmokėto ES finansavimo susigrąžinimo veiksmai nebus atliekami ir jokia grąžintinų lėšų forma projekto vykdytojui nėra teikiama. Tokį savo sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo veiksmų nevykdymo atsakovė grindė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. kovo 22 d. rašte „Dėl prašymo pateikti išaiškinimą“ Nr. 6K-24/1814 išdėstyta pozicija („Lietuvos Respublikos finansų ministerija, kaip 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos vadovaujančioji institucija (toliau – VI), paaiškina, kad projektų, finansuojamų 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis, viešuosiuose pirkimuose nustačius pažeidimus dėl Viešosios įstaigos CPO LT (toliau – CPO) veiksmų ar neveikimo, tokios projektų vykdytojų patirtos išlaidos negali būti laikomos tinkamomis finansuoti ES ir negalės būti deklaruojamos Europos Komisijai <..> .
VI pažymi, kad viešuosiuose pirkimuose per CPO patirtos netinkamos finansuoti išlaidos neturi būti susigrąžinamos iš projektų vykdytojų tais atvejais, kai pažeidimas nustatomas ne dėl projekto vykdytojo kaltės, bet dėl CPO veiksmų ar neveikimo vykdant centralizuotą viešąjį pirkimą. VI paaiškina, kad tokios išlaidos bus apmokamos valstybės biudžeto lėšomis taikant Apraše (PASTABA. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. 1K-294 „Dėl bendrai finansuojamų projektų netinkamų deklaruoti Europos Komisijai išlaidų apmokėjimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“) nustatytą tvarką.“). Taigi, šiuo atveju skundžiamas sprendimas nesukelia realių nei teisinių, nei materialinių pasekmių nei pareiškėjai, nei trečiajam asmeniui, nei kitiems asmenims.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog Sprendimas negali būti laikomas pareiškėjos atžvilgiu priimtu individualiu teisės aktu, nes jis tiesiogiai pareiškėjai teisinių pasekmių nesukėlė. Nors šiame akte ir yra nurodyta, kad CPO, kaip perkančioji organizacija, nustačiusi Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus ir VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją, jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) pareiškėjui nėra.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ginčyti Sprendimą, kreipdamasis į teismą siekia apginti ne savo, bet Projekto vykdytojos galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Tai sudaro savarankišką pagrindą skundą atmesti kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.