Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Skunde pažymėta, kad iš pareiškėjo buvo pareikalauta nedelsiant parašyti paaiškinimą, kas suvaržė jo teisę turėti pakankamai laiko pasirengti gynybai, pasitarti su advokatu ar kitais asmenimis, galinčiais suteikti teisinę pagalbą. Pažymėta ir tai, kad Drausmės komisijoje svarstymas buvo formalus, buvo pažeista pareiškėjo nekaltumo prezumpcija, nes pareigūnai, surašę tarnybinius pranešimus, viršijo savo įgaliojimus ir išsprendė pareiškėjo kaltės klausimą. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjo formaliai, atkartodamas nutarime dėl nuobaudos paskyrimo surašytus teiginius, neįsigilinęs į ginčo situaciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Nagrinėjamo ginčo esmė – Alytaus PN direktoriaus 2022 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 49-571 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 2S-1672 teisėtumas ir pagrįstumas (b. l. 27–28, 30, 51).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu 2022 m. balandžio 19 d. Alytaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 49-571 pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – papeikimu už tai, kad 2022 m. balandžio 14 d. apie 11.04 val. jis buvo sulaikytas ūkinio aptaranavimo būrio patalpose, kur būti leidimo neturėjo. Nutarime konstatuota, kad tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Vidaus tvarkos taisyklių 18.10 punktą.

Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, minėtas nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2022 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 2S-1672 buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas.

BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.) įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą, visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi, taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl, sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016; 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1238-756/2019; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-624/2020).

Vidaus tvarkos taisyklių 18.10 papunktyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 13 d.) reglamentuota, kad nuteistieji ir suimtieji privalo pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis elgesio taisyklių: nesilankyti patalpose ir teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktorius arba jo įgaliotas pataisos pareigūnas tai leidžia.

Pareiškėjas sutinka su tuo, kad 2022 m. balandžio 14 d. apie 11.04 val. jis buvo sulaikytas ūkinio aptarnavimo būrio patalpose, kur būti leidimo neturėjo, pasinaudojo savo teise išdėstyti gynybinę poziciją rašytiniame paaiškinime, kuriame aiškino savo buvimą svetimame būryje darbinio užimtumo klausimais, Komisija 2022 m. balandžio 19 d. posėdyje pasiūlė įstaigos vadovui skirti pareiškėjui nuobaudą – papeikimą, pasinaudojo savo teise apskųsti paskirtą nuobaudą Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Konstatuotina, kad pareiškėjas pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos reikalavimą, t. y. 2022 m. balandžio 14 d. apie 11.04 val. jis buvo sulaikytas ūkinio aptaranavimo būrio patalpose, kur būti leidimo neturėjo. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 14 d. nuo 13.00 iki 16.00 valandos turėjo tvarkyti 17 būrio vidaus patalpas (įtrauktas į darbinę veiklą Alytaus PN direktoriaus 2022 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 2-531), todėl lankymasis užimtumo klausimais ūkinio aptaranavimo būrio patalpose sąlygojo bausmės atlikimo režimo pažeidimą (b. l. 91–92). Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų pareiškėjas nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirta nuobauda – papeikimas – yra visiškai adekvati ir proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su procedūriniais pažeidimais jam skiriant nuobaudą, pažymėtina, jog vadovaujantis BVK 143 straipsnio 1 dalimi, šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, laikantis nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarkos, kurią reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Vidaus tvarkos taisyklių 161 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktorius turi teisę sudaryti komisiją, patariančią jam nuteistųjų (suimtųjų) skatinimo priemonių ir nuobaudų parinkimo ar kitais su nuteistojo teisinės padėties pokyčiais susijusiais klausimais. Šios komisijos siūlymai pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriui yra neprivalomi. Šios komisijos nuostatus tvirtina pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktorius.