- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- 1-543-170/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-03013-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aldona Tumelionytė
- Kaltinamasis
- T. K.
- Kategorijos
kaltinamajam T. K., viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. K., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) prekių surinkėju, neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vadybininku pagal 2012-06-25 darbo sutartį nr. 109, bei turėdamas jam patikėtą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą skirtą prekybai, t. y. deimantinius diskus, pjovimo diskelius, puodelius granitui, akmens poliravimo diskus ir bimetalinę juostą, nuo tyrimo tiksliau nenustatyto laiko iki 2013 metų rugsėjo 27 d., iš (duomenys neskelbtini) patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepardavė, nenurodė, kur yra ir negrąžino 8 vienetų deimantinių diskų, kurių dydis 500x40x15x60 mm, vertė 1035,87 EUR (3576,66 Lt); 7 vienetų deimantinių diskų granitui, kurių dydis 600x40x4,4x15 mm, vertė 1259,33 EUR (4348,23 Lt); 7 vienetų deimantinių diskų granitui, kurių dydis 400x40x3,2x15, vertė 622,58 EUR (2149,64 Lt); 4 vienetų pjovimo diskelių 125 granitui (Turbo), vertė 57,36 EUR (198,04 Lt); 1 deimantinio disko marmurui, kurio dydis 230x40x2,4-9mm, vertė 41,55 EUR (143,46 Lt); 5 vienetų pjovimo diskelių granitui, kurių dydis 125 mm, vertė 77,47 EUR (267,48 Lt); 14 vienetų grubaus pjovimo diskų, kurių dydis 230 mm, vertė 269,72 EUR (931,28 Lt); 20 vienetų puodelių granitui P50, kurių dydis 100 mm, vertė 97,67 EUR (337,24 Lt); 58 vienetų puodelių granitui P100, kurių dydis 100 mm, vertė 244,03 EUR (842,57 Lt); 50 vienetų puodelių granitui P1500, kurių dydis 100 mm, vertė 251,64 EUR (868,86 Lt); 58 vienetų puodelių granitui P200 m, kurių dydis 100 mm, vertė 244,03 EUR (842,57 Lt); 50 vienetų puodelių granitui P3000, kurių dydis 100 mm, vertė 213,01 EUR (735,47 Lt); 40 vienetų puodelių granitui P400, kurių dydis 100 mm, vertė 174,37 EUR (602,07 Lt); 40 vienetų puodelių granitui P50, kurių dydis 100 mm, vertė 86,54 EUR (298,82 Lt); 60 vienetų puodelių granitui P800, kurių dydis 100 mm, vertė 319,07 EUR (1101,69 Lt); 28 vienetų akmens poliravimo diskų 100, vertė 134,92 EUR (465,86 Lt); 24 vienetų akmens poliravimo diskų 1500, vertė 115,65 EUR (399,31 Lt); 27 vienetų akmens poliravimo diskų 200, vertė 130,10 EUR (449,22 Lt); 29 vienetų akmens poliravimo diskų 3000, vertė 139,74 EUR (482,49 Lt); 27 vienetų akmens poliravimo diskų 400, vertė 130,10 EUR (449,21 Lt); 33 vienetų akmens poliravimo diskų 50, vertė 159,01 EUR (549,04 Lt); 26 vienetų akmens poliravimo diskų 800, vertė 125,28 EUR (432,58 Lt); 31,79 metrus bimetalinės juostos M42, vertė 151,70 EUR (523,80 Lt), tokiu būdu pasisavindamas svetimą turtą, kurio bendra vertė 6080,74 EUR (20995,58 Lt).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino visiškai, gailisi, nori atlyginti padarytą žalą. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo vadybininku nuo 2012-06-25, buvo atsakingas už akmens ir metalo apdirbimo įrankius, darbo sutartis nutraukta 2013-09-30. Turėdavo rasti kontaktų, suderinti susitikimo laiką ir nuvažiuoti pas klientą išsiaiškinti, ko klientui reikia. Įrankius iš sandėlio galėdavo paimti pats ir nuvežti juos klientui. Sandėlis nėra didelis, jame yra paskirstytos lentynos, kaltinamasis žinojo, kuri lentyna yra priskirta jam, už kuriuos įrankius jis atsakingas – tai jam buvo nurodyta žodžiu. Pripažino, kad už kaltinamajame akte nurodytus įrankius buvo atsakingas jis. Sandėlį prižiūrėdavo sandėlio prižiūrėtojas A. J., tačiau įrankiai buvo paimami pasitikėjimo būdu – kas ir ką paėmė, nebuvo rašoma, jokio žurnalo pildyti nereikėjo, sandėlio prižiūrėtojas matydavo, kaip prekės paimamos, nustatytos tvarkos dėl prekių paėmimo nebuvo. Važiuodamas pas klientus veždavosi prekes ir sąskaitas faktūras. Vieną PVM sąskaitos faktūros egzempliorių pasirašydavo pats, kitą pasirašydavo pirkėjas, PVM sąskaitos faktūros buvo rašomos ne visada – atsižvelgiant į tai, kaip nuspręsdavo klientas. Jei buvo išrašoma PVM sąskaita faktūra, pinigus už prekes pirkėjas pervesdavo į įmonės sąskaitą. Neišrašant PVM sąskaitos faktūros principas buvo toks pats – prekės nuvežamos pirkėjui, tačiau užmokestį už jas buvo galima įsidėti „į kišenę“. Realiai darbuotojai negalėjo imti grynųjų pinigų iš klientų. Kaltinamasis parodė, kad gavęs pinigus už prekes, juos pasiimdavo sau ir išleisdavo. Jeigu faktūros būdavo pasirašomos, pagal jas kartais prekių klientai ir negaudavo. 2012 m. gruodį įmonėje vyko inventorizacija, tuo metu užfiksuotas nedidelis trūkumas, nurodė, kad trūkumo nebuvo, nes tuo metu nebuvo daug „prisivažinėjęs“. Inventorizacijos metu pats skaičiavo metalo apdirbimo įrankius, turėjo kompiuteriu atspausdinti ir surašyti, kokie įrankiai yra sandėlyje, šio darbo niekas nekontroliavo, akmens apdirbimo įrankius skaičiavo E. S., nes tuo metu jis buvo skyriaus vadovas, kaip dirbo kaltinamasis, skyriaus vadovas nežinojo. Trūkumas įmonėje buvo pastebėtas, kai sumažėjo pardavimai, tuomet kaltinamasis savo noru išėjo iš darbo. Išeinant iš darbo inventorizacija buvo atliekama 2013-09-27, inventorizacijos rezultatai kaltinamajam žinomi, buvo pasirašytas aktas dėl įrankių pasisavinimo. Prisipažino, kad visus įrankius pasisavino ir pardavė, pinigų į įmonės kasą neįnešė.
Dėl (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros (t. 1, b. l. 92) nurodė, kad tai sąskaitą faktūra, kurią išrašė kaltinamasis, pinigų už šią sąskaitą negavo, joje kaltinamojo parašo nėra.
Dėl (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (t. 1, b. l. 187-188) nurodė, kad 2013-09-30 sąskaita faktūra išrašyta kaltinamojo, prekės (duomenys neskelbtini) nuvežė jis, tačiau be PVM sąskaitos faktūros, už prekes gavo mažesnę nei PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą pinigų sumą, nes nustatydavo kainas už prekes mažesnes nei rinkos kaina.
Kaltinamasis taip pat nurodė, kad rašė SMS žinutes J. M., klausė ar norėtų už prekes sąskaitos faktūros, siūlė įrankius gauti pigiau, kaip žinutė pakliuvo į I. M., kuri dirba (duomenys neskelbtini) vadybininke, telefoną, nežino. Nurodė, kad minėta žinutė – tai pasiūlymas parduoti prekes be PVM sąskaitos faktūros ir pasisavinti pinigus (t. 1, b. l. 104).
Dėl T. K. susitarimo su (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14-17) nurodė, kad tai kaltinamajam rašytas dokumentas, pasirašė jis, išeidamas iš darbo prisipažino, kad susitarime nurodytus įrankius pasisavino jis, įsipareigojo įmonei grąžinti pinigus, tačiau terminas buvo per trumpas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis kaltas prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tuo sutinka prokuroras ir kaltinamojo gynėjas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas. Kadangi nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
Liudytojas E. S. tyrimo metu duotais parodymais, kurių metu jis patvirtino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovas ir ši bendrovė prekiauja įrankiais ir įrenginiais, t. y. medienos, metalo, plastiko pjovimo įrankiais. 2012 m. birželio 25 d. į bendrovę buvo priimtas naujas darbuotojas T. K., kuris priimtas į vadybininko pareigas. Jam darbo metu buvo patikėta prekiauti įrankiais, tačiau buvo pastebėta, kad įrankių pardavimo rezultatai suprastėjo, o į darbą ateidavo pavargęs ir su kvapu. Nusprendęs jį atleisti iš darbo jis sandėlininko paprašė patikrinti sandėlį. Atlikus sandėlio inventorizaciją buvo nustatyta, jog dalis įmonės turto (prekių) yra dingusios. Pradėjus aiškintis, kur galėjo dingti prekės, kad darbuotojas T. K. dirbęs įmonėje nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. imtinai neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė jam patikėtą turtą, o būtent pjovimo deimantinių diskų granitui, marmurui, puodelių granitui ir akmeniui poliravimo diskus už 20,795,58 lt. Buvo patikrintas T. K. mobilaus ryšio telefonas ir jame aptikta SMS žinutė klientui parduodančiam pjovimo diskus be sąskaitos – faktūros. Jis prisipažino, kad imdavo iš sandėlio prekes ir parduodavo bendrovės klientams. Jis sutiko sumokėti, tai yra atlyginti žalą, ir buvo pasirašytas T. K. pasižadėjimas per tam tikrą laiką atlyginti žalą, tačiau iki šio laiko jis žalos neatlygino. (t. 1, b. l. 81).
Liudytojo A. J. tyrimo metu duotais parodymais, kurių metu jis patvirtino, kad jis (duomenys neskelbtini) dirba nuo 1998 m. kovo mėn. sandėlininko pareigose. 2013 m. rugpjūčio mėnesio gale jo E. S. – skyriaus vadovas - paprašė patikrinti sandėlį, o būtent tas prekes, kurias administravo T. K.. Jis vienas sutikrino prekes, o vėliau tai buvo padaryta ir su E. S.. Abu aptiko prekių trūkumą už 20995,58 litus. Apie tai buvo pranešta direktoriui. Su T. K. kalbėjosi E. S. ir direktorius dėl prekių trūkumo, tačiau kas toliau vyko nieko nežino, bet žino tik tiek, kad po vieno pokalbio T. K. dingo ir jo ilgai ieškojo. Minėtoje įmonėje vadybininkai iš sandėlio turi teisę paimti prekes patys, bet už tai surašyti sąskaitas – faktūras ir apie tai atžymėti kompiuterio programoje ‚BC+“, kurioje matosi prekių judėjimas. Sandėlys buvo nerakinamas, darbas vyko pasitikėjimu vienas kitu. Sandėlio raktus turi jis ir dar vienas darbuotojas D. G., o kiti raktai yra pačiame ofise. Visas sandėlio patikrinimas įvyko dėl to, kad į T. K. telefoną buvo gaunamos žinutės „pirksiu prekes be dokumentų“, bet nuo ko tos žinutės buvo gautos, jis nežino. Sandėlio inventorizavimas būna metų gale ir trūkumų būna, bet tokiai sumai niekada nebuvo. (t. 1, b. l. 94)
Liudytojo J. M. tyrimo metu duotais parodymais, kurių metu jis patvirtino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir jo vadovaujama bendrovė užsiima paminklų gamyba ir viskas, kas susiję iš akmens. Apie bendrovę (duomenys neskelbtini) žino, kad ši bendrovė užsiima įrankių pardavimu. Jis pats pamena, kad vienas šios įmonės darbuotojas vardu T., pavardės nežino, pats susirado jį, kiek prisimena paskambino jam į mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė pirkti pjūklus, skirtus pjauti granitui. Kiek prisimena, jis paskambino tikrai oficialiai ir prisistatė, kad iš įmonės (duomenys neskelbtini) ir kad įmonė prekiauja įrankiais. Jo pasiūlymas sudomino, todėl paskyrė susitikimą bendrovėje (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tikrai negali pasakyti, ką T. turėjo susitikimo metu su savimi, ar kokius įrankius, ar tik katalogus, nes neprisimena. Susitikimai su T. buvo ne vienas, gal kokie trys, tai per antrą ar trečią susitikimą jo bendrovė nusipirko vieną pjūklą, skirtą pjauti granitui. Už pjūklą tikrai buvo sumokėta pavedimu ir tai buvo 2012-09-27, 907,50 litų su PVM. Daugiau kažkokių įrankių iš (duomenys neskelbtini) tikrai neįsigijo. Jis gali patvirtinti, kad T. siūlė pirkti įrankių ir be PVM, tačiau tikrai jis ar jo bendrovė iš jo nelegaliai jokių įrankių nepirko. Kad jis tikrai siūlė pirkti įrankius be PVM, rodo atsiųsta jo SMS žinutė, kuri iki šiol yra jo telefone, tačiau T. numeriu dabar naudojasi kitas (duomenys neskelbtini) darbuotojas D. (t. 1, b. l. 106-107)
Liudytojos I. M. metu duotais parodymais, kurių metu jis patvirtino, kad su T. K. dirbo vienoje bendrovėje (duomenys neskelbtini), kuri pardavinėjo metalo apdirbimo įrankius. T. K. pagrindinė prekė buvo deimantiniai pjūklai. Dirbdama su T. K., jį pažino kaip nestabilios psichikos, nekultūringą, mėgstantį meluoti ir kaip darbuotoją, visiškai neatsakingą. Jų įmonėje išeinant atostogauti reikia palikti darbinius mobilaus ryšio telefonus, kad būtų galimybė pavaduoti atostogaujančius. Taip buvo ir su T. K., kad jam išeinant telefonas buvo perduotas jai. Ji telefone patikrino žinutes ir vienoje žinutėje buvo kalba apie prekių pardavimą be sąskaitų – faktūrų su kainomis. Žinutė buvo adresuota Nr. (duomenys neskelbtini). Apie tai ji pranešė E. S., ir grįžus T. K. po atostogų buvo jam ji parodyta. Jis prisipažino, kad prekes parduodavo be dokumentų. Viskas vyko ofiso bendrose patalpose. Dalyvaujant sandėlio revizijoje buvo aptiktas trūkumas ne tik deimantinių įrankių, bet ir metalo už 20 995,58 litus. Iš sandėlio prekes galėjo paimti jie patys ir sandėlininkas. Svetimas į sandėlį patekti negali ir negalėjo. T. K. galėjo paimti prekes, kai jas pirkdavo klientai ir jas jis pats pristatinėjo jiems, kurių neatžymėjo kompiuterinėje programoje. Ji mano, kad tik T. K. galėjo padaryti įmonei tokius didelius trūkumus, nes prieš jam įsidarbinant tokių trūkumų nebuvo. Pagal pateiktą civilinį ieškinį, kuriame nurodytos dingusios prekės, išskyrus bimetalinę juostą, buvo priskirtos T. K. žiniai ir atsakomybei ir šias prekes jis galėjo tik vienas pardavinėti, nes tai buvo jo grupės prekės. Bimetalinės juostos yra jos prekės, bet T. K. vadovo buvo žodžiu įpareigotas jai padėti. Visas minėtas civiliniame ieškinyje nurodytos prekes priskirtas jo segmentui galėjo imti ir jas parduoti tik T. K.. Daugiau prekių trūkumų iki šios dienos įmonėje tikrai nepastebėta nei viename prekių segmente. (t. 1, b. l. 99-101)
2012-06-25 darbo sutartimi Nr. 109, kurioje nurodoma, kad T. K. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo 2012-06-25 vadybininku. (t. 1, b. l. 10-12) ir dirbo iki 2013-09-30 /1t.140 b.l./
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodoma, kad liudytoja I. M. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „SONY“, bei atlikus minėto telefono SMS žinučių apžiūrą užfiksuota, kad T. K. siuntė SMS žinutę su siūlymu pirkti įrankius be dokumentų – sąskaitų – faktūrų. (t. 1, b. l. 102-104)
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodoma, kad liudytojas J. M. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5S“, bei atlikus minėto telefono SMS žinučių apžiūrą užfiksuota, kad T. K. siuntė J. M. SMS žinutę su siūlymu, pirkti įrankius be dokumentų – sąskaitų – faktūrų. (t. 1, b. l. 108-111).
Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-630/2013, 2K-197/2012, 2K-322/2012 ir kt.). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad T. K. įrankiai buvo patikėti darbinių santykių pagrindu, jam buvo žinomi ir suprantami nurodymai, ką ir kaip su patikėtu turtu daryti, tačiau jis sąmoningai suvokdamas, kad neįgyvendino darbinės užduoties, jam patikėtą turtą nusprendė parduoti pats, o pinigus, gautus už turtą, pasilikti sau, t.y. pasisavinti turtą. Taigi kaltinamasis jam patikėtą turtą pavertė savu, su juo elgdamasis priešingai nurodymams, kuriuos buvo gavęs iš darbdavio. Kaltinamajame akte nurodyta, kad T. K. kaltinamas tuo, kad pasisavino jo žinioje turimą jam patikėtą turtą. Objektyvieji turto pasisavinimo požymiai – 1) patikėto turto ar turtinės teisės pasisavinimas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pasisavinimas – BK 183 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) turtas kaltinamajam buvo patikėtas, iš kaltinimo naikintinas požymis, kad T. K. (duomenys neskelbtini) turtą turėjo savo žinioje naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo T. K. parodymus, kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo T. K. kaltė visiškai įrodyta. T. K. parodymai, liudytojų E. S., A. J., J. M., I. M., daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuoti duomenys liudija, kad T. K. dirbdamas (duomenys neskelbtini) vadybininku bei turėdamas jam patikėtą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą skirtą prekybai, t. y. deimantinius diskus, pjovimo diskelius, puodelius granitui, akmens poliravimo diskus ir bimetalinę juostą, nuo tyrimo tiksliau nenustatyto laiko iki 2013 metų rugsėjo 27 d., iš (duomenys neskelbtini) patalpų nepardavė, nenurodė, kur yra ir negrąžino (duomenys neskelbtini) priklausančių prekių, kurių vertė 6080,74 EUR (20995,58 Lt), tokiais veiksmais pasisavino jam patikėtą svetimą turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 183 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu buvo pateikti kaltinamojo T. K. ir jo mamos C. K. prašymai taikyti T. K. atžvilgiu LR BK 40 str. ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o ji sutinka būti jo laiduotoja.
Žemesnės instancijos teismas
C. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, dirbo Vilniuje, tačiau prieš pusantrų metų darbo neteko, šiuo metu dirba pas ją įmonėje (duomenys neskelbtini), kurios savininkė ir vadovė ji yra. Dėl padaryto nusikaltimo kalbėjusi su kaltinamuoju, mano, kad jis suprato, ką padarė. Šeimoje nėra jokios kriminalinės patirties, turi du vaikus, vienas gyvena Vilniuje, kitas (kaltinamasis) – kartu su tėvais Mažeikiuose. Nurodė, kad sutinka būti laiduotoja.
LR BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal LR BK 40 str. nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remdamasis šiais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar laiduotojas iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. LR BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą taikyti minėtą kodekso straipsnį kaltininko atžvilgiu bei kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės būtų pasiekti bausmės tikslai.
Pirmoji iš sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. T. K. anksčiau nebuvo teistas, bet jis per laikotarpį nuo tyrimo tiksliau nenustatyto laiko iki 2013 metų rugsėjo 27 d. atliko ištisą seką veiksmų, kurių visuma įvertinta kaip vieninga tęstinė veika. Įstatymas nedraudžia atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika buvo tęstinė ar ji buvo daroma ilgą laiką. Pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma. BK tekste esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys bylose 2K-P-85/2008; 2K-632/2005). Vis dėlto, jeigu kvalifikavimo požiūriu padaryta tęstinė veika vertinama kaip vienas nusikaltimas ir tuo pagrindu laikoma, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tai tokia teisinė išvada neturėtų užgožti šios veikos ypatybių svarbos. Ypač šios sąlygos nederėtų suabsoliutinti sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Net ir vienas tyčinis apysunkis ar net lengvesnis nusikaltimas, jeigu jis buvo daromas ilgą ar labai ilgą laiką (keletą metų ir pan.) sistemingais, versliškais, intensyviai kartojamais veiksmais, naudojant tam tikrus pavojingus įrankius ar priemones ir pan., pagal savo teisinę reikšmę atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės neturėtų būti prilyginamas vienkartiniam nusikalstamam poelgiui, neturinčiam ypatingo užmojo, didelio įžūlumo bruožų, tačiau kvalifikuotam pritaikius tą patį baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis byloje 2K-P-82/2010). T. K. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2012-06-25, dirbo tol, kol darbdavys nustatė prekių, už kurias jis buvo atsakingas, trūkumą, taigi nusikalstamą veiką asmuo baigė ne savo noru, o priverstas susidariusių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad T. K. nusikalstama veika pagal savo teisinę reikšmę atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti prilyginta vienkartiniam nusikalstamam poelgiui, taigi LR BK 40 str. 2 d. 1 p. sąlyga netenkinama.
Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės (kasacinė nutartis byloje 2K-P-82/2010). Teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinė nutartis byloje 2K-84/2010). Nagrinėjamoje byloje T. K. parodymai nebuvo nuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę neigė visiškai, tačiau teisiamųjų posėdžių metu, tik supratęs padėties sudėtingumą, dėl savo kaltės jau prisipažino visiškai. Atsižvelgiant į tai, teismas T. K. kaltės pripažinimo ir gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos nelaiko pakankamais pripažinti LR BK 40 str. 2 d. 2 p. įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą įvykdytą.
BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ar pašalinti žalą, jeigu ji buvo padaryta. Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Tai gali būti daroma atkuriant sugadintą turtą, perduodant kitą tokį pat ekvivalentiškos vertės daiktą, išmokant piniginę kompensaciją ir kt. (2K-P-82/2010). Nagrinėjamoje byloje žala civiliniam ieškovui buvo formaliai atlyginta tik prieš paskutinį teismo posėdį, žalą atlygino ne pats kaltinamasis, o jo mama, atlyginta tik nedidelė dalis nusikalstama veika padarytos žalos – 300 eurų iš padarytos 6080,74 EUR žalos. Kaltinamasis dar 2013-09-30 pasirašė su (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo įsipareigota padarytą žalą atlyginti iki 2013-10-07. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad toks terminas jam buvo per trumpas, tačiau iki paskutinio teisiamojo posėdžio taip nė dalies žalos ir neatlygino. Teismo vertinimu, žalos atlyginimas, kurį padarė ne kaltinamasis, o jo mama, laikytinas tik formaliu, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra. T. K. atžvilgiu taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtų ne tik nepasiekti bausmės tikslai, bet ir būtų neįgyvendinti teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principai.
Teismas, skirdamas T. K. bausmę, atsižvelgia į jam inkriminuotos ir teisiamojo posėdžio metu įrodytos veikos sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę, elgesį iki ir po veikos padarymo. Kaltinamasis T. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad T. K. yra neteistas (t. 1, b. l. 170), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 139), VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 144), VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, (t. 1, b. l. 143), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 145), tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus T. K. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbu, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir būtų pasiekti bausmės tikslai numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str..
(duomenys neskelbtini) pareiškė patikslintą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje prašydamas priteisti iš kaltinamojo 5025,43 EUR turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas nuo civiliniu ieškiniu priteistos sumos iki pilno atsiskaitymo (t. 2, b. l. 9), (duomenys neskelbtini) pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 26). Atsižvelgiant į tai, kad 300 EUR civiliniam ieškovui jau atlyginta (t. 2, b. l. 38), civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas iki 4725,43 EUR.
CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-234/2010). BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad civilinio ieškovo pateiktas reikalavimas atlyginti 5 proc. metines palūkanas nuo civiliniu ieškiniu priteistos sumos iki pilno atsiskaitymo laikytinas priešlaikiniu, teismas, priimdamas nuosprendi, negali konstatuoti fakto, kad kaltinamasis nuosprendžiui įsiteisėjus žalos neatlygins. (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dalyje dėl 5 proc. metinių palūkanų nuo civiliniu ieškiniu priteistos sumos iki pilno atsiskaitymo atmestinas.
Civilinis ieškovas taip pat pateikė prašymą iš kaltinamojo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, lygias 1000 EUR. BPK 106 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012 ir kt.). Advokato E. Z. ir (duomenys neskelbtini) atstovavimo sutartis buvo pasirašyta 2012-08-10 bendro pobūdžio, nes nenurodyta, kad tik šioje konkrečioje byloje (t. 1, b .l. 22). Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2013-12-12/1t.1b.l./, bylos nagrinėjimas teisme prasidėjo tik 2015-01-20, vyko tik trys teismo posėdžiai ir truko 5 valandas. Atliekant ikiteisminio tyrimo metu procesinius veiksmus advokatas nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti mažintinos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (t. 1, b. l. 81-82) – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendė:
pripažinti T. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 183 str. 1 d. ir paskirti 12 mėnesių viešųjų darbų bausmę įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 val./LR BK 46 str./
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo T. K. 4725,43 EUR turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai; dalyje dėl 5 proc. metinių palūkanų nuo civiliniu ieškiniu priteistos sumos iki pilno atsiskaitymo civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo T. K. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai 150 EUR išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.