Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiųjų B. G. ir B. B. atstovei advokatei Ramutei Budrytei

kaltinamajam D. S.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., gim. (duomenys neskelbtini) Telšių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „Vitela“ darbininku, teistas 2014m. lapkričio 27d. Kelmės apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 284str. 2d. laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumo neturintis,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 281str. 4d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis B. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 EUR neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo D. S. / 2 t. 3-6 l. /

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji B. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 98,18 EUR turtinės žalos ir 50000 EUR neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo D. S. bei DB „ERGO“ Lietuvos filialo / 1 t. 183-184 l. / ir pateikė ieškinį pagrindžiančius dokumentus / 1 t. 185-200 l. /. Draudimo bendrovei papildomai atlyginus 80,12 EUR turtinę ir 3380 EUR neturtinę žalą / 2 t. 22, 23 l. / B. B. visų reikalavimų jos atžvilgiu atsisakė / 2 t. 24 l., jos paaiškinimas teismo posėdyje /.

Specialisto išvadoje Nr. G 291/15(04) nurodyta, kad nukentėjusiojo B. G. kūne sužalojimų nėra; krūtinės ląstos sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis / 1 t. 56 l. /.

Aukščiau aptarti įrodymai patikimai patvirtina, kad susidūrimas įvyko, kai kaltinamasis D. S., vairuodamas automobilį „Audi 80“, sukdamas į kairę nepraleido tuo pačiu keliu priešais atvažiuojančio nukentėjusiojo B. G. vairuojamo automobilio „BMW“ ir priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė šiam į kairįjį šoną prie priekinio kampo. Kaltinamasis teigia, kad susidūrimas įvyko, nes R. S. a) jam liepė vairuoti, priešingu atveju grasindamas išlaipinti toli nuo namų; ir b) važiuojant tampė už peties bei bandė suduoti, dėl ko jis, nesant galimybės sustoti dešinėje kelio pusėje, buvo priverstas sustojimui pasukti į kairėje pusėje esančią autobusų sustojimo aikštelę. Tiek iš karto po įvykio rašytame paaiškinime / 1 t. 97 l. /, tiek abiejose paklausose ikiteisminio tyrimo metu / 1 t. 101, 106 l. / jis šias aplinkybes nurodė visiškai kitaip / jog R. S. tik sakė, kad jo neveš ir po to važiuodami jie barėsi / bei teigė, kad sukdamas į šalutinį keliuką / o ne į aikštelę / manė, kad atvažiuojantis automobilis yra toli ir jis spės pasukti. Šie jo parodymai yra vienodi visų apklausų metu, nuoseklūs, detalūs ir argumentuoti / dėl pasikeitimo vairuojant, nes R. S. bijojo prarasti teises ir pažadėjo esant reikalui už jį užmokėti baudą, dėl jo reakcijos į atvažiuojantį automobilį ir t.t. /, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Gi kaltinamojo parodymai teismo posėdžiuose yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, teismas laiko neįtikėtinu, kad asmuo tokias itin svarbias aplinkybes / vertimą vairuoti, bandymus suduoti ir pan. / kažkodėl nenurodytų nei iš karto po įvykio, nei viso ikiteisminio tyrimo metu. Eismo įvykio vietos plano duomenys / 1 t. 14 l. / neginčijamai patvirtina, kad automobilių susidūrimo vietoje D. S. judėjimo kryptimi kelio kairėje pusėje yra ne aikštelė / priešingai, ten yra 5m. ilgio metalinė tvorelė prie įsibėgėjimo juostos /, o pasisukimas į (duomenys neskelbtini), kas taip pat patikimai paneigia kaltinamojo versiją dėl jo bandymo sustoti kairėje kelio pusėje, o ne pasukimo į kaimo gatvę. Dėl šių motyvų kaltinamojo versija vertinama kritiškai kaip duota siekiant išvengti atsakomybės ir dėl jos plačiau / t.y., kaip būtų galima vertinti tokios formos vertimą vairuoti, kiek įtakos atsakomybei galėtų turėti kaltinamojo nurodomi R. S. veiksmai ir t.t. / teismas nepasisako.

Kaltinamasis D. S. neblaivus vairuodamas automobilį pažeidė kaltinime nurodomus KET reikalavimus, ko pasėkoje eismo įvykio metu nukentėjusiajai B. B. buvo padarytas sunkus, o nukentėjusiajam R. S. - nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl jo veika atitinka Lietuvos BK 281str. 4d. dispoziciją. Klausimas dėl R. S. padarytos turtinės žalos dydžio / t.y. dėl Lietuvos BK 281str. 2d. numatyto požymio / nebuvo sprendžiamas ir toks kaltinimas D. S. nepareikštas / 1 t. 136 l., Lietuvos BPK 256str. /.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta / nes jo pripažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tik dalinis – Lietuvos BK 59str. 1d. 2p. /. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta / girtumas yra veiką kvalifikuojantis požymis – Lietuvos BK 60str. 1d. 9p. /.

Kaltinamasis D. S. teistumo neturi, nes 2014-11-27 nuosprendžiu yra nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą / Lietuvos BK 284str. 2d.– 1 t. 112 l. / . Be to, 2014-10-22 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pagal Lietuvos BK 140str. 2d. buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos BK 38str. / 1 t. 109 l. /, o tais pačiais 2014m. buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos BK 140str. 2d. / duomenų apie jo rezultatus nėra - 1 t. 110 l. /. Kaltinamasis įvykdė vieną neatsargų nusikaltimą, tačiau itin grubiai pažeisdamas keletą svarbiausių eismo saugumo taisyklių - vairavo neturėdamas tokios teisės ir girtas, esant daugiau kaip 2,5 prom. girtumui / esant skirtingiems duomenims apie girtumą kaip pagrindiniu remiamasi jo kraujo tyrimu – 1 t. 35 l. /, sukdamas į kairę nepraleido tiesiai prieš jį atvažiuojančio automobilio. Be to, jis teismo posėdyje tik dalinai pripažino kaltę, visiškai neatlygino nukentėjusiesiems padarytos žalos / net ir tos ieškinių dalies, su kuria sutinka /. Taip pat atsižvelgiama į jo nurodomą šeimyninę ir turtinę padėtį, kitą charakterizuojančią medžiagą – jis eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe 2014m. – pagal Lietuvos ATPK 129str. / 1 t. 114-117 l. /, kt. / 1 t. 119, 121, 122 l. /, todėl jam skiriama vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė, taikant Lietuvos BK 75str. su maksimalios trukmės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu / Lietuvos BK 54str. ir 55str. /, įpareigojant tęsti darbą, atlyginti padarytą turtinę žalą, neišeiti iš namų tam tikru laiku ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti / 1 t. 107-108 l. / D. S. paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nukentėjusioji R. S. pareiškė 780 EUR civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir kaip jo dydį pagrindžiantį dokumentą pateikė pažymą / 2 t. 7 l. /. Nors jokių įrodymų dėl automobilio sugadinimu padarytų nuostolių dydžio ji nepateikė / tik dėl transportavimo ir saugojimo išlaidų /, pats automobilio sugadinimo faktas įrodytas neginčijamai / 1 t. 18-21 l. /, kaltinamasis su jos ieškiniu sutinka pilnai, todėl šis ieškinys tenkinamas / Lietuvos BPK 115str. 1d. / ir klausimas dėl Lietuvos CK 6.248str. 4d. nuostatų taikymo / nes teisėtas automobilio valdytojas R. S. jį pats perdavė vairuoti girtam kaltinamajam / nesprendžiamas.

Nukentėjusioji B. B. pareiškė galutinį civilinį ieškinį 18,06 EUR turtinei žalai ir 45000 EUR neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusysis R. G. – 2000 EUR neturtinei žalai atlyginti. B. B. ieškinys turtinei žalai atlyginti yra itin mažo dydžio, akivaizdžiai pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis / dėl sužalojimo laikinai nutraukus mokymąsi jai perėjo pareiga mokėti paskolos palūkanas – 1 t. 193-194 l., kt. /, kaltinamasis jį pripažįsta, todėl taip pat tenkinamas / Lietuvos BPK 115str. 1d. /.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais / Lietuvos CK 6.250str. 1d. /. Ši žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai / Lietuvos CK 6.250str. 2d. /. Pateikti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji B. B. buvo sužalota dėl kaltinamojo D. S. nusikalstamų veikų, todėl jos reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas. Pats kaltinamasis tai pripažįsta; ginčas kyla tik dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nukentėjusiojo B. G. patirti neigiami išgyvenimai / kūno sumušimai, nors ir nepadarant sužalojimų, nepatogumai dėl eismo įvykio, tame tarpe – tėvo automobilio apgadinimo, pergyvenimai dėl draugės sužalojimo ir kt. / taip pat yra tiesiogiai sukelti D. S. nusikalstamų veiksmų, todėl ir jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pripažįstamas pagrįstu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo sri­ty­je vi­siš­ko ža­los at­ly­gi­ni­mo prin­ci­pas / res­ti­tu­tio in in­teg­rum / objektyviai ne­ga­li bū­ti tai­ko­mas vi­sa apimtimi, ka­dan­gi ne­tur­ti­nės ža­los tiks­liai įver­tin­ti pi­ni­gais ne­įma­no­ma. Įsta­ty­mas nu­ma­to pi­ni­gi­nę satis­fak­ci­ją, ku­ria sie­kia­ma kiek įma­no­ma tei­sin­giau kom­pen­suo­ti nu­ken­tė­ju­sio­jo pa­tir­tus dva­si­nius išgyvenimus, fi­zi­nį skaus­mą ir kt., o teis­mo funk­ci­ja yra nu­sta­ty­ti tei­sin­gą pi­ni­gi­nę kom­pen­sa­ci­ją už pa­tir­tą skriau­dą. Šia pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Lietuvos CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie vertinami, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali būti tiek fizinio pobūdžio / fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan. /, tiek dvasinio pobūdžio / dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. / padariniai. Šie padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. / LAT 2009-02-17 nutartis Nr. 2K-129/2009 /. Todėl jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, šalinant sužalojimų padarinius / operacijos, specialios procedūros ir kt. /, tai jos yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus / LAT 2008-12-09 nutartis Nr. 2K-424/2008 /.

Pateikti įrodymai patvirtina, kad iki įvykio buvusiai sveikai / tai neginčijama / nukentėjusiajai B. B. buvo padaryta keletas nežymių sužalojimų, nesukeliančių didelių skausmų ir ilgalaikių pasekmių / nosies sumušimas, žaizda plaštakoje, odos nubrozdinimai / ir sunkus, nors ir nepavojingas gyvybei, akies sužalojimas, dėl kurio ji neteko 30 proc. darbingumo. Užfiksuota, kad 2013-05-28 patikrinimo metu jos regėjimas dešine akimi buvo 1, o 2015-03-31 – tik 0,04; be to, gydymas negalimas, prognozė regos atveju bloga / 1 t. 66 l. /. Nėra abejonių, kad dėl tokio sužalojimo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nors šis skausmas ir laikytinas mažesniu, nei, pvz., daugybinių lūžių ar kitais panašiais atvejais. Be to, ji gydoma iki šiol ir gydymas bus tęsiamas ateityje, tačiau jos regėjimas niekada neatsistatys bent tiek, kad ji galėtų dešine akimi naudotis pagal šio itin svarbaus organo funkciją / t.y. matyti / bent minimaliai, t.y. šio sužalojimo pasekmės jai liks visą gyvenimą. Todėl teismas pilnai sutinka su nukentėjusiosios nurodomais sužalojimų padariniais ir dėl to patirtais išgyvenimais / buvusi sveika, vedusi aktyvų gyvenimo būdą jauna moteris buvo ir yra gydoma, kentė fizinius skausmus, tapo neįgalia ir niekada nepasveiks, nes praktiškai prarado regėjimą viena akimi, dėl ko iš esmės pasikeitė jos gyvenimo būdas, bus apsunkintas medikės specialybės įgijimas, kas sukėlė itin stiprius neigiamus išgyvenimus ir t.t. /, todėl plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų pagrįstumo nepasisako. Kaip aukščiau minėta, nukentėjusysis B. G. patyrė tik sumušimus, nepadarant jokių kūno sužalojimų, o jo neigiami išgyvenimai dėl B. B. sužalojimo laikytini išvestiniais / dėl šių sužalojimų žalos atlyginimas priteisiamas pačiai B. B. /. Be to, jų kaip poros santykiai yra nutrūkę, kas neabejotinai mažina jo pergyvenimus.

Vienas iš Lietuvos CK 6.250str. 2d. nustatytų kriterijų, į kurį privalo atsižvelgti teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, yra žalą padariusio asmens kaltė ir jos forma. Konstatuojant kaltės formas, taikomi bendrieji deliktinės atsakomybės principai, įvertinamas asmens veiksmų kryptingumas ir turinys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju - veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl akivaizdu, kad, esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis atitinkamai mažesnis / LAT 2006-09-19 nutartis Nr. 2K-470/2006 /.

Tačiau neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės. Be to, pagal naujausią LAT praktiką atskirais atvejais tyčiniai KET pažeidimai net gali būti pripažįstami pagrindu veikai kvalifikuoti pagal kitus Lietuvos BK straipsnius, o ne BK 281str. / LAT 2015-12-22 nutartis Nr. 2K-P-498-746/2015 /.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. S. automobilį vairavo esant 2,60 prom. girtumui / t.y. labai girtas – 1 t. 34, 35 l. /; niekada nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo; tiesiame asfaltuotos dangos kelio ruože sukdamas į kairę išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu / 1 t. 14 l., kt. /. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis konkrečioje situacijoje tyčia ypatingai šiurkščiai pažeidė eilę svarbiausių KET reikalavimų, susijusių su eismo saugumo užtikrinimu, tuo nepalikdamas a/m „BMW“ vairuotojui faktiškai jokių galimybių išvengti susidūrimo.

Pagal Lietuvos CK 6.282str. 1d. neturtinės žalos dydžiui nustatyti labai svarbu įvertinti ir nukentėjusiojo kaltės / jei tokia buvo / įtaką žalai atsirasti arba jai padidėti. Plačiau nepasisakydamas teismas konstatuoja, kad a/m „BMW“ vairuotojas B. G. ne tik nepadarė visiškai jokių KET pažeidimų, tačiau dėl aukščiau aptartų kaltinamojo veiksmų faktiškai neturėjo jokios galimybės išvengti susidūrimo, o nukentėjusioji B. B. neatliko visiškai jokių veiksmų, galinčių ją sieti eismo įvykiu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, privalo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t.t. / Lietuvos CK 6.282str. /, kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros / LAT 2006-12-12 nutartis Nr. 2K-669/2006 /. Tačiau žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį / LAT Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose 2008-07-03 apžvalga; išvadų 10.1, 10.2, 10.3 punktai, LAT 2010-10-05 nutartis Nr. 2K-447/2010, kt. /. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis D. S. yra jauno amžiaus, dirba / 1 t. 122 l., kt. /. Taip pat nėra duomenų, kad dėl eismo įvykio jo sveikata būtų sužalota taip, kad ateityje trukdytų dirbti ir gauti pajamas. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo metu galimai neturinčio vertingo turto ir didelių pajamų kaltinamojo turtinę padėtį laikyti sunkia ir dėl to mažinti priteisiamo žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo.

Bylos duomenys taip pat leidžia manyti, kad draudimo bendrovė iš kaltinamojo gali pareikalauti atlyginti jos išmokėtas žalos atlyginimo sumas. Tačiau pagal šį kriterijų būtina įvertinti, jog draudimo bendrovės reikalavimus regreso tvarka kaltinamajam galėtų reikšti dėl jo paties tyčinių veiksmų – žalos padarymo vairuojant automobilį neblaiviam. Todėl šios aplinkybės teismas nelaiko pagrindu ženkliai mažinti priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais taip pat privalo vadovautis teismas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį / Lietuvos CK 250str. 2d. / Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Protingumo kriterijus reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje reikia vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Sąžiningumas – vertybinis žmogaus elgesio matas, vertinamas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: objektyviuoju požiūriu tai toks žmogaus elgesys, kuris atitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimus; subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje. Nesąžiningu elgesiu laikytinas atidumo, rūpestingumo reikalavimų neatitinkantis veikimas ir teisės aktų neatitinkantis elgesys.

Aukščiau aptartos įvykio aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusieji B. B. ir B. G. nepadarė jokių teisės pažeidimų, jų elgesys visiškai atitiko protingumo reikalavimus, tačiau dėl kaltinamojo D. S. padarytų eilės itin grubių įstatymų reikalavimų pažeidimų jie faktiškai neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio ir jo pasekmių.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės duoda pagrindą nukentėjusiosios B. B. patirtą neturtinę žalą įvertinti kaip artimą maksimaliam dydžiui, o nukentėjusiojo B. G. – maždaug minimalaus dydžio. Pagal teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, būdavo priteisiama nuo 30000 lt. iki 80000 lt. neturtinės žalos atlyginimo / LAT nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-556/2008, 2K-181/2010, Nr. 2K-167/2011, 2K-329/2013 ir t.t. /, tačiau taip pat atsižvelgtina į kainų ir pragyvenimo lygio pokyčius šalyje nuo aukščiau minėtų nutarčių priėmimo. Dėl aukščiau aptartų motyvų teismas B. B. visą padarytą neturtinę žalą įvertina 25000 EUR / kas nežymiai viršija 80000 lt., tačiau, kaip minėta, nuo LAT nutarčių priėmimo yra praėjęs tam tikras laikotarpis /, o B. G. – 500 EUR. Nukentėjusiajai B. B. draudimo bendrovė yra sumokėjusi 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimo / 1 t. 186, 188 l., 2 t. 222-23 l., kt. /, todėl jai iš kaltinamojo priteisiama 20000 EUR, o B. G. – 500 EUR, šie jų ieškiniai tenkinami dalinai / Lietuvos BPK 115str. 1d. /. Atskirai teismas pažymi, kad kaltinamojo pripažįstamos ir teismo priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo B. B. sumų sutapimas yra atsitiktinis. Be to, teismo vertinimu, tokios santykinai didelės / lyginant su kaltinamojo dabartine turtine padėtimi / sumos priteisimas B. B. nepažeidžia kaltinamojo ir nukentėjusiosios skirtingų interesų pusiausvyros principo. Nors priteisiant tokio dydžio sumą kaltinamajam nustatoma ilgalaikė prievolė, tačiau lygiai taip pat neigiamos jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ilgam / faktiškai – visam / laikui sutrikdė įprastinį, buvusį iki eismo įvykio nukentėjusiosios gyvenimą.

Duomenys apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiesiems B. B. / 1 t. 90-92 l. / ir B. G. / 2 t. 1 l. / išlaidas teismui nepateikti; nukentėjusysis B. G. prašymą atlyginti kelionių išlaidas / 2 t. 26 l. / su priedais / 2 t. 27, 28 l. / pateikė teismui išėjus priimti galutinio procesinio sprendimo, todėl šie klausimai gali būti sprendžiami tik atskiru papildomu procesiniu sprendimu / Lietuvos BPK 103-106 l. /.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 281str. 4d. ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams / 3m. /. Pritaikius Lietuvos BK 75str. bausmės vykdymą atidėti trejiems metams / 3m. /, įpareigojant tęsti darbą, atlyginti nukentėjusiosios B. B. ir R. S. padarytą turtinę žalą / B. B. – per vieną mėnesį, o R. S. – per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos /, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. S. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Priteisti iš D. S. R. S. septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų / 780 EUR / turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. S. B. B. aštuoniolika eurų 06ct. / 18,06 EUR / turtinės žalos atlyginimo ir dvidešimt tūkstančių eurų / 20000 EUR / neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. S. B. G. penkis šimtus eurų / 500 EUR / neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.